„Iškeldiname vaikus iš globos įstaigų į mažesnius namelius, bet pati esmė kažin ar labai pasikeičia. Geriau, kad vaikai atsidurtų šeimose pas įtėvius“, - sako vaikų namuose augęs Seimo narys Robertas Šarknickas, kuris siūlo įvaikinimo procesą palengvinančias Civilio kodekso pataisas.
Seime siūloma papildyti Civilinio kodekso pataisos, kad įvaikinant biologinių tėvų sutikimo nebūtų reikalaujama, jeigu vaikas nuo gimimo su jais negyvena, šie atžalos nelanko valstybinėje institucijoje daugiau nei metus.
Pasižiūri kaip į šuniukus už grotų
Seimo narys R.Šarknickas siūlo įstatymą papildyti nuostata, kad įvaikinant biologinių tėvų sutikimo nebūtų reikalaujama, jeigu vaikas nuo gimimo su jais negyvena, šie atžalos nelanko valstybinėje institucijoje daugiau nei metus. Globos namų auklėtinį galima įvaikinti, jeigu jis teismo keliu yra atskirtas nuo tėvų.
„Dabar turime tokią situaciją, kad, pavyzdžiui, šeima apsisprendžia įsivaikinti globos namų auklėtinį, tačiau negali, nes vieną kartą per metus jį aplanko išgėręs arba nuo narkotikų apsvaigęs tėvas ar mama. Pasižiūri kaip į šuniuką už grotų ir vėl išvažiuoja. O vaikui atimama teisė į visavertį gyvenimą šeimoje. Seimo dauguma pritaria mano pateiktiems įvaikinimo pakeitimų siūlymams, kuriuos jau artimiausiu metu pradėsime svarstyti komitetuose“, - sako Seimo narys Robertas Šarknickas.
Anot jo, kartu bus teikiamas siūlymas ir dėl psichikos ar proto negalios tėvų negebėjimo pasirūpinti biologinėmis atžalomis. „Siūlome teismo sprendimu įpareigoti įtėvius palaikyti ryšius su vaiko biologiniais tėvais. Žmogiškumas vis tiek turi išlikti, nes psichikos ar proto negalią jie iš prigimties „gavo“ ir neturėtume iš jų atimti teisės matyti biologinius vaikus, leisti jiems susitikti ir palaikyti ryšius“, - įsitikinęs Seimo narys.
Trūksta budinčių globėjų
„Kolegos siūlomos pataisos ženkliai palengvina įsivaikinimo procesą. Tai, viena vertus, yra gerai, tačiau turėtų būti išlaikytas balansas. Tai - jautrus klausimas, kai kalbama apie gyvų tėvų valdžios apribojimą. Šio proceso spartinimas turi būti atsakingai nuspręstas ir numatytas, nes visiškai akivaizdu, kad gali susiklostyti įvairiausių situacijų“, - sako Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Viktorija Čmilytė – Nielsen.
Politikei neramu ir dėlto, kas dabar vyksta su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu Seime.
„Kaip žinia, šių metų pradžioje po tragiškų įvykių Kėdainiuose didžiulis dėmesys buvo skirtas šio įstatymo kūrimui ir vaiko teisių užtikrinimui. Neramu, kad vasario, kovo mėnesiais planuota vaiko teisių apsaugos sistemos reforma grimzta nesibaigiančiose darbo grupėse. Kaip žinia, ne visada ir toli gražu ne visose savivaldybėse paskirti budintys vaiko teisių apsaugos specialistai. Paprasčiausiai nėra žmonių, kurie galėtų atlikti tokį darbą ir nėra sąlygų, kad budėtų nakties metu ar savaitgaliais.
Praėjusioje kadencijoje vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas jau buvo pateiktas. Jį rengė darbo grupė, į kurią įėjo ir nevyriausybinės organizacijos, ir psichologai, ir medikai - tikrai puikūs ekspertai. Seimui buvo pateiktas pakankamai neblogas variantas, tačiau Parlamente jis sulaukė daugiau kaip penkių šimtų pataisų ir paskendo diskusijose“, - apgailestauja Seimo narė V.Čmilytė-Nielsen.
Nori namo
Dažnai sakoma, kad vaikams iš asocialių šeimų augti valdiškuose namuose yra netgi geriau, esą jie ten jaučiasi saugesni nei patekdami į rankas nežinia kam. Kaip yra iš tikrųjų?
„Tai - visiškas
blefas. Taip dažniausiai kalba tie, kurie atsidūrė globos namuose ir patyrė dvasinę traumą. Arba niekada nebuvę vaikų globos namuose kalba apie tai, ko nėra patyrę. Negaliu sakyti, kad globos namuose yra geriau. Aišku, yra išskirtinių atvejų, bet didžioji dalis vaikų – ne vienerius metus važinėju po globos namus – nori keliauti į namus.
Mes matome, kokie vaikų, kurie atsidūrė pas įtėvius, pasiekimai, koks jų požiūris į valstybę, galų gale - į šeimą. Iš jų tikrai mažiau patenka į kalėjimus, o mano likimo brolių labai daug uždaryta įkalinimo įstaigose. Tikrai reikalingas šis Civilinio kodekso straipsnio pakeitimas. Tikiuosi, staigmenų nebus, nes mes tikrai nelabai turime laiko. Mūsų valstybė jo ir taip daug prarado“, - sako Seimo narys.
Interviu
Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė:
- Kaip vertinate dabartinį įsivaikinimo procesą, kuris, kaip diskutuojama viešojoje erdvėje, yra vienas sudėtingiausių?
- Itin palengvinę įvaikinimo procesą turėtume prisiimti atsakomybę už tai, kad nepraėjus paskirto laikotarpio, per kurį reikia priprasti prie vaikučio, šis ir įtėviai vienas kito nepajus. Būtų didžiulė tragedija, jeigu vaiką, ypač vyresnio amžiaus - trejų ketverių metų, tėvai grąžintų atgal į globos įstaigą. Tikrai ne veltui rengiami specialūs kursai ir adaptacijai skiriamas tam tikras laikotarpis.
- Kaip paskatinti lietuvių šeimas įsivaikinti?
- Iš tikrųjų reikia galvoti apie galimybes lengvinti, skatinti įsivaikinimą, o skatinimas tikriausiai nėra vien finansiniai dalykai. Noriu atkreipti dėmesį, kad kalbame apie paramą visoms šeimoms, kurios augina vaikus. Aišku, tik reikia skaičiavimų, iš kur mes paimsime, kaip sukaupsime lėšas. Manau, jas privalėsime surasti, kad galėtume skirti kiekvienam vaikui tam tikrą pinigų sumą. Tai skatins iš tikrųjų auginti vaikus, kartu ir įvaikinti. Jau galvojant apie valstybės politiką, vaikų ugdymą Vyriausybė numatys, ar bus šimtas, ar šimtas dvidešimt eurų ar kita suma – vadinamieji vaiko pinigai.
- Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas vis dar įstrigęs...
- Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas įstrigęs galbūt dėl to, kad buvo bandoma ir svarstoma galimybė centralizuoti vaiko teisių apsaugos tarnybų veiklą. Jų, kaip padalinių savivaldybėse, buvimas iš tikrųjų neapsaugojo nuo įvykusių tragedijų. Ir vaiko teisių tarnybos galbūt nepakankamus veiksmus atliko. Dabar kiekvienoje savivaldybėje galioja kaip ir atskiros tvarkos, o jos turi būti vieningos, koordinuojamos. Šioje srityje yra begalė bendrai sprendžiamų problemų.
Dabar Socialinių reikalų ir darbo komitetas turi imtis šio įstatymo iš pagrindų įvertindamas visus pasiūlymus, kuriuo esame gavę. O jų - išties labai daug.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: