„Valdyba tikrai nespręs, kokį tualetinį popierių pirkti – minkštą ar kvepiantį“, - ironizavo premjero patarėjas sveikatos klausimams Paulius Gradeckas. Būtent jo klausimas apie sveikatos įstaigų valdybos funkcijas įžiebė nepasitenkinimo kibirkštį vadovų konkurse: kodėl pretendentai kamantinėjami iš tų teisės aktų, kurie yra vetuoti ir dar negaliojantys?
„Valdybos dirbtų integraliniu principu, vadinasi, lygūs su lygiu. Jie turėtų savo kompetencijas, vadovas – savo, ir valdybos nariai, būdami savo sričių profesionalai, dalintųsi atsakomybe su vadovu. Taip klaidos tikimybę minimizuojame penkis kartus“, - sako premjero patarėjas sveikatos klausimams Paulius Gradeckas.
Įžeidė klausimas
„Nuoširdžiai norėjau paklausti respublikinių ligoninių būsimų vadovų, kaip jie įsivaizduoja ir ar apskritai įsivaizduoja darbą su valdybomis“, - aiškinosi konkurso komisijoje sėdėjęs P.Gradeckas.
Anot jo, klausimas buvo suformuotas kiek įmanoma korektiškiau per jungtuką „jeigu“, neteigiant, kad teisės aktas jau yra įsigaliojęs.
„Valdybos buvo vienas esminių pakeitimų sveikatos priežiūros įstatyme ir turi būti vakar gimęs, kad apie tai nebūtum girdėjęs, ypač eidamas vadovo pareigas.
Sveikatos priežiūros įstatymas - kaip Biblija vadovui, kuriuo turi vadovautis įstaigoje. Išvis, ką tu veiki vadovo pozicijoje, jei nieko negirdi, kas susiję su pagrindiniu teisės aktu, siūlomais pakeitimais“, - kalbėjo P.Gradeckas.
Atsakomybė per pusę
Kam šis organas – sveikatos priežiūros įstaigų valdybos – reikalingas?
Anot P.Gradecko, suku surasti vadovą, kuris būtų „pasikaustęs“ visose srityse.
„Galima sakyti, kad tam yra pavaduotojai, atskiri departamentai gydymo įstaigose, bet jiems esi vadovas ir nuo tavęs priklauso jų atlyginimas. Greičiausiai tau niekas nedrįs paprieštarauti.
Savo ruožtu valdybos dirbtų integraliniu principu, vadinasi, lygūs su lygiu. Jie turėtų savo kompetencijas, vadovas – savo, ir valdybos nariai, būdami savo sričių profesionalai, dalintųsi atsakomybe su vadovu. Taip klaidos tikimybę minimizuojame penkis kartus.
Jeigu vadovas nušalinamas, jam pradedamas ikiteisminis tyrimas, kad įstaigos veikla nebūtų paralyžiuota, valdyba turėtų daugiau dirbti ir iš dalies kompensuotų vadovo netektį“, - sako P.Gradeckas.
Anot jo, valdybos kompetencijos yra griežtai apibrėžtos. „Susirinkdami du tris kartus per mėnesį (tiek turbūt pareikalaus universiteto ligoninių darbas valdybose, respublikinių ligoninių valdybose darbo bus šiek tiek mažiau) tikrai nespręs, kokius čiaupus pirkti, jei remontuojamas įstaigos tualetas ar kitos patalpos. Jie užsiims strateginiais klausimais, pavyzdžiui, reikia plėstis chirurginį profilį ar ne?“ - aiškina P.Gradeckas.
Bet jei įvyksta kriminalinis nusikaltimas – lėšų nutekėjimas ne į tas kišenes, atsako kaltininkas. „Valdybos nėra vaistas po to, kai susergi. Tai yra profilaktinė priemonė, kad nesusirgtum. Tais dviem atvejais, jei įvyksta kriminalinis nusikaltimas ir jis yra įrodomas, atsako kaltininkas. Jei įvyksta kriminalinis nusikaltimas ir vadovybė dėl aplaidumo pripažįstama kalta – atsako vadovas ar buhalteris, padalinio vadovas“, - sako patarėjas.
Reikės sudaryti grafikus
Šiuo metu numatytas mažiausias valdybos narių skaičius – penki. Ar nepritrūksite narių, savo srities ekspertų, kurie galėtų priiminėti strateginius sprendimus?
„Manau, kad pradžioje keliose valdybose dirbs tie patys žmonės kaip ir valstybinėse įmonėse. Tada reikės tinkamai susidaryti grafikus, kada valdybos renkasi. Jei Šiaulių ligoninės valdyba renkasi ketvirtadienį, gal Panevėžio ligoninė galėtų trečiadienį.
Be to, kasmet LSMU išleidžia iki dvidešimties sveikatos vadybos absolventų. Po šio įstatymo įsigaliojimo jie turės peržiūrėti programas: kaip jie dabar ruošia vadovus, tai galėtų ruošti ir profesionalius valdybų narius“, - sako P.Gradeckas.
Rašys vadovui pažymį
Jei vyr. gydytojas nesutinka su valdybos nuomone ir siūlomu sprendimo būdu, ar jis gali nepaisyti valdybos?
„Ar vadovas galės priimti vienasmenį sprendimą? Jei tai bus strateginis klausimas, uždaryti skyrių ar ne, greičiausiai devyniais iš dešimties atvejų to negalės padaryti. Nebent įrodytų valdybai, kad šis sprendimas bus geresnis ligoninės perspektyvai. Valdyba rašys pažymį, už ką vadovas gaus atlyginimą. Jei šio sprendimas, kuriam valdyba nepritarė, bet neturėjo kompetencijos pakeisti, nepasiteisins... Puikiai suprantame, kad pažymys nebus teigiamas“, - sako P.Gradeckas ir priduria manantis, kad ilgainiui turėtų atsitikti taip, kad valdybos ir skirtų vadovus.
Komentarai
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas:
- Tai - išpūstas reikalas. Galiu pateikti pavyzdį: vienas viešbutis buvo valdomas gero administratoriaus, jis prieš kelerius metus buvo Vilniaus geriausiųjų penketuke. Kai įsteigė penkių žmonių valdybą, viešbutis nusmuko dėl to, kad direktorius nespėjo tenkinti jos narių pageidavimų. Jeigu tai kartosis ir ligoninėse, valdyba tik pablogins situaciją. Bet jei jau bus ryžtasi didžiosiose ligoninėse steigti valdybas, reikia naikinti direktorių tarybas, ypač didžiosiose klinikose, kur yra po kelis direktorius, su valdymo departamentais. Valdyba galbūt būtų reikalinga, jei ženkliai sumažėtų administracija.
Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos pirmininkas Vygantas Sudaris:
- Įstatyme parašyta, kad valdyba galės užprotestuoti bet kurį vadovo sprendimą. Jie praktiškai gaus algą ir už nieką nebus atsakingi. Čia matau didžiulę korupcijos galimybę, nes jie gauna atlyginimą iš tos pačios įstaigos ir turi įtakos vadovo veiksmams. Vadovas tikrai ne visada sugeba būti visų sričių specialistas. Tam yra pavaduotojai. Akivaizdu, kad valdybos įvedimas rodo, jog kai kas nesusitvarko savo ūkyje. Stebėtojų tarybos dingsta – tai būdavo visuomenės balso atspindys ir jie visada galėdavo išsakyti savo nuomonę. Dar yra Darbo taryba, su kuria irgi reikia derinti kiekvieną sprendimą. Ir dar vienas – trečiasis – organas dabar būtų užkraunamas.
Kur yra mano, kaip vadovo, atsakomybės ribos ir kur jų?
Nuoširdžiai tikiu, kad tik pačių geriausių norų vedami politikai nusprendė sudaryti šį organą, o ne dėl to, kad kam nors paruoštų vietą įtakai daryti ir lėšoms gauti.
Konkurso nelaimėjęs Šeškinės poliklinikos direktorius Jonas Kairys:
- Kaimyninėse šalyse netgi yra regioninės valdybos, kurios sprendžia visų tame regione esančių gydymo įstaigų struktūros klausimus, kur, koks profilis turėtų būti. Bet jos gauna iš valstybės dideles pinigų sumas ir sprendžia, kuriai ligoninei reikia aparatūros. Ją perka ne iš ligoninės uždirbtų pinigų, bet pati valdyba turi didelį pinigų maišą ir sprendžia, kuriai įstaigai jau reikia atnaujinti aparatūrą, remontuoti vamzdynus, inžinerinius tinklus ir skiria lėšas. Mes to Lietuvoje kažkodėl nedarome.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: