Be „kaltųjų paieškos“

Lietuvoje pacientai vis dažniau kovoja už savo teises, tačiau kalbai pasisukus apie žalos sveikatai atlyginimą susiduriama su problema, kad dalis nukentėjusiųjų nuleidžia rankas sužinoję, kokį teismų maratoną jiems teks įveikti. Pasak advokato Arūno Žliobos (nuotr.), dažniausiai skundžiamasi dėl pooperacinių gydymo komplikacijų, dėl neteisingo ligos nustatymo ir dėl netinkamo gydymo. Tiesa, pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmonės medikus ima kaltinti, nežinodami tiesos ir neišsiaiškinę tikrųjų aplinkybių. Maža to, anot advokato, šalyje galiojanti žalos sveikatai atlyginimo sistema paini ir prieinama ne kiekvienam.
Su tuo sutinka ir Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas. Anot jo, devynerius metus galiojanti pacientams padarytos žalos atlyginimo tvarka yra labai sudėtinga ir neefektyvi.
L.Labanausko įsitikinimu, reikia pereiti nuo kaltųjų paiešką skatinančios sistemos prie realaus žalos atlyginimo. „Tai būtų žalos sveikatai atlyginimas, bet ne kaltųjų paieška“, - teigė jis. Gydytojų sąjungos prezidento tvirtinimu, Žalos pacientų sveikatai atlyginimo fondas turėtų būti suformuotas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Pinigai jame galėtų kauptis ir persikelti į kitus metus.

Pristatyta nauja tvarka

Toks modelis būtų naudingas žalą patyrusiems pacientams, nes jiems nereikėtų įrodinėti gydytojų ar gydymo įstaigos kaltės. Maža to, gydymo įstaigos neprivalėtų draustis civiliniu draudimu. Dabar gi, galiojant dabartinei tvarkai, pasak Gydytojų sąjungos prezidento Liutauro Labanausko (nuotr.), vyrauja klaidų slėpimo taktika. Taip užkertamas kelias ir jų prevencijai.
Pirmadienį Seime vykusioje konferencijoje buvo pristatyta ir nauja žalos pacientams atlyginimo tvarka. Joje dalyvavusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė tikina: „Klaidos atskleidimas ir atsiprašymas turi tapti standartu medicinos praktikoje. Norint tai pasiekti, reikalinga aplinka, kurioje sveikatos priežiūros specialistas galėtų atskleisti nesėkmingo įvykio aplinkybes, be baimės būti nubaustas už klaidą.“
Tuo tarpu Anykščių ligoninės vyriausiasis gydytojas Dalis Vaiginas teigė, jog ir dabar klaidos nėra slepiamos. Medikai prisiima atsakomybę ir neva jam keistai skamba tokie tiek medikų, tiek politikų pasakymai.
Argumentuodama savo teiginius D.Mikutienė priminė, kaip prieš kelerius metus jos iniciatyva gydymo įstaigų vadovų buvo prašoma atsakyti į anketas apie gydymo įstaigų ir gydytojų padarytas klaidas, kad būtų galima kurti prevencijos sistemą, tačiau atsakymų politikė dar ir šiandien nesulaukė.

Lėšų švaistymas
„Tikslas – kad žala pacientui būtų atlyginama be ilgai trunkančio brangaus teisminio proceso ir „kovos“ už savo teises, išsaugant gydytojo-paciento santykius, pasitikėjimą sveikatos sistema, analizuojant kiekvieną nesėkmę, kuri susideda iš daugybės įvykių grandinės ir nebūtinai kaltininkas yra tik sveikatos priežiūros specialistas“, - teigia L.Labanauskas.
Nuo 2005 metų, kai gydymo įstaigoms buvo įvestas privalomas civilinės atsakomybės draudimas, iki 2014 metų antrojo pusmečio draudimui išleista 80 mln. litų. Tuo metu pacientams išmokėta per 5 mln. litų. L.Labanauskas situaciją įvardijo vaizdžiai - pinigų „išėjimas pro kaminą“.

---

Komentaras

Danijos Pacientų žalos kompensavimo asociacijos direktorius Martin Erichsen:

- Danijoje ilgą laiką veikė griežtos atsakomybės sistema. Tačiau prieš dešimt metų perėjome nuo kaltinimo sistemos, prie sistemos be kaltės. Lyginant jas abi, vienareikšmiai matyti pastarosios pranašumai. Kokie? Buvo įkurta Žalos kompensavimo asociacija. Pacientai, kurie mano, jog jiems padaryta žala sveikatai, elektroniniu būdu užpildo paraišką. Surenkame visą reikiamą informaciją ir jei žala tikrai padaryta per gana trumpą laiką, žmogus gauna kompensaciją. Kokia nauda pacientui? Jam nereikia teisininkų, vadinasi jis sutaupo savo lėšas, jam nereikia dalyvauti teisiniuose procesuose, nes jam atstovaujame mes. Tačiau noriu pabrėžti, kad vadovaujantis šia sistema ieškome ne kalto gydytojo, ar visos gydymo įstaigos, o kodėl jų paskirtas gydymo metodas sukėlė žalą paciento sveikatai. Tai daroma tam, kad ateityje tokių klaidų išvengtume. Veikia tam tikra kodavimo sistema, kuri leidžia imtis ir prevencinių priemonių. Šios sistemos pliusai gydytojams: jie be streso gali dirbti, jiems nereikia bėgioti po teismus ir panašiai. Tačiau vienas svarbiausių šios sistemos privalumų, kad tarp gydytojo ir paciento yra pasitikėjimas. Pasitaiko gana dažni atvejai, kai patys gydytojai kreipiasi į mūsų asociaciją pranešdami apie paciento sveikatai padarytą žalą, prašydami ją kompensuoti. Pats pacientas dar nė nebūna įteikęs mums pretenzijos. Taigi, visa situacija išsprendžiama kur kas greičiau, o pacientas laimingas grįžta pas jį gydžiusį gydytoją. Juk mes visi žmonės. Klaidų pasitaiko visur, žinoma medicinoje jos skaudžiausios.
Tiesa, įdiegus žalos atlyginimo be kaltės sistemą pacientų skundų skaičius ženkliai išaugo. Jei prieš gerą dešimtmetį jų buvo vos 200, dabar per metus sulaukiame iki 3500. Tačiau vertinant finansiškai, ši sistema yra kur kas pigesnė, lyginant su sprendimais priimant per tesimus. O kalbant apie politikus, sistema be kaltės užkerta kelia nereikalingai sveikatos sistemos kritikai. Be to, Lietuvai pasirinkus šį modelį teks pakeisti ir dalį kitų įstatymų. Tai gana sudėtingas procesas ir, mano nuomone, realus jo įgyvendinimas gali įvykti per kelerius metus. Kol kas manu, kad ši sistema leistų jums ženkliai sutaupyti lėšų. Mes net ir po dešimties metų darbo vis atrandame nedidelių kabliukų, kurie turi būti taisomi nedelsiant. Pavyzdžiui, nuo praėjusių metų pacientams pradedama kompensuoti žala sveikatai, dėl šalutinio vaistų poveikio.

Tarp kitko
Žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės modelis veikia Austrijoje, Suomijoje, Danijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Slovėnijoje, Švedijoje, Naujojoje Zelandijoje. Pavyzdžiui, Švedijoje dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo kasmet kreipiasi apie 9 tūkst. pacientų ir beveik pusė jų gauna kompensaciją.