Užsienio ekspertai: Lietuva pasiekė didelį progresą

Evelina Machova
2018-10-18
Pirmą kartą per 12 narystės Europos kraujo aljanse metų Nacionalinio kraujo centro (NKC) iniciatyva metinis šalių narių susitikimas surengtas Lietuvoje. Pasak užsienio ekspertų, mūsų šalis pasirinkta todėl, kad, organizuojant neatlygintiną kraujo donorystę, per kelerius metus pasiekė didelį progresą. Kartu vyko ir penktoji, jau tradicine tapusi praktinė mokslinė konferencija, taip pat organizuojama NKC. Šiemet ji išsiskiria tuo, jog prie ilgamečių partnerių Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prisijungė ir Vilniaus universitetas.
Užsienio ekspertai: Lietuva pasiekė didelį progresą
Pirmą kartą surengtame Europos kraujo aljanso susirinkime Lietuvoje dalyvavo ir sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė, kuri kartu su Europos kraujo aljanso prezidentu Philippe Vandekerckhove aptarė kraujo tarnyboms kylančius iššūkius.

Tradicinė konferencija
Kaip juokavo Nacionalinio kraujo centro specialistai, praėjusią savaitę net tris dienas Lietuvos mokslų akademiją okupavo gydytojai, slaugytojai, kraujo tarnybų specialistai ir tarptautiniai ekspertai, kurie dalijosi gerosios praktikos pavyzdžiais bei gvildeno šiandien gydymo įstaigoms ir kraujo tarnyboms tenkančius iššūkius.
Trijų dienų diskusijų maratonas prasidėjo jau tradicine tapusia penktąja moksline konferencija „Šiuolaikinė kraujo komponentų transfuzija – nuo donoro iki recipiento“.
Pasak laikinai Nacionalinio kraujo centro vadovės pareigas einančios Ignės Klangauskienės, šį kartą konferencija išskirtinė tuo, kad prie jos organizavimo prisidėjo du didžiausi šalies universitetai – Vilniaus universitetas, su kuriuo vos prieš savaitę pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, ir jau ilgametis partneris - Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, kartu su LSMU ligoninės Kauno klinikomis.

„Džiaugiuosi, kad pagaliau buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Nacionalinio kraujo centro ir Vilniaus universiteto. Tad dabar turime galimybę prisidėti ne tik prie mokslinės veiklos, bet ir prie neatlygintinos kraujo donorystės skatinimo. Medicinos fakulteto studentai - aktyvūs šios idėjos palaikytojai, nes puikiai supranta, kaip tai svarbu. Tikiuosi, kad prie neatlygintinos kraujo donorystės mūsų paraginti prisijungs ir kolegos iš kitų fakultetų. Universiteto klinikos yra pažangios, nenusileidžia aplinkiniams regionams formuojant pažangią kraujo komponentų naudojimo strategiją. Taip pat labai svarbu, kad galime kartu su Kauno kolegomis prisidėti ir prie neatlygintinos kraujo donorystės strategijos. Mano nuomone, tai - medikų priedermė, todėl turime būti vis aktyvesni“, - sakė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius.  

Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prof. Vytauto Kasiulevičiaus, bendradarbiavimo sutartis taro universiteto ir Nacionalinio kraujo centro - ilgai lauktas sprendimas. Nuo šiol bendradarbiaujant bus skatinamas racionalus kraujo komponentų naudojimas, mokslinė veikla bei neatlygintinos kraujo donorystės idėjos. Kad bendradarbiavimas bus naudingas abiem pusėms, patvirtino ir Nacionaliniam kraujo centrui laikinai vadovaujanti Ignė Klangauskienė.
 
Akcentas komponentų saugumui
Konferencijoje pristatytos transfuziologijos ir kraujo donorystės naujienos, dalyviai supažindinti su transfuzinio budrumo sistemos gairėmis kraujo donorų ir recipientų atžvilgiu, aptarti medicininės kraujo donorų atrankos proceso aspektai, pasidalinta patirtimi, įžvalgomis, diskutuota apie šiuolaikinę kraujo transfuziją, pasiekimus ir iššūkius. Skaityti pranešimai apie laboratorinių tyrimų vaidmenį kraujo donorystėje, tyrimų ir transfuzijos etiką operacinėje, apie per kraują plintančių ligų riziką Lietuvoje, socialinių tinklų įtaką bei vaidmenį donorystės veikloje, asmens duomenų apsaugos įgyvendinimo aktualijas sveikatos priežiūros įstaigose. Ypatingas dėmesys konferencijoje skirtas geležies koncentracijos donoro kraujyje stebėjimo ir valdymo temoms.


Konferenciją pradėjo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja Raminta Vilkevičienė pristatydama pranešimą „Molekulinės diagnostikos vaidmuo kraujo donorystėje“.
Pasak medikės, tokia pranešimo tema pasirinktina neatsitiktinai, mat jos karjera dar rezidentūros metais prasidėjo būtent Nacionaliniame kraujo centre, nagrinėjant molekulinius tyrimus, užtikrinančius kraujo saugumą.
 

„Man teko patirti per šimtą penkiasdešimt kraujo transfuzijų, todėl kraujo saugumas man išties artima tema. Donorystės svarba, manau, daugeliui yra žinoma: keturi šimtai penkiasdešimt mililitrų gali išgelbėti tris gyvybes. Nors turime pačias pažangiausias technologijas, vis dar nėra kuo pakeisti kraujo. Taigi mūsų pagrindiniai principai yra užtikrinti jo transfuzijų saugumą“, - sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja Raminta Vilkevičienė.

 
„Labai svarbu, kad kraujo donorystė nepakenktų pačiam donorui, o donuotas kraujas pacientui teiktų daugiau naudos, nei padarytų žalos. Žinoma, nėra nieko šimtu procentų saugaus. Rizika visada išlieka, todėl transfuzija turi būti taikoma tik toms būklėms, kuomet joks kitas gydymas nepadeda“, - sako R.Vilkevičienė.
Antrą pranešimą „ŽIV, HBV, HCV paplitimas ir rizika Lietuvoje“ perskaitė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Kęstutis Žagminas. „Mano pranešimo dėmesio centre - ne tik imunologija, bet ir epidemiologija, taip pat kaip auga rizikos tam tikrose žmonių populiacijos grupėse. Remdamasis skaičiais, pristačiau dabar esamą situaciją ir mintis, ką, užtikrinant dar didesnį kraujo saugumą, galima pagerinti ateityje“, - teigė prof. K.Žagminas.
 

„Turime tikslą iki 2020 metų pasiekti šimtu procentų neatlygintiną kraujo donorystę, o tai yra taip pat tam tikras kraujo komponentų saugumo garantas. Beje, Pasaulio sveikatos organizacija turi tikslesnį pavadinimą - neatlygintina kraujo donorystė iš mažos rizikos populiacijos grupės“, - sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Kęstutis Žagminas.


Pranešimus skaitė ilgametę klinikinę praktiką turintys gydytojai ir mokslininkai iš Lietuvos: prof. dr. A.Macas, doc. A.Gelmanas, dr. D.Remeikienė, dr. A.Veikutienė, gyd. A.Pečkauskas bei užsienio svečiai: dr. Ellen McSweeney (Airijos kraujo tarnyba), dr. Marian G.J.van Kraaij (Sanquin kraujo bankas, Nyderlandai).
 
Vienintelė tokio pobūdžio
Renginys skirtas infekcinių ligų gydytojams, gydytojams hematologams, skubiosios medicinos gydytojams, alergologams, klinikiniams imunologams, gydytojams anesteziologams reanimatologams, šeimos, medicinos, vidaus ligų gydytojams, gydytojams chirurgams, kardiologams, vaikų ligų, laboratorinės medicinos gydytojams ir visų kitų profesinių kvalifikacijų gydytojams, specialistams, dalyvaujantiems teikiant laboratorinės diagnostikos paslaugas, vaistininkams, visuomenės sveikatos specialistams, bendrosios ir specialiosios praktikos slaugytojams.

„Tai - vienintelė tokio pobūdžio tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija mūsų šalyje. Džiaugiamės, jog pirmą kartą į Lietuvą atvyksiantys Europos kraujo aljanso atstovai sutiko pasidalyti naujausiomis žiniomis ir patirtimi. Kraujo transfuziologijos tendencijos nuolat kinta, todėl itin svarbu ne tik apžvelgti šios srities naujienas, bet ir dalintis kitų šalių klinikinės praktikos gerąja patirtimi su kolegomis, diskutuoti ir mokytis. Ši konferencija padės praplėsti ne tik asmens sveikatos priežiūros specialistų, kurių darbas tiesiogiai susijęs su kraujo perpylimu, bet ir kitų medikų žinias“, – teigė I.Klangauskienė.

 
Interviu
Apie naujus iššūkius, kylančius kraujo tarnyboms, L.S. kalbina Europos kraujo aljanso vykdantįjį direktorių Kari Aranko
.

- Europos kraujo aljansas pirmą kartą posėdį surengė Lietuvoje. Kas lėmė tokį pasirinkimą?
- Pradėkime nuo to, kad kolegos iš Lietuvos, organizuodami neatlygintiną kraujo donorystę, per pastaruosius kelerius metus pasiekė didelį progresą. Asociacijoje turime tokią praktiką, kad du kartus per metus susirenkame į pasitarimus, kuriuos savanoriškai pasisiūlo organizuoti Aljanso narės. Tai, mano nuomone, - puiki praktika, nes galime atvykti ir pamatyti, kaip šioje srityje sekasi dirbti narėms, kokios problemos kyla, taip pat pasidalinti geros praktikos pavyzdžiais. Vizitų metu aplankome šalies, kuri organizuoja susitikimą, kraujo centrus.
 
- Jei gerai suprantu, Lietuvos pasiekimus neatlygintinos kraujo donorystės srityje įvardijate kaip geros praktikos pavyzdį, iš kurio galėtų pasimokyti ir kitos šalys?
- Žinoma, progresas ryškus, tiesa, dabar laukia kitas iššūkis - išlaikyti pasiektus rezultatus. Kolegos iš Lietuvos susitikimų metu aktyvūs, tarpusavyje keičiamės informacija ir tai naudinga visiems. Atvykę į susitikimus sužinome, kokiu principu vyksta donorų organizavimas. Manau, jog tai - puikūs abipusiai mainai.


- Kokie pagrindiniai klausimai keliami šio susitikimo metu?
- Europos kraujo aljansas atstovauja dvidešimt šešioms šalims narėms. Šiandien kaip vienas iššūkių yra naujų kraujo donorų įtraukimas į šią veiklą. Tie žmonės, kurie neatlygintinai dovanoja kraujo, yra šaunūs. Jie sukūrė tam tikrą kultūrą, kuri kiekvienoje šalyje šiek tiek skirtinga, tačiau mintis - ta pati. Vadinasi, mes tai turime saugoti ir puoselėti. Dar vienas svarbus momentas, kad žmonės turi gerai žinoti, kas gali duoti kraujo, o kas - ne. Turime investuoti į donoro sveikatą, kartu palaikyti su juo glaudų ryšį. Žmonės dabar daug keliauja, o įvairios ligos, kaip žinia, neturi sienų. Taigi turime apie tai šviesti donorus. Jų sveikata yra visos kraujo tarnybos saugumo garantas.
Dabar diskutuojame, kokie bus ateities donorai, kas jiems bus svarbu, ko jie tikisi ir kaip mums tapti labiau prieinamais visuomenei. Sprendžiant šiuos ir daugelį kitų klausimų dirba specialios Aljanso darbo grupės, ieškančios geriausių sprendimų. Tam itin pasitarnauja šalių narių sukaupta patirtis.  

- Nors daugelyje šalių yra susikūrusi tam tikra donorų kultūra, sakote, kad vis dar svarbu apie tai kalbėti. Nejau baiminatės, jog ateities kartos nesiryš būti neatlygintini kraujo donorai?
- Kaip sakoma, viskam turi būti pasiruošęs. O jaunoji karta yra reiklesnė, kelia daugiau klausimų, todėl turime būti paruošę visus atsakymus. Pavyzdžiui, bėgant laikui eritrocitų naudojimas daugelyje šalių mažėja. Kodėl? Vienareikšmiškai atsakyti sunku. Tačiau, kalbant apie donorystę, itin svarbu pabrėžti, kad mes tarnaujame medicinai ir pacientų poreikiams. Nė vienas kraujo centras nesandėliuoja kraujo komponentų, nes jie turi galiojimo laiką, be to, tai pirmiausia susiję su etiniais, o po to ir ekonominiais aspektais. Todėl svarbu, kad dabar galime diskutuoti ir ruoštis ateičiai preliminariai numatydami, ar kraujo komponentų poreikis augs, o gal, priešingai, mažės. Galbūt vienų kraujo komponentų reikės daugiau nei kitų.

- Realu tai numatyti? Juk nekalbame apie rytdienos poreikį. Kaip suprantu, modeliuojame kelerių metų perspektyvą?
- Ilgalaikę perspektyvą numatyti sudėtinga - juk negalime prognozuoti nei masinių nelaimių, nei avarijų ir panašiai. Tačiau matome, kad tobulėjant medicininėms technologijoms, augant mažai invazyvių operacijų skaičiui, gydytojams reikia kur kas mažesnio kraujo komponentų kiekio. Tačiau tai nereiškia, kad jų apskritai nereikės. Turime suprasti, kad kraujo komponentai - labai brangūs visomis prasmėmis, todėl jie, užtikrinant saugumą, ir naudojami tik tuomet, kai reikia išsaugoti gyvybes.

- Akcentavote, jog viena Aljanso misijų - tiksli žinutė kraujo donorams, kad jie ateitų ir dovanotų kraujo. Antra žinutė būtų skirta gydytojams - kraujo komponentus reikia naudoti atsakingai.
- Aljanso vertybių ir strategijos ašis yra kraujo donoras bei jo sveikata. Nes nuo to priklauso ir kraujo komponentų saugumas. Antra žinutė – kraujo komponentai yra ypač vertingas produktas, jų kol kas negalime niekuo pakeisti. Žvelgiant iš etinės pusės, tai yra žmogaus dovana kitam žmogui, kurią reikia naudoti optimaliai. Šiai temai pastaruoju metu skiriame itin didelį dėmesį. Daugiau kaip penkiasdešimt metų rengėme gaires, strategijas, kad ši dovana būtų naudojama optimaliai. Dabar organizuojame tarptautines konferencijas, kur chirurgai, anesteziologai, hematologai ir kiti medicinos specialistai ieško bendro konsensuso, kaip kraujo komponentus optimaliai naudoti operacijų metu. Niekas nestovi vietoje: keičiasi medicinos technologijos, atsiranda vis nauji įrankiai, padedantys tausoti kraujo komponentus. Tačiau svarbu nepamiršti, jog turime pagaminti itin aukštos kokybės kraujo komponentus.

- Lietuva - Europos kraujo aljanso narė jau dvylika metų. Kuo šaliai svarbus buvimas tokioje organizacijoje?
- Pirmiausia mes renkame ir dalijamės informacija, geriausiomis praktikomis. Dirbame įvairiais klausimais atskirose darbo grupėse. Esame atsakingi už kraujo komponentų saugumą. Tarkime, šiuo metu nemažai dėmesio skiriame diskusijoms dėl duomenų apsaugos, informacinių technologijų, kaip apsisaugoti nuo įvairių programišių atakų ir panašiai. Kitas labai svarbus momentas, kad Aljansas atstovauja narėms ir Europos Sąjungoje, ir Europos Komisijoje, ir Europos Parlamente, kuomet priimami sprendimai ar reglamentai, susiję su mūsų sritimi. Esame kviečiami kaip ekspertai pasidalinti įžvalgomis, kuriose atsispindi visų narių pozicija, ar net teikti siūlymus bei sprendimus. Kadangi esame Europos Sąjungos dalis, tai - labai svarbu.


Apie Europos kraujo aljansą
Organizacija vienija 26 ne pelno siekiančias kraujo donorystės įstaigas Europoje. Lietuva prie aljanso prisijungė 2006 metais.
Aljanso tikslas - kartu su visomis narėmis plėtoti neatlygintinos kraujo donorystės idėją. Taip pat padėti toms šalims, kuriose šie tikslai dar nėra iki galo įgyvendinti.

 
Komentaras
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Anesteziologijos klinikos vadovas prof. dr. Andrius Macas:


- Kraujo tarnyba Lietuvoje visada stengėsi sekti kraujo komponentų ruošimo ir saugumo srities naujoves ir jas pristatyti. Ir tikrai kraujo tarnybos visada yra priekyje. Bet žinių prasme tokios konferencijos pakelia į tam tikrą lygį, net ir mes, prisidedantys prie jų organizavimo, sužinome labai daug naujienų. Tarkim, mūsų dėmesys pacientui, kuriam perpilamas donoro kraujas, - labai didelis, bet apie donorą pagalvojame mažiau. Dažniausiai tik pasakoma, jog donorui nebus jokios žalos, ir tai tiesa, bet dabar pasaulyje mąstoma kur kas plačiau. Ne tik, kad nebūtų padaryta donorui žala, bet ir kad jis jaustųsi komfortabiliai. Net ir kai kurie pranešimai konferencijoje buvo skirti išskirtinai donorams: ne tik, kaip juos pritraukti, bet kaip padaryti ar, tiksliau, kalbėti, kad jie pajustų donorystės naudą ir savo sveikatai.

Smagu, kad ne pirmus metus konferencijose netrūksta ir užsienio lektorių. Tai - puiki ir atkakli Nacionalinio kraujo centro, kurio veikla orientuota į moksliniais tyrimais ir įrodymais grįstą mediciną, iniciatyva. Man didelį įspūdį padarė danų lektorių pranešimas, kurie kalbėjo, kaip pasiekti donoro komfortą, atliekant donacijas. Remtasi donorų sveikatos moksliniais tyrimais, stebint tam tikrus fiziologinius rezervus, tarkim, geležies atsargas. Pasakysiu vaizdžiai, dėmesys donoro sveikatai buvo konferencijos vyšnia ant torto. Kalbėta ne tik apie jų telkimą, bet ir būtinybę pasirūpinti jų sveikata. Dar vienas dalykas, kuris patiko, kad nacionalinis kraujo centras pakvietė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorius, pavyzdžiui, Aurimą Pečkauską, kuris kalbėjo apie kitokį požiūrį į socialinius tinklus, jų vaidmenį kviečiant ir telkiant žmones neatlygintinai kraujo donorystei. Po konferencijos daugelis dalyvių tikslinosi, kokia to lektoriaus pavardė, kuris visą salė privertė atsistoti. Taigi konferencijoje netrūko ir inovatyvių formatų, ir patrauklių paskaitų.
 
Daugelis dalykų kraujo donorystės srityje grįsti moksliniais tyrimais. Vienas didžiausių žingsnių buvo padarytas nustatant kraujo grupes. Už tai net ir Nobelio premija skirta, bet po to labai daug buvo dirbama infekcinės kontrolės srityje, kas, žinoma, svarbu, tačiau tokie donorų sveikatos tyrimai yra pastarųjų metų darbai. Manau, kad ir Lietuvoje būtų galima investuoti į donorų sveikatą atliekant jiems išsamesnius tyrimus. Ir galėtume stebėti kur tos tendencijos kryptų. Nemažai dėmesio buvo skirta ir infekcinėms ligoms, bet šioje srityje visi šalies kraujo centrai dirba puikiai.
Dar didelis džiaugsmas, kad dvi didžiausios mokymo įstaigos kartu su Nacionaliniu kraujo centru organizuoja bendrą renginį, kur pristatomos paskutinės naujienos. Tikiuosi, jog šis darbas bus tęsiamas ir toliau.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris