Gavę progą sprunka Nors užsieniečiams siūlomų studijų kaina žagtelti priverstų daugumos Lietuvos abiturientų tėvus, atvykėliams ji atrodo gerokai prieinamesnė nei Vakarų Europos šalyse. Studijos anglų kalba Lietuvoje dvigubai brangesnės nei mokymas valstybine kalba. Atvykėliui šešerių metų medicinos studijų kursas Vilniaus universitete atsieis 66, o LSMU - 69 tūkst. eurų. Metais trumpesnės odontologijos studijos VU kainuos 64 800, o LSMU – 62 500. Pateikiamų paraiškų skaičius rodo, kad užsieniečių tokios kainos spjaudytis neverčia. Pastaraisiais metais užsienio studentų priėmimas LSMU yra gana stabilus. Tačiau šiemet studijomis domėjosi itin platus užsieniečių ratas. Išnagrinėta daugiau kaip 1100 paraiškų studijuoti įvairiose studijų programose. VU konkurso kartelė taip pat panaši. Sostinėje šiais metais į vieną vietą pretendavo 3-4 užsienio piliečiai. Neretas į Lietuvą atvykęs studentas vis dar žvalgosi per petį. LSMU Tarptautinių ryšių ir studijų centro dekanė prof. Ingrida Janulevičienė nurodė, kad dažniausia užsieniečių nubyrėjimo priežastis ta, kad vėliau jie įstoja į universitetus gimtosiose šalyse. Žinoma, kaip ir lietuviams jiems iškyla asmeninių rūpesčių, akademinių ar prisitaikymo sunkumų. Vilniuje anglų kalba siūlomos vientisos Medicinos ir Odontologijos bei Sistemų biologijos magistro studijų programas. Pirmosios dvi specialybės populiariausios ir Kaune, bet studentai iš užsienio čia gali studijuoti Veterinariją, Slaugą, Visuomenės sveikatą, Farmaciją ir kitas programas. Panašu, kad didžiausius tinklus VU yra užmetusi Vokietijoje, mat absoliuti dauguma „studentiško mailiaus“ ištraukiama čia. 60 proc. Medicinos fakulteto studentų yra atvykę iš Vokietijos. Antroje vietoje Izraelis, toliau rikiuojasi Skandinavijos šalys. Pastebima, kad šiuo metu didėja Suomijos jaunimo susidomėjimas. Į bendrabučius nenori Lietuvos universitetai dalyvauja tarptautinėse studijų parodose, užsienyje vykstančiose mugėse, bendradarbiauja su įvairiomis agentūromis, vykdo internetinę rinkodarą. Daugiausiai studentų atveda partneriai, kurie tiesiogiai bendrauja su kandidatais ir pristato jiems galimybes studijuoti užsienyje. Užsieniečiams ir jų tėvams pristatinėti tenka ne tik mokymo įstaigas, bet ir Lietuvos miestus, pačią valstybę. Visgi VU atstovai pripažįsta, kad geriausia reklama tampa alumnai, kurie atsiliepimais į Lietuvą pritraukia naujų studentų. Tačiau už jauko užkibę studentai nevažiuoja į nežinomybę. Motyvacinio pokalbio metu, kuris vykdomas priimant užsieniečius studijuoti į Medicinos fakultetą, VU atstovai tikina dažnai liekantys nustebinti, kiek daug ir giliai stojantysis užsienietis žino apie Lietuvą, Vilnių, universitetą ir fakultetą bei pasirinktą studijų programą. Lietuviškų bendrabučių buitis suvilioja retą atvykėlį. Antai LSMU skelbiasi galinti apgyvendinti 80 proc. pirmakursių, tačiau norą pasinaudoti tokia paslauga išreiškė mažiau nei trečdalis būsimų studentų. Absoliuti dauguma leidžiasi į būsto medžioklę interneto platybėse. Socialiniuose tinkluose buto ieškantys užsieniečiai dažnai skundžiasi, kad nuomininkai kreivai žiūri į juos, tačiau mūsų pašnekovai tikina su didesnėmis problemomis nesusidūrę. Rojin neteko sukti galvos dėl gyvenamosios vietos Kaune, mat tuo jau buvo pasirūpinusi jos sesuo. Anot jos, internete užsieniečiams nesunku susirasti būstą. Kitas kalbintas medicinos studentas iš užsienio teigė bendrabutyje praleidęs pirmuosius studijų metus, bet antraisiais išsikėlęs į privatų bendrabutį. Jo tikinimu, tai - žymiai geresnis pasirinkimas.L.S. skaičius 65 – tiek skirtingų užsienio valstybių piliečių kremta medicinos mokslus Kaune.
Komentuoti: