„Kaip paaiškinti tai, kad trečdalis ŽIV užsikrėtusių kalinių šiuo metu gauna gydymą, o visi kiti laukia eilėje, kada atsiras gydymui skirtų lėšų? Ar tai nėra genocidas“, - klausia Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos narys Antanas Matulas, susipažinęs su grėsminga Kalėjimų departamento statistika.
Kalėjimų departamento duomenimis, šiandien gydymo reikia daugiau nei 304 įkalintiems asmens, tačiau gydymas ŽIV užsikrėtusiems asmenims šiuo metu teikiamas vos trečdaliui - 99 asmenims.
Ministerija susirūpinusi
„Situacija yra pakankamai keista. Buvo pristatyta, galima sakyti, Vyriausybės ataskaita, kur daug gražių skaičių, daug viltingų dalykų. Atrodo, kad Lietuva pradeda klestėti. Bet iš esmės yra nutylėti dalykai, kurie labai grėsmingi Lietuvai. Tai narkotikų vartojimo augimas tarp jaunų žmonių. Kai kurie išsakė nuomonę, kad tai gali būti pasekmė dėl to, jog uždraustas silpnas alkoholis. Buvo pateikti duomenys, kad pernai ženkliai išaugo užsikrėtusių AIDS ir sergančių ŽIV skaičius. O mes matome, kad tvirtinant šių metų biudžetą buvo sumažintos lėšos už narkotikų kontrolę atsakingam departamentui, buvo sumažintos lėšos visuomenės sveikatos biurui“, - stebėjosi Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos narys Antanas Matulas.
Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai palingavo galva, jog situacija Lietuvoje išties nėra labai gera, pabrėžė žemo slenksčio paslaugų neprieinamumo istoriškai susiklosčiusią problemą. Tiesa, sveikatos apsaugos ministro įsakymu šiais metais patvirtintas tvarkos aprašas, kuriuo nustatoma iš PSDF biudžeto lėšų kompensuojamo ŽIV sukeltos ligos diagnozavimo, gydymo ir pacientų priežiūros tvarka.
Gydomas tik trečdalis
Kalėjimų departamento duomenimis, šiandien gydymo reikia daugiau nei 304 įkalintiems asmens, tačiau gydymas ŽIV užsikrėtusiems asmenims šiuo metu teikiamas vos trečdaliui - 99 asmenims.
„Išgirdome, kad reikalingas skubus gydymas trims šimtams žmonių, kad jie neplatintų ligos toliau ir stabilizuotųsi jų sveikata. O gydomas tik trečdalis, visi kiti laukia eilėje, kol atsiras lėšų. Ar tai - ne genocidas? Visi požymiai rodo, kad Sveikatos apsaugos ministerija, kuriai dabar vadovauja žmogus, kalbantis apie visuomenės sveikatą ir sveiką gyvenseną, vis dėlto apleido šią sritį. Situacija tampa grėsminga kovojant vien su alkoholio vartojimu ir draudžiant žmonėms įvairius dalykus, bet nieko nedarant dėl augančio infekuotų AIDS žmonių skaičiaus. Komisijos posėdyje neišgirdome, kokios priemonės bus taikomos“, - piktinosi A.Matulas.
Komisija laukia pasiūlymų
Kaip patikino pirmininkė Laimutė Matkevičienė, komisija, susipažinusi su situacija dėl sergamumo ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančiomis infekcijomis paplitimo, diagnozavimo ir gydymo prieinamumo Lietuvoje, artimiausiu metu planuoja priimti sprendimus dėl priemonių nurodytoms problemoms spręsti.
„Mačiau, kad komisijos posėdis, išklausius grėsmes, baigiasi, tad pasiūliau, jog skirtume savaitę visoms institucijoms ir visiems, kurie susiję su tais dalykais, sudaryti galimybę pasiūlyti priemones, kurias galėtų priimti komisija. Kviestis netgi premjerą ir skubos tvarka ieškoti lėšų dar šiais metais iš valstybės rezervo. O lėšų mes privalome surasti ne kitų, o šių metų biudžete! Kitaip kaip paaiškinsime visuomenei, kodėl šiandien reikalingas gydymas keliems šimtams, o jį gauna tik devyniasdešimt asmenų“, - klausia A.Matulas.
Komentaras
ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija „Demetra“ vadovė Svetlana Kulšis:
- Dabar jau aišku, kieno nuopelnas, kad narkotikų vartotojams vietoj sveikatos priežiūros paslaugų, siūlomos ritualinės paslaugos.
Vieną įdomesnių šaltinių apie žemo slenksčio paslaugų prieinamumą galima laikyti ULAC parengtą praėjusių metų žemo slenksčio kabinetų veiklos ataskaitą.
Pasidžiaugus, kad nuo šių metų duomenys bus tiekiami elektroniniu būdu, ataskaita pateikiama iki 2017 metų už skirtingus metų laikotarpius (tai nuo 2010, 2012 ar 2013 m.) sudėjus visų kabinetų pateiktus duomenis. Taigi analizė pagal miestus ar įstaigas neįmanoma, bet ši ataskaita ne tam ir skirta.
Ypatinga vieta ataskaitoje užima asociacija „Demetra“, kuri papeikta už tai, kad surenka mažiau švirkštų ir adatų, nei išdalina. Nors „nesurenka ir kiti kabinetai“, kuriems nuperkama netgi daugiau konteinerių utilizacijai, lyginant su švirkštais, nei Demetrai. Pamiršta paminėti ir daugiau svarbių dalykų. Pavyzdžiui tai, kad prezervatyvų už mokesčių mokėtojų pinigus ULAC nupirko 5 800, o visi kabinetai išdalino 33 595, arba 6 kartus daugiau. Už kieno pinigus nupirko likusius? ŽIV testų atlikta 3 569, o kiek nupirko? Arba 0 arba užmiršo įrašyti. Tai iš kur tie ŽIV testai ir prezervatyvai? Pamiršo žinoma, kad dalį šių priemonių neatlygintinai suteikė asociacija „Demetra“, įsigijusi juos už AIDS sveikatos apsaugos fondo lėšas. Ta pati, kuri dėl ULAC nenupirktų konteinerių apkaltinta tuo, kad „neužtikrina visuomenės sveikatos saugos interesų“. Kažkoks rebusas.
Yra ir daugiau padejavimų. Prie labai „profesionalios“ išvados apie tai, kad greitųjų ŽIV tyrimų 2017 m. atlikta net 43,5 proc. mažiau, nei 2016 m. užmiršta pridurti, kad dėl to paties ULAC vadovo skundų 2017 m. net šešis mėnesius žemo slenksčio kabinetai negalėjo atlikti ŽIV tyrimų.
Šiandien, balandžio mėnesį, iš priemonių, skirtų žemo slenksčio paslaugoms, mes neturime nieko, o ULAC pareiškė, kad gausime tik rugpjūčio arba spalio mėnesį. Kiek naujų ŽIV atvejų dėl tokio ULAC vadovavimo mes turėsime?
Tarp kitko
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras pristatė žmogaus imunodeficito ir lytiškai plintančių infekcijų epidemiologinę situaciją Lietuvoje. Buvo pateikti statistiniai duomenys: 59 procentai visų registruotų ŽIV infekcijos atvejų (3012) Lietuvoje yra dėl infekcijos perdavimo vartojant švirkščiamuosius narkotikus. 2017 m. registruoti 552 AIDS atvejai, 411 – ŽIV užsikrėtusiųjų mirčių. Dauguma ŽIV infekcijos atvejų nustatoma vyrams, kas antras iš jų turėjo įkalinimo patirties. 60 procentų atvejų tarp visų naujų ŽIV infekcijos atvejų yra nustatomi kalėjimuose, didžiausia koncentracija – Alytaus pataisos namuose.
Komentuoti: