Negalėjo nei dirbti, nei mokytis
„Gavus traumą teko daug atsisakyti: stabdyti mokslus, kad ir kaip to nenorėjau, o visas turimas santaupas skirti gydymui, kadangi mano trauma buvo gana rimta. Po rimtos operacijos laukė ilga reabilitacija. Turimas papildomas draudimas labiau orientuotas į traumas, bet jis dar nepasiteisino, kadangi, kai gavęs traumą išėjau iš darbo ir kurį laiką negalėjau mokėti įmokų, man nieko nekompensavo“, - pasakoja kojos traumą patyręs sunkumų kilnotojas Ruslanas Sindikevičius.
 
Sportininko, kuris yra tapęs Lietuvos daugkartiniu čempionu ir prizininku, gydymas tuokart atsiėjo apie tūkstantį eurų, kuriuos dvidešimt dvejų metų jaunuoliui teko padengti iš savo kišenės. Jam teko susiveržti diržą, tačiau į pagalbą atskubėjo finansinę pagalbą pasiūlę bičiuliai. „Kad ir buvau Lietuvos čempionas, bet tikrai negaliu pragyventi iš sporto“, - apgailestauja vaikinas, ką tik išsigydęs visas traumas ir vėl sugrįžęs į salę treniruotis. Anot jo, socialinių garantijų suteikimas sportininkui būtų didžiulė paskata.
 
Stipendiją gauna, socialinių garantijų – ne

„Sportininkai, kurie yra verifikuojami Lietuvos olimpiniame sporto centre, gauna stipendijas, bet į jas neįtraukiamas privalomasis sveikatos draudimas, kuris sportininkui suteiktų valstybinę sveikatos ir medicininę priežiūros garantiją. Poslinkiai atsirado tik tokie, jog Lietuvos olimpinis sporto centras (valstybinė įmonė prie Kūno kultūros ir sporto departamento – red.) sutiko, kad jeigu sportininkas nori, iš stipendijos yra pervedama privalomojo sveikatos draudimo įmoka, kad sportininkas galėtų naudotis medicininėmis paslaugomis“, - sako Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidentas, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) viceprezidentas Romualdas Bakutis.
 
Tiesa, sportininkas pats turi rašyti pareiškimą, kad kiekvieną mėnesį iš jam mokamos stipendija būtų nuskaičiuojamos draudimo išlaidos.
Anot R.Bakučio, federacija ir treneriai rūpinasi į nepavydėtiną situaciją pakliuvusiais sportininkais. „Paprastai, jeigu sportininkas sportuoja rimtoje komandoje, jis jau yra draustas. Varžybos taip pat būna draustos ir tai būna traktuojama kaip draudiminis įvykis, tačiau jeigu susižeidžiama treniruočių metu, federacija stengiasi padėti, surasti mediką ir apmokėti gydymo išlaidas.
 
Manau, kad vis dėlto sportininkams reikėtų mokėti ne stipendiją, o kitokią išmoką, kur būtų įtraukiamas ir socialinis draudimas. Galų gale reikia viešai pasakyti, kad jo nėra, o jis turi būti. Ir jeigu iš tų mažų stipendijų išskaičiuotų socialinio draudimo mokestį, tai visiems pasidarytų gėda, kiek tiems sportininkams mokama“, - sako R.Bakutis.
 
Mokesčiai išskaičiuojami savanoriškai

„Kalbant apie privalomąjį sveikatos draudimą, sportininkus būtų galima suskirti į kelias grupes. Vieni jų – sporto šakų atstovai, kurie turi kontraktus, civilines sutartis ar yra susaistyti darbo santykiais. Už juos mokamos PSD įmokos. Problema yra su tais sportininkais, kurie sportuoja vadinamąsias individualias sporto šakas. Imkime lengvąją atletiką. Galbūt sportininkas dalyvauja Europos ir pasaulio čempionatuose, viename kitame komerciniame turnyre, bet neturi darbdavio ar, vadinkime, pinigų mokėtojo. Juos deleguoja federacija po Lietuvos vėliava arba komercinėse varžybose jie apskritai dalyvauja kaip sportininkai iš tam tikrų šalių ir varžosi tarpusavyje dėl pagrindinio prizo. Bet jie neturi, kaip sakiau, darbdavio ar pinigų mokėtojo“, - sako Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytautas Vainys.
 
Anot jo, sportininkų situacija keitėsi nuo 2006-ųjų metų. Iki tol pasiekę aukštų rezultatų sportininkai gaudavo vadinamuosius atlyginimus. „Kadangi nuo tų atlyginimų būdavo atskaičiuojami mokesčiai, turbūt buvo interesas, kad kuo daugiau pinigų pasiektų pačius sportininkus ir nuspręsta pervadinti atlyginimus į valstybes stipendijas. Taip jos pasidarė neapmokestinamos ir visos tos sumos, kurios buvo numatytos kaip atlyginimai, valstybės stipendijų pavidalu pradėjo pasiekti pačius sportininkus neturint pareigos mokėti mokesčius“, - apie pasikeitimus aiškina V.Vainys.
 
Susitarimas, o ne pareiga
Kūno kultūros ir sporto departamento pateiktais duomenimis, šiuo metu daugiau kaip penkiasdešimt sportininkų gauna valstybės stipendijas. Tiesa, sportininkai, kurie yra neįgalūs, jas irgi gauna, bet būdami socialiai pažeidžiamos grupės atstovai yra draudžiami valstybės lėšomis.
 
„Didžiausia stipendija yra šiek tiek per tūkstantį eurų (26,9 dydis) ir paprastai yra mokoma už olimpinių žaidynių arba olimpinės sporto šakos pasaulio čempionato pirmąją vietą. Mažiausia – 7,5 bazinės socialinės išmokos dydžio, - sako V.Vainys, paklaustas, kokį pasiekimą iškovojęs sportininkas turi teisę ketverius metus nuo laimėjimo dienos gauti valstybės stipendiją. – Esame sutarę su pačiais sportininkais, kad tie, kurie nėra apdrausti ar apsidraudę, prieš išmokant valstybės stipendiją iš jos yra išskaičiuojama privalomojo sveikatos draudimo įmoka. Ją Lietuvos olimpinis sporto centras tiesiog perveda į „Sodros“ biudžetą. Bet tai pasiekta susitarimo su pačiais sportininkais pagrindu“.
 
Anot V.Vainio, stipendiją galima gauti netgi jeigu pasiekiama iki šešioliktos vietos olimpinėse žaidynėse. „Mes turime ganėtinai didelį kiekį sportininkų, kuriems nedaug trūksta iki valstybės stipendijos. Taip pat turime ir biudžetinę įstaigą, kuri rengia tam tikro lygio sportininkus. Vadinasi, tik tam tikro meistriškumo sportininkai, patekę į mūsų biudžetinę įstaigą, yra rengiami valstybės lėšomis. Tad sporte, matyt, jau taip susiklostė, kad iš pradžių turi ateiti rezultatas ir tada ateina visas finansinis aprūpinimas“, - sako generalinio direktoriaus pavaduotojas.
 
Tiesa, aukščiausiu politiniu lygiu jau svarstoma apie tai, ar nereikėtų sportininkus drausti valstybės lėšomis. „Šiuo atveju departamentas yra parengęs teisėkūros iniciatyvos projektą, kurį netrukus pristatys ir Vyriausybei per Vidaus reikalų ministeriją. Viena alternatyvų – sportininkai, kurie gauna valstybės stipendijas, galbūt galėtų būti draudžiami valstybės lėšomis neišskaičiuojant tų pinigų iš valstybės stipendijų. Kiti pasiūlymai - kad sportininkas, norintis gauti stipendiją, turėtų pateikti patvirtinimą, kad jis yra apsidraudęs ir stipendija būtų mokama tik apsidraudusiems“, - apie galimas naujoves kalba V.Vainys.

---

 
Komentaras
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narė Viktorija Čmilytė - Nielsen:

- Komisijoje klausimą dėl sportininkų PSD irgi kėlėme. Manau, kad šiokios tokios garantijos ir pagalba sportininkams, kurie dar tik siekia aukštumų, yra teigiamas dalykas. Sudėtingiausiose fizinėse sporto šakose tai yra reali problema. Todėl aš labai sveikinu, kad Kūno kultūros ir sporto departamente šis klausimas yra svarstomas ir bandoma jį vienokiu kitokiu būdu išspręsti ir pagelbėti sportininkams, kurie dar tik siekia sporto aukštumų.