Kasmet prieš prasidedant diskusijoms dėl pinigų dalybų, teisingiau, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų skirstymo skubama pranešti gera žinia – pinigų bus daugiau. Tačiau panašu, kad tai - tik dar vienas akių dūmimas, mat gydymo įstaigos, beje, tai darančios jau ne vienerius metus, nemenką dalį pacientams teikiamų paslaugų dengia iš savos kišenės. Panašu, kad čia ir dingsta galimybės medikams mokėti skandinaviškus atlyginimus.
Reiks draudimo nesirgti
Kad pas mus per daug gydymo įstaigų, lovų, negirdėjo retas. Vis dėlto žvelgiant į tarp teritorinių ligonių kasų ir gydymo įstaigų pasirašomas sutartis nepanašu, kad ko būtų per daug. Kasmet sveikatos apsaugai tenkantis biudžetas auga, tačiau suteikiamų paslaugų mastai didėja kelis kartus daugiau. Kaip skelbia Valstybinė ligonių kasa, šį pusmetį jau suteikta beveik 6 proc. daugiau paslaugų, nei numatyta sutartyse.
Gydymo įstaigų vadovai atviri – situacija kartojasi ne vienerius metus. Savo ruožtu Valstybinės ligonių kasos atstovai tikina, jog jau kelerius metus visos viršsutartinės paslaugos apmokamos. Tiesa, pamiršo paminėti, jog ne šimtu procentų: už vienas apmoka 70, už kitas - 25 proc. Rezultatas - dalis gydymo įstaigų patiria nuostolius. Tiksliau, medikai dirba paaukodami didesnių atlyginimų viltis.
Po šių eilučių atsiras sakančiųjų, kad atlyginimų fondo tai neliečia. Tiesiogiai gal ir ne, bet jei gydymo įstaiga negauna apmokėjimo arba gauna už suteiktą paslaugą tik 25 proc. jos vertės, natūralu, kad kilstelėti medikams atlyginimus iki skandinaviško lygio nelabai yra iš ko.
Situacija žinoma ir sveikatos politikams, ir biudžeto skirstytojams, tiek visiems valdininkams, bet nė vienas nedrįsta pasakyti, kad tiek, kiek turimame pinigų, neužtenka suteiktoms paslaugoms apmokėti. Gydymo įstaigų vadovai įsitikinę, kad kvotos ir mažesnis apmokėjimas už suteiktas viršsutartines sumas yra būdas pažaboti įstaigas, kad jos neteiktų per daug paslaugų. Neva mažesnis apmokėjimas turėtų būti tarsi mažesnė pagunda teikti daugiau paslaugų. Bet tokiu atveju be draudimo sirgti nelabai išsiversime. Nes ne gydytojai ir ne vadovai registruoja pacientus, o jie patys.
Pacientų nepasitenkinimas
„Sutartines sumas viršijame kasmet. Jas jau dabar esame viršiję. Tiesa, sudarant naujas sutartis į šį faktą valdininkai šiek tiek atkreipia dėmesį, tačiau nepakankamai. Kita problema, kad net ir už viršytas paslaugas negauname šimtaprocentinio apmokėjimo. Pavyzdžiui, pernai praradome
100 tūkstančių eurų. Skaičiai puikiai žinomi, tad panašu, jog sveikatos biudžeto formuotojai suinteresuoti, kad mes mažiau gydytume“, - sako Vilkaviškio ligoninės vadovas Linas Blažaitis. Pasak jo, net ir dabar kreipiantis į teritorines ligonių kasas su prašymu atsiskaityti už šiuo metu suteiktas virškvotines paslaugas sulaukiama standartinio atsakymo: „Paskutinį metų mėnesį vyks susirinkimas ir spręsime, ar bus galima atsiskaityti už viršsutartines paslaugas“. Vadovas pripažįsta, kad pirmiausia atsiskaitoma už skatinamąsias paslaugas, pavyzdžiui, slaugą, dienos chirurgiją ar dienos stacionarą.
„Tokia politika. Ji nebestebina. Tik kaip man skatinti darbuotojus? Sakau, dirbkite gerai, daugiau ir už tai metų gale gausite premijas. Bet rezultatas toks, kad kaip gavome milijoną, taip ir gauname. Tada metų pabaigoje turiu darbuotojams teisintis, kad, deja, ligonių kasos už suteiktas viršsutartines paslaugas nesumokėjo, todėl ir premijų nebus“, - teigia L.Blažaitis.
Šiaulių centro poliklinikos vadovas Mindaugas Maželis sako, kad stengiasi kiek įmanoma išsilaikyti sutartinių sumų ribose. „Šiek tiek viršijamos antro lygio konsultacijos. Pernai už suteiktas viršsutartines paslaugas negavome
30 tūkstančių eurų. Liko nedidelis, bet nuostolis, nes darbas padarytas, pacientai gydyti, bet už tai nesumokėta. Dažnu atveju situacija tokia, kad maždaug lapkričio mėnesį turėtum stabdyti paslaugų teikimą. Bet tokios teisės kaip ir neturime. Tiesa, turime teisę iš pacientų imti pinigus už suteiktas paslaugas informuojant ligonių kasas, kad kvotos baigėsi. Bet įsivaizduojate, koks kiltų visuomenės nepasitenkinimas. Taigi, nors teisę turime, ja dar nė karto nesame pasinaudoję“, - sako M.Maželis.
Iliuzija apie nemokamą mediciną
„Nemokamo gydymo nėra, čia tik sukurta iliuzija, kurią palaikė ne vienas buvęs sveikatos apsaugos ministras. Gal jau laikas pripažinti faktą, kad sistemai trūksta pinigų visiems įsipareigojimams įvykdyti, tiksliau, visiems pacientų lūkesčiams pateisinti. Žmogus moka mokesčius ir, natūralu, jog nori gydymą gauti nemokamai. Nors iš tikrųjų sistemoje pinigų pakanka tik skubiai pagalbai užtikrinti. Vadinasi, valstybė turi aiškiai pasakyti, kam lėšų pakanka ir kas už jas finansuojama. Ta iliuzija apie nemokamą mediciną verčia gydytojus jaustis nepatogiai. Arba reikia ženkliai daugiau pinigų lūkesčiams patenkinti, arba įvesti papildomą sveikatos draudimą“, - įsitikinęs P.Kibiša.
Pasak poliklinikos vadovo, sutartinės sumos viršijamos kasmet, tačiau pasirašant naujas į tuos skaičius nelabai atsižvelgiama. Pernai Kauno miesto poliklinika už suteiktas viršsutartines paslaugas negavo
230 tūkst. eurų. „Gydytojams už suteiktas konsultacijas apmokame, bet iš teritorinių kasų apmokėjimo už tai negauname. Žinau, kad kai kurios poliklinikos virškvotines paslaugas padaro mokamas. Pacientas sumoka ir gydymo įstaiga nepatiria nuostolio. Mes kol kas tokios praktikos netaikome, bet svarstome, nes ji yra teisinga. Tiesa, puikiai suprantu, kad toks žingsnis sukels pacientų nepasitenkinamą. Dabar jie išprusę, dažnai kreipiasi į teritorines ligonių kasas, kurios juos informuoja, kad absoliučiai viskas yra nemokama, net ir tos procedūros ar tyrimai, kuriems nėra indikacijų. Tada pacientas spaudžia gydytoją grasindamas skundais, kad jam būtų atliktas, tarkim, magnetinis rezonansas, kuris nelabai jam ir reikalingas“, - sako P.Kibiša.
Ukmergės ligoninės vadovas Rimvydas Civilka patvirtina, kad anksčiau viršsutartinės sumos buvo ženkliai viršijamos. Dabar situacija pasikeitė, nes kelerius metus vykdoma griežta kontrolė, ypač stacionarių paslaugų, kurias viršijus papildomo apmokėjimo nebūna. „Pernai, galima sakyti, viršsutartinių pasaugų praktiškai nebuvo. Šiek tiek viršytos sumos tik Konsultacinėje poliklinikoje. Tiesa, įvedus griežtesnę kontrolę dėl stacionarių paslaugų sulaukėme nemažo tiek pacientų, tiek jų artimųjų pasipiktinimo. Dabar situacija šiek tiek gerėja, žmonės po truputį supranta, kad šiek tiek kosinčio paciento be rimtos indikacijos į ligoninę tikrai neguldysime. Tačiau gydytojai spaudimą patiria didžiulį, nes dažnai pacientas jam išsako priekaištus: „mokėjau mokesčius, o dabar ir į ligoninę negaliu atsigulti“,“ - pasakoja R.Civilka.
Taigi toks PSDF biudžetas, koks jis surenkama šiandien, - per mažas. Gydytojai, negaunantis didesnių algų, yra to pasekmė, nes iš principo didesnių algų sąskaita apmokamos gydymo paslaugos, kurių valstybė, rinkdama mokesčius, negali garantuoti.
Komentaras
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Sutarčių ir teritorinių ligonių kasų koordinavimo skyriaus vedėja Violeta Tylienė:
- Gydymo įstaigos kasmet suteikia daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, negu būna numatyta jų sutartyse su teritorinėmis ligonių kasomis. 2016 m. gydymo įstaigos ambulatorinėmis sąlygomis teikiamų paslaugų suteikė 9,9 proc. daugiau, nei buvo numatyta jų sutartyse su teritorinėmis ligonių kasomis. 2017 m. šių paslaugų buvo suteikta 3,7 proc. daugiau, nei buvo numatyta sutartyse. Šių metų I pusmetį tokių paslaugų jau suteikta 5,9 proc. daugiau, negu numatyta sutartyse šiam pusmečiui, taigi galima prognozuoti, kad ir šiemet bus viršytos pasirašytos sutartinės sumos.
Nėra tikslinga vardinti konkrečias gydymo įstaigas, nes vienais metais vienos įstaigos suteikia daugiau vienokių ar kitokių paslaugų, kitais metais – kitos. Dažniausiai yra viršijamos sutartinės sumos, pasirašytos dėl ambulatorinėmis sąlygomis teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (ambulatorinių konsultacijų, dienos stacionaro, dienos chirurgijos, priėmimo-skubiosios pagalbos paslaugų) bei stacionarinėmis sąlygomis teikiamų paliatyviosios pagalbos paslaugų. Atkreipiame dėmesį, kad ligonių kasos jau daugelį metų apmoka visas suteiktas viršsutartines paslaugas įstaigoms taip, kaip numato teisės aktai.
Ligonių kasų duomenys rodo, kad esama nemažai atvejų, kuomet įstaigos suteikia mažiau paslaugų, nei numatyta sutartyse su teritorinėmis ligonių kasomis. Ypač dažnai suteikiama mažiau stacionarinių paslaugų. Pavyzdžiui, 2017 m. iš 68 stacionarines paslaugas teikiančių įstaigų net 41 suteikė stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų mažiau, nei buvo numatyta sutartyse.
Skaičiai
Pavyzdžiui, 2016 m. už dienos chirurgijos paslaugas buvo apmokėta 27,4 proc. daugiau, negu numatyta sutartyse; už gydytojų specialistų, kai atliekami diagnostiniai ir (ar) gydomieji veiksmai, paslaugas – 12,7 proc. daugiau, o už stacionarines paliatyviosios pagalbos paslaugas – 11,5 proc. daugiau, negu numatyta sutartyse. 2017 m. už ambulatorinės chirurgijos paslaugas buvo sumokėta 19,9 proc. daugiau, nei numatyta sutartyse; už gydytojų specialistų, kai atliekami diagnostiniai ir (ar) gydomieji veiksmai, suteiktas paslaugas – 3,1 proc. daugiau. 2017 m. stacionarinių paliatyviosios pagalbos paslaugų suteikta ir už jas apmokėta 19,8 proc. daugiau, nei numatyta sutartyse bei beveik dvigubai daugiau suteikta ir apmokėta priėmimo-skubiosios pagalbos paslaugų.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: