Už mediko klaidą – milijonas eurų

Deimantė Gruodė
2018-05-07
„Medikas bijo, kad bus pasodintas į kalėjimą arba turės atlyginti milijoninę žalą“, - vis atviriau kalbama apie grubias gydymo įstaigose pasitaikančias klaidas. Visgi už „nesėkmes“ nuteisiamas vos vienas kitas „prisidirbęs“ medikas. Seime jau daugiau nei dešimtmetį bandoma įteisinti žalos atlyginimo be kaltės modelį. Ginčijamasi: iš ko bus sudarytas išmokų fondas ir kieno rankose atsidurs jo administravimas?
Už mediko klaidą – milijonas eurų
Lietuvos medicinos istorijoje dėl pacientų mirties buvo teisiamas vos vienas kitas medikas.

Faktai
Anot Akreditavimo tarnybos, dėl galimos medikų klaidos 2016 m. buvo gauti 394 skundai, kurių pagrindu atlikti 139 patikrinimai, 2017 m. gauti 352 skundai, kurių pagrindu buvo atlikti 118 patikrinimai. 2016 m. pasitvirtino 68 proc., 2017 m. – 56 proc. gautų skundų.
Kiekvienais metais medikų klaidos JAV pareikalauja vidutiniškai 251 tūkst. gyvybių. Tai smarkiai viršija net tokias paplitusias mirties priežastis kaip nelaimingi atsitikimai (136 tūkst. mirčių) arba insultai (133 tūkst. mirčių).


Klaidos neišvengiamos
„Toks įstatymas turi būti priimtas, nes medicinoje klaidos - neišvengiamos. Jei pažiūrėsime į Amerikos statistiką, po onkologinių, širdies ir kraujagyslių ligų nemažai mirties priežasčių įvyksta būtent dėl medicininių intervencijų, komplikacijų. Čia ne prekes perdėti iš vienos lentynos į kitą – kalbama apie žmogaus sveikatą ir gyvybę. Tad medikų padaromos klaidos - itin skaudžios, tik apie jas nutylima. Mūsų įstaigoje nebuvo tokių atvejų, kad ką nors slėptume, bet didesnėse įstaigose komplikacijų ir klaidų tikimybė žymiai didesnė“, - sako Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas.
Kalbėti apie galimas klaidas medikus atgraso ir milijoniniai ieškiniai, kuomet pacientai ir jų artimieji bylinėjasi su gydymo įstaigomis.

„Dažnai medikas teisiniuose procesuose paliekamas vienas. Iš to galime spręsti, kad vadovai turėtų labiau stoti į mediko pusę“, - sako Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Martynas Gedminas.
 

„Užsienio šalyse medikas, padaręs klaidą, tiesiogiai nebaudžiamas, jei tai nėra piktybinė klaida. Ten sukurta ištisa sistema: keliama darbuotojo kvalifikacija, kad jis daugiau nedarytų klaidų. Pas mus to, deja, nėra. Užtat ir turėtų veikti sistema, kad jei specialistas padarė klaidą, nebijotų to pripažinti, jaustųsi saugus, jog nebus nubaustas, pasodintas į kalėjimą, neturės atlyginti milijoninės žalos“, - sako Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas.

 
Kuriamas dar vienas fondas
Lietuvos gydytojų bendruomenė, kurios priešaky – Liutauras Labanauskas, jau daugiau nei dešimtmetį akcentuoja žalos pacientų sveikatai atlyginimo sistemos ydas.
„Praėjusios kadencijos Seime įstatymas jau buvo įregistruotas, pradėtas svarstyti, sulaukėme aštuoniasdešimt puslapių pastabų. Dabar nauja redakcija, kuriai pastabų ministerijos juristai neturėjo, bus pateikiama Vyriausybei. Ši įvertins ir pateiks išvadą - teigiamą arba neigiamą. Greičiausiai - teigiamą, tada įstatymas keliaus į Seimą“, - vilties nepraranda Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas L.Labanauskas.
 
Anot jo, procesą strigdo dėl fondo sudarymo kylantys ginčai. „Finansų ministerija pasisako prieš fondus, nes Lietuvoje norima sumažinti jų skaičių. Bet jau radome sprendimą: panašus fondas, daugiau kaip kaupiamoji sąskaita yra Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas, kur suplaukia procentai nuo akcizų, o komisija paskirsto lėšas. Toks fondas gali atsirasti ir dėl žalos atlyginimo. Kilo diskusija ir apie tai, kas administruos tas lėšas. Pavyzdžiui, danai pasakojo, kad prieš daug metų įteisinus žalos atlyginimą fonde dirbo tik penki žmonės ir to užteko. Prie SAM būtų sukurta žalos atlyginimo be kaltės tarnyba, kuri galėtų perimti dabar esančios komisijos funkcijas. Administravimui būtų skiriamas ekspertų apskaičiuotas procentas, kurio iš pradžių visiškai pakaktų“, - svarsto L.Labanauskas.
 
Baiminasi piktnaudžiavimo atvejų
Visgi, medalis turi dvi puses. Ar pacientai nebandys užsidirbti įrodinėdami, kad medikas juos sužalojo, ir pradės reikalauti solidžių kompensacijų?
„Manau, kad įstaigose turėtų būti užtikrinta vidaus audito kontrolė, nes iš tikrųjų kai kuriais atvejais pacientai linkę tuo piktnaudžiauti. Profesinis vertinimas būtų atsvara motyvuotam ar nemotyvuotam puolimui prieš įstaigos personalą“, - svarsto Lietuvos slaugos specialistų organizacijos vadovė Danutė Margelienė.
„Yra nustatyta ekspertizės tvarka – mes ją dar koreguojame, bet esame kelis atvejus jau ekspertavę. Pacientas gali gauti ir mažiau lėšų, gali gauti ir daugiau, priklausomai nuo to, kaip ta žala jam atsitiko. Beje, paėmėme visus teisminius ginčus Lietuvoje ir pasižiūrėjome, kiek buvo išmokėta. Jokių milijoninių sumų teismai neskyrė“, - sako L.Labanauskas.
 
Dabartinis modelis pacientui nepalankus
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas teigia, kad dabartinis žalos atlyginimo modelis tikrai nėra palankus pacientui. Jis palankus gydytojams arba gydymo įstaigoms. Kodėl?

„Todėl, kad viską turi įrodinėti pacientas: kad buvo padaryta žala, kad buvo priežastinis ryšys, kad gydytojas kaltas. Kai kalbame apie siūlomą žalos atlyginimo modelį, niekam nebelieka įrodinėjimo naštos, nes konstatuoji faktą ir prisiteisi pinigus. Svarbu, kad svarstant konceptualiai gerą idėją, prie kurios daug metų einama, reikia surasti viduriuką, kad siūlymas tenkintų ne tik gydytojų bendruomenę. Priešingu atveju, bylinėjimosi nesumažės, nes pacientams bus skiriamos kompensacijos nuo keliolikos ar keliasdešimt eurų ir po to vis tiek bus einama į teismus, kur vėl bus tęsiama kaltės įrodinėjimo tradicija“, - sako Š.Narbutas.

 
Komentarai 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas:

- Buvo pateikta bent keletas įstatymo projektų, bet ankstesnės vyriausybės jiems nepritarė. Nebuvo rasta bendro sutarimo, kompromiso dėl fondo, iš kurio būtų mokomos išmokos pacientams. Jei būtų įvestas žalos be kaltės modelis, kaip rodo kitų šalių, ypač Skandinavijos, patirtis, ženkliai išaugtų išmokos. Pagrindinis klausimas, kaip tą fondą sudaryti? Medikai nori, kad jį sudarytų iš PSDF biudžeto, bet tai sunkiai įmanoma, kadangi pagal dabartinius įstatymus PSDF biudžetas yra skiriamas apmokėti už paslaugas, išmokėti atlyginimams ir padengti kitoms išlaidoms, susijusioms su gydymu. Matyt, reikėtų surasti kompromisą: dalį įmokų turėtų mokėti įstaigos kaip ir dabar moka, galbūt nežymiai turėtų prisidėti medikai ir tada reikia ieškoti iš valstybės biudžeto šaltinių. Minėtą fondą turėtų sudaryti bent jau keturi penki milijonai eurų. Kaip tą fondą sudaryti – dėl to labiausiai ir nesutariama.
  

Sveikatos teisės advokatas Arūnas Žlioba:

- Žalos atlyginimo be kaltės modelio esmė – kad tame įstatyme bus numatyti sveikatos sužalojimo įvairūs tipai, jų mastas ir lentelėje bus nurodyta atlygintina suma už vienokį ar kitokį sužalojimą. Vis tiek reikės nurodyti, kad dėl gydytojo veiksmų yra įvykę sužalojimai ir tokiu atveju ministerija, jei bus nustatyta, kad gydytojas atliko netinkamus veiksmus, pagal lentelę išmokės pacientui kompensaciją. Bet, kiek esu domėjęsis, lentelė turbūt netenkins pacientų. Kažkokią dalį pinigų ministerija jiems sumokėtų su didele viltimi, kad nuramins pacientą ir nebebus noro jam toliau aiškintis ir bylinėtis. Bet iš esmės principas liks toks pats, koks yra šiandien: pacientas galės su ta situacija nesutikti ir taip pat skųstis teismams. Tad lentelės sudarymas - kokios žalos joje bus numatytos, - itin svarbus. Galų gale, niekas neatsakingi už tokius neadekvačius pacientus, kurie reikalauja milijonų milijardų, - jie ir toliau reikalaus milžiniškų kompensacijų.

 
Tarp kitko
Lietuvos medicinos istorijoje dėl pacientų mirties buvo teisiamas vos vienas kitas medikas.
Pernai Vilniaus miesto apylinkės teismas gydytoją urologą pripažino kaltu dėl neatsargaus mažamečių vaikų tėvo gyvybės atėmimo. Medikui teismas skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, bet jos vykdymą atidėjo tam pačiam laikotarpiui. Be to, vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo medikas negalės dirbti medicinos įstaigose. Sūnaus netekusiems tėvams ir seseriai teismas priteisė 50 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą.
 
Kauno apygardos teismas priteisė 100 tūkst. neturtinės žalos kauniečių šeimai, kurios kūdikis mirė Kauno klinikinės ligoninės slaugytojai per klaidą suleidus jam kalio tirpalo.
Trys ieškovai prašė jiems solidariai atlyginti iš viso 1 mln. eurų neturtinės žalos iš ligoninės ir draudimo bendrovės.
Buvusi Kauno klinikinės ligoninės slaugytoja 2014 metais pripažinta kalta neatsargiai atėmusi 11 mėnesių kūdikio gyvybę, kuomet supainiojusi vaistus vietoj gliukozės tirpalo suleido kalio.
Slaugytoja nuteista 4 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant dviem metams.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris