Parlamentarai ketvirtadienį patvirtino valstybinių universitetų optimizavimo planą. Pagal jį, Lietuvoje liktų mažiau nei pusė iš šiuo metu veikiančių 14 universitetų.
Dabar Lietuvoje yra 14 valstybinių universitetų.
Priėmimo stadijoje už šį planą balsavo 77 parlamentarai, prieš – 6, susilaikė – 31. „Šios Vyriausybės programoje vienu svarbiausių prioritetų buvo įvardinta švietimo sistemos pertvarka ir švietimo sektorius mums yra labai svarbus ne tik valstybės išlaikymo, demografine prasme, tam, kad jauni žmonės rinktųsi likti Lietuvoje“, - kalbėjo „valstietis – žaliasis“ Mindaugas Puidokas. Jo vertinimu, pateiktu planu pavyko suderinti dviejų skirtingų pusių nuomones. „Buvo atsižvelgta į labai daug ką ir tikrai mes šiandieną darome labai gerus pirmuosius žingsnius“, - sakė M.Puidokas.
Jo kolega frakcijoje Arūnas Gumuliauskas pažymėjo, kad nors Vyriausybės darbo grupės pateiktas projektas skiriasi nuo tvirtinamo Seime, jie abu apima tuos pačius rėmus. „Iškilo klausimo Švietimo komitetui, ar eiti revoliucijos, ar evoliucijos keliu, ir be abejonės buvo pasiūlytas evoliucijos kelias. Nes mes pamatėme, kad būtent akademinė bendruomenė pati suprato, kad reikia ieškoti optimalių kelių. Šitas projektas suteikia iniciatyvą ne iš viršaus, bet iš apačios, ir aš manau, kad mūsų akademinė bendruomenė tikrai yra išmintinga, ir ji tikrai pasirinks optimaliausią kelią“, - sakė A.Gumuliauskas.
Planuose pasigedo konkretumo Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Aušrinė Armonaitė universitetų optimizavimo plane pasigedo konkretumo, ir teigė, kad planas palieka vakuumą, ir jį patvirtinus, esą lieka neaišku, kas jį užpildys - ar reformatorių lyderystė, ar tų žmonių, kurie nori išlaikyti esamą situaciją, norai. „Aš siūlau balsuoti prieš šitą projektą, nes iš esmės visiškai neaišku, kas toliau vyks su Lietuvos aukštuoju mokslu. Čia buvo pasakyta, jog komitetas intensyviai dirbo per šiuos mėnesius, kad būtų aiškiau.
Mano nuomone, komitetas padarė viską, kad tas dokumentas, kurį atnešė švietimo ir mokslo ministrė, premjeras ir Vyriausybė į Seimą, kad jis būtų visiškai išplautas ir pasiliktų tuščias, kad jis iš esmės galėtų reikšti, ką tik nori, kaip kam patogu“, - sakė A.Armonaitė. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narės Gintarė Skaistė taip pat kritikavo tvirtinamą pasiūlymą dėl neapibrėžtumo, tačiau konstatuodama, kad nutarimas situacijos neblogina, siūlė susilaikyti balsuojant.
„Aš nebūčiau tokia optimistiška, kad universitetų bendruomenės iš tikrųjų suprato, kad jau atėjo ta diena, kai nebėra kito pasirinkimo, kaip tik daryti reformą.
Šiandien palikus visą iniciatyvą ne Vyriausybės, Seimo rankose, o pačių universitetų pasirinkimui, mes paliekame labai neapibrėžtą situaciją, nes universitetai, kurie šiandien dienai pareiškė norą jungtis ir jungti savo studijų programas iš dalies optimizuotų sistemą tokiu savo poelgiu. Tačiau, mano nuomone, Vyriausybės uždavinys yra išrinkti ne šiaip geresnį variantą, bet patį geriausią, ir šiandien dienai, mano nuomone, tie pasirinkimai, kurie girdisi iš universitetų tikrai nėra optimalus ir tikslingiausias planas, kokį mes galėtume turėti Lietuvai“, - kalbėjo G.Skaistė.
„Daug laiko sugaišta ir daug iečių sulaužyta dėl nelabai ką lemiančio dokumento“, – ketvirtadienį teigė konservatorius Jurgis Razma ir pabrėžė, kad Seimo nutarimas nėra įstatymas, jis gali likti ir neįgyvendintas. Seimas nutarė, kad Vilniuje ir Kaune gali būti po vieną klasikinį, plačios aprėpties tyrimų universitetą. Nurodyta, kad šiuose miestuose taip pat gali veikti profiliniai technologijos, sveikatos mokslų ir menų universitetai. Siūloma išlaikyti Klaipėdoje ir Šiauliuose regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumu pasižyminčius universitetinio mokslo centrus, kurie būtų kitų universitetų padaliniai. Šis planas vadinamas kompromisiniu, nes po ginčų Seime ir akademinėse bendruomenėse plane nebeliko konkrečių nurodymų, kaip universitetai turėtų jungtis.
Anksčiau Vyriausybės Seimui pateiktame plane buvo konkrečiai nurodyta, kad sostinėje turėtų veikti klasikinis Vilniaus universitetas ir profilinis Vilniaus Gedimino technikos universitetas, o Kaune – Kauno universitetas, sujungiant šiame mieste esančius Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto ir Vytauto Didžiojo universitetus, prie jo turėtų būti prijungtas ir Vilniuje veikiantis Lietuvos edukologijos universitetas. Taip pat Kaune turėjo likti vienas profilinis universitetas – Lietuvos sveikatos mokslų. Šiaulių universitetą siūlyta prijungti prie Vilniaus universiteto, o Klaipėdos universitetą palikti kaip jūrinės pakraipos aukštąją mokyklą.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė Seimo pasirinktą variantą apibūdino kaip prastesnį, bet kompromisinį. „Mes pasiūlėme eiti tiesiausiu keliu, vykti greitkeliu ir jau kitais metais turėti aiškiai matomą pažangą. Na, buvo pasirinkta eiti paprastu plentu. Taip, šis kelias taip pat veda mūsų bendros vizijos link, tačiau reikia pripažinti, kad šiame kelyje bus daug posūkių, neišvengiamų paklydimų, aklagatvių. Akivaizdu, kad eidami šiuo keliu, užtruksime ilgiau“, – yra teigusi ministrė. Dabar Lietuvoje yra 14 valstybinių universitetų.
Komentuoti: