Siūlo jau antrąkart

Vakar, trečiadienį, politikai nusprendė atmesti siūlymą universitetus skirstyti į keturias kategorijas: universaliuosius, specializuotus, regioninius ir išskirtinį statusą turintį Vilniaus universitetą.
Tiesa, idėją entuziastingai palaikė Šiaulių universiteto studijų prorektorius, doc. dr. Juozas Pabrėža (nuotr.). Anot jo, Šiaulių universiteto bendruomenės nariai palaiko įregistruotą įstatymo pataisą, ypač dėl regioninių universitetų statuso įteisinimo. „Nebe pirmi metai deklaruojame universiteto regioniškumą. Pas mus studijuoja 83 procentai šiaurės regiono studentų, iš kurių didžioji dalis lieka čia dirbti. Prieš septynerius metus priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos panaikino svarbų valstybės užsakymą ir įteisino liberalią valstybės finansuojamų krepšelių sistemą. Tai Šiaulių universitetui smogė stipriai. Priimamųjų į valstybės finansuojamas bakalauro studijų vietas sumažėjo daugiau nei šešis kartus. Nuo 1120 iki 180 praėjusiais metais. Dalis gabių jaunuolių, kurie negali išvažiuoti studijuoti į Kauną ar Vilnių, yra priversti mokėti už studijas Šiaulių universitete. Kai negali to padaryti, yra priversti studijų atsisakyti visiškai. Manome, kad tai nėra socialiai teisinga“, – argumentus dėstė doc. dr. J.Pabrėža.
Apie rengiamas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, siekiančias universitetus „uždaryti į narvelius“, paskelbta jau prieš dvejus metus. Panašu, kad abiejų pasiūlymų iniciatorius Seimo narys Valerijus Simulikas su kolegomis vis neatsikrato minties išgelbėti savo Alma mater – Šiaulių universitetą.
Tačiau susirinkusieji Švietimo, mokslo ir kultūros komitete aptarė tai, kad Šiaulių ir Klaipėdos universitetų traukimui „iš duobės“ galima rasti ir kitų priemonių. Be to, patys klaipėdiečiai pareiškė tokiai klasifikavimo sistemai nepritariantys.
 
Nedemokratinė idėja
Švietimo ir mokslo viceministras dr. Rimantas Vaitkus pastebėjo, kad nuostata suskirstyti universitetus į kategorijas yra paplitusi nedemokratinėse šalyse. „Europos Sąjungoje to nėra. Pirmoji tokia idėja yra kilusi Kinijoje. Universitetų skirstymas įtvirtintas ir Rusijoje. Mano nuomone, Lietuva šiuo keliu neturėtų eiti. Šiaulių universiteto prorektoriaus įvardytą problemą bandome išspręsti parengę naują Mokslo ir studijų įstatymo redakciją, kurioje numatytas ne tik „krepšelinis“ valstybės užsakymas“, – prieš pasiūlymą klasifikuoti universitetus pasisakė viceministras.
 
Pagalbos regionų universitetams
Seimo narys Vytautas Juozapaitis sakėsi neprieštaraująs kolegoms dėl išsakytų minčių apie tai, kad pataisos koncepcija ne iki galo „išmąstyta“. Tačiau akcentavo, kad regionuose universitetus išlaikyti reikia.
„Tačiau vis dėlto, turiu kaip „specializuotas“ Seimo narys replikuoti kolegai Gintarui Steponavičiui, kad galbūt universitetas normaliomis sąlygomis neturėtų tapti regioninės politikos įrankiu. Tačiau turint galvoje, kad Lietuva nėra normali šalis... Manau, kad Šiaulių universiteto netekimas būtų didžiausia tragedija. Jei kas ten dar traukia žmones ir yra kūrybinio potencialo, tai – Šiaulių universitete. Kokia forma regioninių universitetų gyvybė turi būti palaikoma – kitas klausimas. Jei viceministras nuoširdžiai žino tuos kitus būdus ir tikrai juos pasakys, tuomet manyčiau, kad reikėtų ieškoti kompromiso. Šiaulius reikėtų išskirti kaip į atskirą pagalbos reikalingą universitetą regioninės politikos kontekstu, kad regiono žmonės neprarastų kultūros ir mokslo židinio“,– įsitikinęs parlamentaras.
 
Komentarai
Buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius:

- Šiais laikais nebesvarbu, kur tu esi. Viską lemia drąsūs žmonės, kurie turi idėjų ir nenori būti „užsikompleksavę“ geografinėje būsenoje. Čia šiaudo gelbėjimuisi paieškos, kurios nereflektuoja vidinės universitetų situacijos. Noriu pasidžiaugti, kad Klaipėdos universitetas oficialiu raštu ir studentų balsu išsakė nuomonę, kad nenori būti traktuojamas kaip kažin kokia viena pakopa žemiau esantis universitetas. Jie nori būti lygūs kaip visi. Nepritardamas universitetų rangavimui, noriu pasakyti, kad dėmesį reikia atkreipti į regionines kolegijas. Ne vienos jų būklė yra sudėtingesnė. Universitetai neturėtų būti suvokiami kaip regioninės politikos instrumentas. Jų misija visiškai kitokia.
 
Naujai išrinktas Vilniaus universiteto rektorius prof. habil. dr. Artūras Žukauskas:

- Kalbant apie regioninius universitetus, galbūt jų išskyrimas atitiktų šiandienes realijas, nes jie negali konkuruoti rinkoje, o regionuose reikia akademinių branduolių. O dėl Vilniaus universiteto - nežinau, ką tas statusas mums duotų. Tik sukiršintume akademinę bendruomenę. Tai pakenktų mūsų viešiesiems ryšiams. Turime būti lyderiais de fakto, o ne nominaliai.
Nors tikrai būčiau už tai, kad būtų priimtos įstatyminės ar poįstatyminės nuostatos, kurios leistų atskiruose universitetus, kur labai aukšto lygio studijos ir mokslas, paskatinti. Pavyzdžiui, galėtų būti taikomas krepšelių kainos diferencijavimas pagal įstojusiųjų vidutinį balą. Ten, kur įstoja geresni studentai, reikia geresnių profesorių. Tokiu atveju gautume daugiau naudos.
Be to, turime unikalią biblioteką, kuri naudojama ne tik studijų tikslais, yra saugomas kultūros paveldo objektas. Taip pat Botanikos sodą. Tačiau valstybė kratosi ir neskiria pinigų. Vietoje nominalaus statuso tegul valstybė skiria lėšų universitetų unikaliems infrastruktūros projektams palaikyti.

---

 
Tarp kitko

Tik išplatinus pranešimą apie svarstymui pateiktą aukštųjų mokyklų klasifikavimo idėją, sujudo ir studentai. Ir savaitė „be patyčių“ nepraėjo. Dar vakar pasirodė pranešimas, kuriame neapsieita be ironijos, skirtos parlamentarams.
„Išnagrinėjome Seimo narių siūlymą ir mums atrodo, kad jis kurtų nereikalingą diskriminaciją tarp aukštųjų mokyklų. Vis dėlto nenorime švaistyti Seimo narių kūrybinio potencialo ir siūlome apsvarstyti galimybę parlamentarus skirstyti lygiai taip pat: į universaliuosius (galinčius pasisakyti visais klausimais), specializuotuosius (konkrečios srities ekspertus), regioninius (suprantančius tik savo kilmės krašto situaciją, problemas ir galinčius siūlyti sprendimo kelius), o seniausiam Seimo nariui būtų suteikiamas papildomas balsas visuose sprendimuose, grindžiant tuo, jog jis turi ilgaamžes ir galimai išskirtines atstovavimo tradicijas“, – situaciją pranešime komentavo Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas (nuotr.).
Posėdyje studentų atstovas atsiprašė įsižeidusiųjų, tačiau patikino, kito būdo pasisakyti nematęs. Tačiau Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Vytautas Juozapaitis nepraleido progos sudrausminti: „Vertinu jūsų literatūrinius gebėjimus ir žodžio valdymo meną, bet vis dėlto Seimas ir taip panašėja į komedijos teatrą, bent jau jūs nedarykite to. Ypač kalbėdami apie savo Alma mater, ar kitas akademines bendruomenes. Visi profesoriai yra verti pagarbos, ką jie bedarytų.“