Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ birželio mėnesį atliko Lietuvos gyventojų apklausą apie odontologų darbą. Tyrimo rezultatai atspindi 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, gyvenvietės tipą.
Lietuvoje yra nemaža atskirtis tarp miesto ir kaimo žmonių, gaunančių odontologines paslaugas, taip pat pastebimas ir netolygus gydytojų odontologų pasiskirstymas tarp miesto ir kaimo regionų“, – sako Odontologų rūmų Tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus.
Patenkinti gydymu
Apklausos duomenys parodė, kad odontologų darbo kokybę teigiamai vertina kas antras (52 proc.) šalies gyventojas. Trečdalis respondentų (33 proc.) ją vertina neutraliai. Neigiamai apie jiems suteiktų odontologinių paslaugų kokybę atsiliepė vienas iš dešimties (9 proc.) apklaustųjų.
„Nemaža konkurencija rinkoje, griežtas veiklos reglamentavimas bei priežiūra ir aukšti gyventojų lūkesčiai skatina nuolat gerinti teikiamų paslaugų kokybę, todėl odontologai Lietuvoje dirba iš tiesų profesionaliai“, – teigia Lietuvos Respublikos odontologų rūmų Tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus.
Paprašyti įvertinti odontologų darbo kokybę, net 79 proc. Baltijos tyrimų apklausoje dalyvavusių šalies gyventojų teigė esantys patenkinti tik tomis odontologų paslaugomis, kurios teikiamos privačiose klinikose. 52 proc. teigiamai įvertino tik valstybiniuose kabinetuose dirbančių odontologų darbą. 46 proc. yra patenkinti gydymu tiek privačiose, tiek valstybinėse įstaigose.
Per pastaruosius 3 metus tik valstybinėse odontologijos priežiūros įstaigose gydėsi trečdalis (30 proc.) Lietuvos gyventojų. Kiek mažesnė dalis (27 proc.) naudojosi tik privačių odontologijos įstaigų paslaugomis. Ketvirtadalis (24 proc.) per tą patį laikotarpį lankėsi tiek valstybinėse, tiek privačiose gydymo įstaigose. Savo ruožtu penktadalis (18 proc.) gyventojų per paskutinius trejus metus nei karto nesikreipė į odontologą.
Nemaža atskirtis
„Kelia nuostabą, kad dalis Lietuvos gyventojų nesilanko gydytojų odontologų kabinetuose, nors sergamumas burnos ligomis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, o gydytojų odontologų skaičius tenkantis 10 tūkstančių Lietuvos gyventojų yra 13,25 – rodikliai didžiausi lyginant su kitomis ES valstybėmis“, – teigia A.Šeikus.
Palankiausiai odontologų darbo kokybę įvertino didmiesčių (58 proc.) ir miestų (52 proc.) gyventojai. Prasčiau apie ją atsiliepia kaimo vietovių gyventojai (45 proc.). „Šie statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje yra nemaža atskirtis tarp miesto ir kaimo žmonių, gaunančių odontologines paslaugas, taip pat pastebimas ir netolygus gydytojų odontologų pasiskirstymas tarp miesto ir kaimo regionų“, – sako Odontologų rūmų Tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus.
Trys ketvirtadaliai (75 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių) mano, kad odontologų paslaugų kainos Lietuvoje yra per didelės, penktadalis (19 proc.) šių paslaugų kainas įvertino kaip normalias (kaina atitinka kokybę). Kad odontologų paslaugų kainos yra per didelės dažniau nurodė moterys, mažesnių miestų gyventojai, pensininkai (80 proc.) bei tie, kas paskutiniu metu gydėsi ir privačiose, ir valstybinėse odontologinių paslaugų įstaigose (89 proc.). Kad šių paslaugų kaina yra normali (kainos atitinka paslaugų kokybę) kiek dažniau už kitus paminėjo didmiesčių gyventojai, respondentai su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (daugiau nei 900 eurų) bei tie, kas paskutiniu metu tokiomis paslaugomis naudojosi tik valstybinėse įstaigose.
Džiugina, kad du trečdaliai (65 proc.) suaugusių šalies gyventojų mano, kad valstybės indėlis, padedant gauti odontologines paslaugas tokioms gyventojų grupėms, kaip neįgalieji, vaikai bei senjorai, yra nepakankamas, penktadalis (20 proc.) atsakė, kad valstybės indėlis, jų nuomone, yra pakankamas, o dar 15 proc. neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą. Kad tokioms gyventojų grupėms valstybės indėlis, gaunant odontologų paslaugas, yra nepakankamas daugiau nurodė moterys, vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys mažesniuose miestuose, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 550 eurų), pensininkai.
Dauguma (septyni iš dešimties - 72 proc.) apklaustų gyventojų pritartų, kad odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugos neįgaliesiems galėtų būti teikiamos taip pat ir jų namuose (23 proc. tam tikrai pritartų ir 49 proc. greičiau pritartų), o tam nepritartų 18 proc. respondentų (5 proc. tikrai nepritartų ir 13 proc. greičiau nepritartų). Kas dešimtas (10 proc.) respondentas neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Kad odontologai galėtų teikti paslaugas neįgaliesiems taip pat ir jų namuose dažniau atsakė vyresni nei 30 metų žmonės, miestų gyventojai, respondentai su viduriniu ar nebaigtu viduriniu išsilavinimu, vadovai bei pensininkai.
Du iš trijų (65 proc.) suaugusių šalies gyventojų mano, kad Lietuvoje turi būti įstatymu įtvirtinta tėvų ir globėjų atsakomybė rūpintis vaikų burnos sveikata (21 proc. tikrai taip ir 44 proc. greičiau taip), o su tuo nesutinka kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) respondentų (6 proc. tikrai ne ir 16 proc. greičiau ne). 13 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Kad tėvams ir vaikų globėjams įstatymu turėtų būti įtvirtinta tokia prievolė dažniau atsakė moterys, jaunesni nei 50 metų žmonės, miestų gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, o tokiam siūlymui kiek daugiau linkę nepritarti vyrai, kaimo gyventojai, vadovai bei bedarbiai.
Informacijos pakanka
Malonu, kad, dauguma (du iš trijų – 77 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų galvoja, kad jiems pakanka informacijos apie burnos profilaktiką (23 proc. atsakė, kad visiškai pakanka ir dar 54 proc. kad greičiau pakanka), o šeštadalis (17 proc.) atsakė, kad jiems nepakanka tokios informacijos (2 proc. visiškai nepakanka ir 15 proc. greičiau nepakanka). 6 proc. respondentų neatsakė į šį klausimą. Kad jiems pakanka informacijos apie burnos priežiūros profilaktiką dažniau atsakė jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su vidutinėmis (551 – 900 eurų) ar didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (virš 900 eurų).
„Šie rezultatai rodo didelį Lietuvos Respublikos odontologų rūmų indėlį viešinant burnos ligų profilaktikos svarbą, kuriant burnos ligų profilaktikos programą, leidžiant leidinius burnos ligų profilaktikos, cukraus žalos sveikatai temomis. Tai ne tik spausdintiniai leidiniai, turintis išliekamąją vertę, tačiau pasižymintys ir savo interaktyvumu. Visi žmonės interneto svetainėje
www.odontologurumai.lt paspaudę ant leidinių „Apie veikų dantis“, „Apie burnos vėžį“, „Apie cukraus žalą“ nuorodų, gali užduoti jiems rūpimus klausimus apie burnos sveikatą Odontologų rūmams, kurie, surinkę informaciją iš gydytojų odontologų, burnos priežiūros specialistų pateiks atsakymus“ – pasakoja A.Šeikus.
Baltijos jūros regiono šalių odontologų dienos
Lietuvos Respublikos odontologų rūmai įvertinę susidariusią odontologinių paslaugų prieinamumo situaciją Lietuvoje ir Lietuvos žmonių apklausos rezultatus apie odontologų darbą, šių metų rugsėjo 22-23 dienomis organizuoja „Baltijos jūros regiono šalių odontologų dienas“ Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Jų metu Baltijos jūros šalių odontologų asociacijų atstovai pasidalins gerąją ir blogąją patirtimi, sprendžiant neįgaliųjų ir asmenų su specialiais poreikiais burnos sveikatos priežiūros sistemos Lietuvoje ir Baltijos jūros regiono šalyse problemas.
Diskusijos metu bus nagrinėjami tokie klausimai kaip savanorystė odontologijoje, burnos sveikatos priežiūros ne gydymo įstaigoje teisiniai aspektai, mobilioji odontologija, odontologija kaip laisvoji profesija. Bus analizuojama, kaip gerinti odontologinių paslaugų prieinamumą labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms – vaikams, neįgaliesiems ar asmenims su specialiais poreikiais, senjorams. Kviečiame visuomenę, pacientų organizacijas, valstybinių institucijų atstovus dalyvauti renginyje ir nepraleisti progos teikti savo pasiūlymus bei bendromis jėgomis spręsti iškilusias problemas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: