Tyrė pastatų pritaikymą neįgaliesiems

Evelina Machova
2018-12-03
Iki šiol Lietuvoje nebuvo atliekami tyrimai, tiksliau, nebuvo vertinama aplinkos pritaikymo neįgaliesiems pažanga. O statistika skelbia, kad Lietuvoje vis dar yra apie 34 tūkst. neįgaliesiems nepritaikytų statinių.
Tyrė pastatų pritaikymą neįgaliesiems
Kol kas įstaigos, jei nevykdo pastato rekonstrukcijos ar remonto, nėra įpareigotos pritaikyti aplinką neįgaliesiems.

Atliekami tyrimai
2018 m. pasitelkus nevyriausybines organizacijas (pvz., Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociaciją ir Lietuvos neįgaliųjų draugiją) atliekami šie tyrimai:
1. Neįgaliųjų moterų ir mergaičių padėties analizė, įvertinant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimo efektyvumą Lietuvoje.
2. Neįgaliųjų individualių specialiųjų poreikių tenkinimo tyrimas, įvertinant Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimo efektyvumą Lietuvoje.
3. Kultūros objektų (teatrų, kino centrų, muziejų ir kt.) ir turizmo objektų aplinkos prieinamumo vertinimas.
4. Socialinės paramos skyrių, socialinių paslaugų centrų, seniūnijų, policijos komisariatų ir teismų aplinkos prieinamumo apklausos.
 
Tyrimo tikslas - išsiaiškinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimo efektyvumą Lietuvoje. Tirtas aplinkos pritaikymas neįgaliesiems kultūros objektuose, socialinių paslaugų centruose, nevyriausybinės neįgaliųjų organizacijos, seniūnijos, socialinių paslaugų skyriai iš viso šią grupę sudarė 402 objektai. Iš jų 90 socialinių paslaugų centrų, 110 savivaldybės administracijos skyrių, 90 neįgaliųjų organizacijų, 112 seniūnijų. Taip pat tirtas aplinkos pritaikymas neįgaliesiems teismuose bei policijos komisariatuose. Šioje grupėje tyrimas atliktas 148 objektuose. Tyrimą atliko žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija.

 
Atsakinėjo į klausimus
Vykdant tyrimus, pasirinktų sričių institucijos, atsakydamos į anketos klausimus, pirmiausia turėjo pačios save įvertinti. Tiesa, kaip pastebi Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos vadovė Nijolė Milkevičienė, tie, kurie to nepadarė, buvo apklausiami telefonu. Pateiktus atsakymus tyrimo vykdytojai dar patikrino.
 

„Sąžiningiausiai į anketos klausimus atsakė teismai ir policija. Tirti pasirinktos neįgaliesiems aktualios sritys. Pavyzdžiui, prireikus pagalbos žmogus eina į seniūniją. Paprastai tame pačiame pastate dirba ir socialinis darbuotojas, ir seniūnas, ir kitų reikalingų paslaugų teikėjai. Vadinasi, seniūnijos turi būti prieinamos neįgaliesiems. Socialinės paramos centruose ar skyriuose taip pat teikiama daug reikalingų paslaugų. Todėl daugelis viešųjų erdvių turi būti pritaikytos“, - sako Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos vadovė Nijolė Milkevičienė.


Asociacijos vadovė pripažįsta, kad aplinkos pritaikymas nėra lengvas procesas. Tarkim, daugelis atkreipia dėmesį į plika akimi matomus dalykus, pavyzdžiui, tualetų pritaikymą neįgaliesiems, pandusus ar keltuvus. Tačiau visai kitokio aplinkos pritaikymo reikia silpnaregiams ar akliesiems.

Padėtis ne tobula, bet gerėja
Pasak N.Milkevičinės, vertinant aplinkos pritaikymą neįgaliesiems, bene prasčiausia padėtis yra pastatuose, kur įsikūrusios įvairios neįgaliųjų organizacijos. Asociacijos vadovė paaiškina tokią situaciją: mat daugelis organizacijų įsikūrusios joms nepriklausančiuose pastatuose. Be to, kai kurios organizacijos yra puikiai prisitaikiusios tam tikrai asmenų grupei. Pavyzdžiui, kurčiųjų asociacija - kurtiesiems, aklųjų - akliesiems, tačiau jei žmogus sėdi ratukuose ir yra, tarkim, neregys ar silpnaregis, jau kyla problemų.

Pasak asociacijos vadovės, iš kultūros objektų bene labiausiai nepritaikytos bažnyčios. „Žinoma, tikrai yra puikių pavyzdžių, pavyzdžiui, naujos bažnyčios Vilniaus mikrorajone Pilaitėje projektas. Jame viskas apgalvota iki smulkmenų ne tik kalbant apie pritaikymą neįgaliesiems, bet ir kitoms grupėms. Suprantu, kad norint pritaikyti paveldosauginius objektus kyla nemažai keblumų. Vis dėlto, tą rodo ir mano patirtis dirbant prie Vilniaus universiteto ansamblio pritaikymo, sprendimų galima rasti, tiesiog reikia jų gerai paieškoti“, - įsitikinusi N.Milkevičienė.
Situacija seniūnijose, socialinės paramos centruose, teismuose ir policijos komisariatuose, anot pašnekovės, nėra ideali, tačiau po truputį jie pritaikomi. Vis dėlto norint spartesnių rezultatų, matyt, reikia Vyriausybės paskatinimo bei lėšų.
 
Vienas tyrimo pavyzdžių
Atliekant tyrimą, įstaigos buvo vertintos pagal kelis aspektus: ar turi pritaikytą stovėjimo aikštelę, ar patalpos, kur gali kreiptis interesantai, išdėstytos pirmame aukšte, ar turi pritaikytą sanitarinį mazgą, pandusus ar keltuvą, koridorių ir durų plotį, ar pro jas gali tilpti žmogus neįgaliojo vežimėlyje.
Pavyzdžiui, žmogui, atvykusiam į teismą ar policijos komisariatą, svarbu yra stovėjimo aikštelė. Kaip rodo tyrimas, tik 39,2 proc. visų teismų Lietuvoje turi pritaikytas stovėjimo aikšteles, 24 proc. jos pritaikytos iš dalies. Tačiau beveik 40 proc. aikštelių yra visiškai nepritaikytos. Pasak N.Milkevičinės, rezultatai rodo, kad daugelis teismų įsikūrę senuose ir nerekonstruotose pastatuose.
Iš 74 pagal pritaikymo neįgaliesiems aspektą vertintų policijos komisariatų 60 proc. buvo pritaikyti (ar pritaikyti bent iš dalies) ir 40 proc. visiškai nepritaikyti.


Teismų ir policijos komisariatų tyrimo rezultatai
Apklausti 74 policijos komisariatai. 28 proc. jų anketose pažymėjo, kad aplinka nepritaikyta, neįgalusis į pastatą patekti negali; 54 proc. policijos komisariatų įvardijo, kad iš dalies pritaikyta, žmogus su negalia gali naudotis tik pirmame aukšte esančiomis patalpomis. 31 proc. policijos komisariatų neturi pritaikytų sanitarinių mazgų neįgaliesiems.
Apklausti 74 teismai. Kaip parodė rezultatai, 13,5 proc. teismo įstaigų pažymėjo, kad aplinka nepritaikyta, neįgalusis į pastatą patekti negali; 43 proc. teismo įstaigų nurodė, kad iš dalies pritaikyta, žmogus su negalia gali naudotis tik pirmame aukšte esančiomis patalpomis, o 23 proc. teismų įstaigų neturi pritaikytų sanitarinių mazgų neįgaliesiems.

 
Komentaras 
Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Programų stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėja Marija Oleškevičienė:

- Neįgaliųjų reikalų departamentas ne pirmus metus inicijuoja tyrimus dėl aplinkos pritaikymo neįgaliesiems. Vykdome Jungtinių Tautų konvencijos teisių stebėseną ir remiantis šia veikla užsakome tam tikrus tyrimus. Kam tai reikalinga? Kad turėtume duomenis, kuriais remdamiesi galėtume su kitomis valstybės institucijomis ieškoti efektyviausių sprendimų. Pernai inicijavome tyrimą dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir transporto priemonių prieinamumo neįgaliesiems. Paaiškėjus, kad pusė sveikatos priežiūros įstaigų yra nepritaikytos neįgaliesiems, galimų sprendimų ieškojome kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Žinoma, dalis sveikatos priežiūros įstaigų pavaldžios savivaldybėms, todėl šiuo atveju vien ministerijos nepakanka. Šiuo metu, atliekamas dar ir mokyklų tyrimas dėl prieinamumo neįgaliems vaikams. Jį tyrimą inicijavo Švietimo ir mokslo ministerija.
 

Mano nuomone, situacija su policijos komisariatais ir teismais susiklostė tokia ne dėl neigiamo požiūrio į neįgaliuosius ar geranoriškumo stokos. Priežastis – lėšų trūkumas. Tiesiog darau prielaidą, kad neįgaliųjų poreikiams nepritaikyti pastatai pastaruoju metu nebuvo renovuojami ar rekonstruojami. Juk šalyje yra reikalavimas, jei statinys yra statomas, renovuojamas, rekonstruojamas ar kapitaliai remontuojamas, jis turi būti pritaikytas neįgaliesiems, kaip to reikalauja statybos techninis reglamentas.
 
Statinio projektas informacinėje sistemoje „Infostatyba“ yra derinamas su Neįgaliųjų reikalų departamento atstovais. Be projekto suderinimo darbai nepradedami. Kai statinys jau pastatytas, rekonstruotas ar renovuotas, į objektą vyksta neįgaliųjų atstovai, kurie įsitikina, kad viskas yra pritaikyta taip, kaip numatyta projekte ir reikalaujama statybos techniniame reglamente. Tik tada pasirašomas darbų užbaigimo aktas ir statinys tinkamas eksploatuoti. Kasmet suderinama apie du tūkstančiai projektų ir užbaigiama apie šešis aštuonis šimtus viešųjų statinių. Galima sakyti, tiek kasmet pagerėja situacija šalyje.
 
Be to, pastaruoju metu daug kalbama apie universalų dizainą. Jo dėsniais vadovaujantis, įrengti pastatai ar sukurti produktai suteikia vienodą galimybę tuo pačiu daiktu naudotis kiekvienam, neišskiriant žmonių pagal jų galimybes. Pavyzdžiui, aplinka pritaikoma ne tik neįgaliajam, o padarytu nuolydžiu gali pasinaudoti ir mama, stumianti vežimėlį, ir senyvo amžiaus asmuo. Arba didesniu šriftu pažymėti užrašai poliklinikoje yra svarbūs ne tik regos neįgaliajam, bet ir senjorui. Mūsų siekis – kad universalus dizainas – tiek jo sąvoka, tiek jo taikymas – būtų savaime suprantamas dalykas visuomenei.
 
Žinoma, tai, kad aplinka neįgaliesiems kol kas, kalbant apie pritaikymą, nėra labai gera, šiek tiek liūdina, bet viskas atsiremia į realias galimybes. Kol kas įstaigos, jei nevykdo pastato rekonstrukcijos ar remonto, nėra įpareigotos pritaikyti aplinką neįgaliesiems.
Kol nebuvo vykdomi aplinkos neįgaliesiems pritaikymo tyrimai, nežinojome konkrečios situacijos. Dabar gi galime net įvardinti daugiausiai problemų turinčias savivaldybes. Surinkti duomenys tampa įrankiu situacijai bendromis pastangomis keisti.
 
Kokie tyrimai bus atliekami kitąmet, bus sprendžiama darbo grupėje. Tarkime, sudarant prieinamumo žemėlapius, gali prireikti išsamesnės analizės pagal regionus ar savivaldybes. Netirtas ir savivaldybių, aukštųjų mokyklų pastatų prieinamumas neįgaliesiems. Taip pat yra svarbu atlikti švietimo prieinamumo padėties analizę, išryškinant ne vien aplinkos pritaikymo, bet ir kitas kliūtis. Be to, šalyje vykdoma globos institucijų pertvarka, atsiranda naujos paslaugos neįgaliesiems. Ir čia svarbu „pamatuoti pulsą“ – išanalizuoti įvairių paslaugų, pavyzdžiui, apgyvendinimo su parama, asmeninio asistento, laikino atokvėpio, socialinių dirbtuvių, socialinės reabilitacijos centrų poreikį bei galimus kaštus. Todėl, prieš pradedant atlikti įvairius tyrimus, reikalingos diskusijos, tiek su ministerijomis, tiek su neįgaliųjų asociacijomis.

„…nėra tokios kliūties, kurios negalėtum peršokti, iššūkio, kurio negalėtum įveikti, baimės, kurios nepajėgtum nugalėti, kad ir kaip neįmanoma tai kartais atrodo“ - E. Brockovich.

Nuoširdžiai sveikinu visus neįgaliuosius, jų artimuosius ir globėjus Tarptautinės neįgaliųjų dienos proga. Tai diena, kai visi kartu aptariame nuveiktus darbus, problemas ir ateities siekius.
Džiaugiuosi, kad neįgalieji yra aktyvūs ir veiklūs bendruomenės nariai, ieškantys bendrystės ir siekiantys gyventi visavertį gyvenimą. Tai liudija neišsenkančios idėjos, energija, renginiai, aktyvi neįgaliųjų organizacijų veikla ir sėkmės pavyzdžiai.
Tikiu, kad kiekvienas Jūsų jaučiasi reikalingas ir nepriklausomas, galintis realizuoti save.
Linkiu Jums visiems sveikatos, stiprybės, gyvenimo džiaugsmo ir tikėjimo savo galimybėmis!
Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Asta Kandratavičienė



lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris