Seimo Sveikatos komitete trečiadienį svarstytas eilių gydymo įstaigose klausimas.
Ne viskas taip blogai
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos paslaugų stebėsenos, inovacijų ir informacinių sistemų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Donatos Gregerytė, atidėtas eilių įstatymas, kuriame numatyti maksimalūs terminai, per kiek laiko, kokią paslaugą turi gauti pacientas, veikti pradės jau kitąmet. Jei to nebus padaryta, gydymo įstaigoms numatytas tik dalinis apmokėjimas už paslaugas.
Tiesa, specialistė pažymi, jog paslaugos gali būti nesuteikiamos laiku dėl kelių objektyvių priežasčių: kilusios epidemijos, kuomet pacientų srautai išauga kelis kartus, sugedus įrangai ir panašiai. D.Gregerytės teigimu, 79 proc. gydymo įstaigų pacientų pas šeimos gydytojus patenka ne vėliau nei per septynias dienas, nepaisant net kilusios gripo epidemijos. Daugiau problemų esą kyla dėl tretinio lygio paslaugų arba pacientui pageidaujant konsultaciją gauti pas konkretų gydytoją specialistą.
Pacientų organizacijos prezidentė Vida Augustinienė teigia, kad pateikti procentai, per kiek laiko pacientai gauna paslaugas, jai kelia šiokių tokių abejonių. Mat visai neseniai pati bandė registruotis ir kompiuterio ekrane pamatė, jog konsultaciją galėtų gauti ne greičiau nei po keturiolikos dienų. „Manau, eilių valdymui nepasiruošta. Vargu ar per tokį trumpą laiką atsirado daugiau gydytojų, daugiau pinigų, be to, yra ir vadinamosios kvotos. Viena didžiausių problemų, kurią matau, - paciento ir gydytojo nesusikalbėjimas, nes gydytojas tam paprasčiausiai neturi laiko“, - sako Pacientų organizacijos prezidentė Vida Augustinienė.
Įmanoma, bet trūksta noro?
Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos prezidentas Šarūnas Narbutas, kuris, beje, buvo vienas šio Prezidentės eilių valdymo įstatymo iniciatorių, sako, kad žvelgiant į pateiktus skaičius jie mažai kuo pasikeitę nuo ankstesnių metų - kaip buvo taip ir liko: penkiose iš keturių įstaigų šeimos gydytojo konsultacija suteikiama per numatytus terminus.
„Vadinasi, diskusijos nelabai kur ir pasistūmėjo. Kai girdžiu sakant, jog be papildomų resursų problemos negalima išspręsti, pateikiu pavyzdį, kuomet prieš kelerius metus kartu su gydytojais onkologais šalies gydymo įstaigose nustatėme aiškius terminus, per kiek laiko pacientas turi sužinoti diagnozę ir gauti pagalbą. Šiandien pagalba suteikiama pagal numatytus terminus. Vadinasi, įmanoma. Srautų valdymas gydymo įstaigose skirtingas, tačiau akivaizdu, kad tai yra sisteminė problema, nes pacientas vienu metu gali registruotis pas kelis gydytojus.
Pritartumėme ir drausminiam vizito mokesčiui. Jei jau reikalaujame iš gydymo įstaigų efektyvumo, ir patys, kaip pacientai, turime prie jo prisidėti. Be to, sveikatos sistema tokia sudėtinga, kad dažnai net ir patys specialistai nesupranta, ką jau kalbėti apie pacientą. Todėl turime stengtis informaciją pateikti paprasčiau“, - sako Š.Narbutas.
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas, Vilniaus Centro poliklinikos vadovas dr. Kęstutis Štaras sako, jog sprendžiant eilių klausimą reikia skirti dvi kategorijas: vizitus pas šeimos gydytojus ir antrinio bei tretinio lygio konsultacijas pas gydytojus specialistus.
„Viena problemų yra pacientų neatvykimas. Tarkim, Centro poliklinikoje iki devynių procentų pacientų per metus neatvyksta į paskirtą konsultaciją. Skaičiuojant pinigais tai - 150 tūkst. eurų, tų neatvykimų negalime užpildyti kitais vizitais, o gydytojai, net ir neatvykus pacientui turi gauti atlyginimą. Taip pat mažinant eiles reikia atsisakyti perteklinių funkcijų, pavyzdžiui, įvairių pažymų pildymo įvairioms tarnyboms ir panašiai“, - vardina Vilniaus Centro poliklinikos vadovas dr. Kęstutis Štaras.
Komentarai
Kauno klinikų Ambulatorinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas Šarūnas Mačinskas:
- Tik priėmus prezidentės siūlomą eilių įstatymą paaiškėjo, jog yra nemažai problemų, kurios neleidžia jo tinkamai įgyvendinti. Mūsų įstaiga išanalizavo situaciją, kur eilės didžiausios ir ieškojome sprendimų, kaip tai galime pakeisti. Pradėjome likus porai dienų iki vizito skambinti pacientams ir klausti, ar jie tikrai atvyks. Situacija šiek tiek pagerėjo. Analizavome, kiek kartų pacientas turi atvykti į gydymo įstaigą, kad gautų atsakymą dėl diagnozės. Buvo ir tokių atvejų, kuomet gydytojai dažnai išrašydavo siuntimus, nebandydami patys spręsti problemos. Todėl buvo priimtas sprendimas papildomai skatinti gydytojus, kurie išplėstinę konsultaciją atlieka vieno vizito metu. Eilės sumažėjo nuo metų iki mėnesio.
Santaros klinikų direktorė medicinai ir slaugai prof. Danguolė Jankauskienė:
- Srautai yra velniški ir nereguliuojami, jie auga. Turime milijoną apsilankymų per metus, per parą - trys tūkstančiai. Ar galite įsivaizduoti, kokio lygmens vadyba turi būti, kad visiems pacientams, kurie atėjo ne į teatrą, bet į sveikatos priežiūros įstaigą, paslaugas suteikti čia ir dabar. Reikia sisteminių pokyčių. Turime susireguliuoti teisės aktus, turi būti aiškus bazinis paslaugų krepšelis ir realios jų kainos. Tą padaryti sunku, bet reikia. Srautų reguliavimą pirmiausia pradėčiau nuo ambulatorinių paslaugų tinklo. Turime aiškiai sureguliuoti, ką turi padaryti savivaldybės, kokie specialistai turi dirbti regionuose ir į tretinį lygi turi būti siunčiama ne pagal paciento pageidavimą, nors pas mus yra laisvas pasirinkimas, bet gydytojas turi tai spręsti.
Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytojas prof. Vinsas Janušonis:
- Reikėtų tobulinti „Sveidros“ programą, kuri stringa ir prisideda prie eilių didinimo, nes atima gydytojų laiką. Antra problema, kad profesinės sąjungos spaudžia ministeriją ir kartu mėgina reguliuoti viešosioms įstaigoms krūvius. Kitaip tariant, juos mažinti. Nesuprantu, kaip galima viešosioms įstaigoms nustatyti krūvius? Tokiu atveju jas tektų pervesti į biudžetines. Noriu atkreipti dėmesį, kad kol gydymo įstaigos yra viešosios, o ne biudžetinės, krūvių, gydytojų skaičiaus nereikėtų reguliuoti sutartimis. O eiles reikėtų mažinti pradedant nuo tam tikrų specialybių.
SAM siūlymai
Tam, kad pacientas pas šeimos gydytojus galėtų pakliūti greičiau ,Sveikatos apsaugos ministerija tikslina pacientų amžiaus grupes, didinamas apmokėjimas už pacientus, kurie yra vyresni nei 65 metai, taip pat šeimos gydytojai turės daugiau galimybių pacientus gydyti kompensuojamais vaistai, mažinant siuntimų pas specialistus skyrimą vaistams. Taip pat bus plečiamos ir šeimos gydytojų kompetencijos, o ateityje kartu su šeimos gydytojais dirbs ir sveikos gyvensenos specialistai. Tačiau bene svarbiausias dalykas, kurį reikia padaryti, - išankstinės registracijos sistemos sukūrimas, kad pacientas negalėtų registruotis vienu metu pas kelis specialistus.
Komentuoti: