Socialinė reabilitacija neįgaliesiems svarbi, tačiau specialistai kelia klausimą, ar šiuo metu teikiamos paslaugos atitinka žmonių, turinčių negalią, poreikius? Taip pat svarbu, ar šiai sričiai skiriamos lėšos prisideda prie neįgaliųjų gyvenimo kokybės gerinimo bei yra naudojamos racionaliai. Atsakymų į šiuos klausimus Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės darbo apsaugos ministerijos kartu su visuomenės nuomonės tyrėjais ieškojo atlikdami tyrimus.
„Kad ir kaip mums nepatiktų, Lietuva traukiasi, vadinasi, ir organizacijos turi vienytis, kad galėtų neįgaliesiems pasiūlyti kokybiškas bei savalaikes paslaugas, kurių reikia“, - teigia Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė dr. Asta Kandratavičienė.
Pirmas tokios apimties tyrimas
Nepriklausomos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro vadovas Vladas Gaidys sako, jog su Neįgaliųjų reikalų departamentu bendradarbiaujama pirmą kartą. „Tai - pirmas tokios didelės apimties tyrimas, kuriame dalyvavo penkios fokusuotos grupės. Apklausos vykdytos visose savivaldybėse“, - teigia V. Gaidys.
Tyrimas atliekamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymu.
Pasak projektų vadovės Jūratės Letkauskienės, tyrime dalyvavo visų 60 savivaldybių darbuotojai, kurie dirba su neįgaliaisiais, bei neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos. Taip pat buvo sudarytos penkios fokusuotos grupės, apklausose dalyvavo skirtingas negalias turintys žmonės penkiuose miestuose: Kaune, Alytuje, Plungėje, Kupiškyje ir Utenoje. „Neįgaliųjų poreikiai, bendravimo būdas skirtingi, tad pasiruošimui teko skirti nemažai laiko. Apklausa vyko dvi savaites“, - sako J.Letkauskienė.
Socialinės reabilitacijos paslaugos, anot specialistų, – viena gausiausių paslaugų. Kasmet šalyje yra įgyvendinama apie 350 tokių projektų, jiems skiriama 4,5 mln. eurų. Todėl svarbu nuolat vykdyti jų stebėseną: išsiaiškinti, ar tenkinami remiamos veiklos poreikiai, kokia reali nauda neįgaliajam, ar lėšos naudojamos efektyviai. Ne mažiau svarbu žinoti, kokių problemų nuo paraiškos teikimo ir vertinimo iki įgyvendinimo bei kontrolės kyla projektus administruojančioms savivaldybėms bei jų vykdytojams, ar finansavimo tvarka aiški, suprantama visoms suinteresuotoms pusėms. Taip pat tyrimo metu aiškintasi, ar projektų administravimo perdavimas savivaldybėms pasiteisino. Mat skėtines neįgaliųjų organizacijos yra įsitikinusios, kad, finansuojant projektus, reikia grįžti prie senojo modelio.
Vis dėlto tyrimo rezultatai rodo, kad net 60 proc. apklaustųjų teigė, jog finansavimo skirstymas per savivaldybę yra kur kas geresnis. „Tiesa, ši tendencija labiau pastebima regionuose, kur, palyginti su didmiesčiais, negalią turinčių žmonių yra mažiau, savivaldybių darbuotojai kone visus pažįsta. O didmiesčiuose, remiantis apklausų rezultatais, finansavimo skirstymas per skėtines organizacijas yra geresnis nei per savivaldybes“, - sako J.Letkauskienė.
Situacija taisytina
„Tyrimo rezultatai rodo, kad situacija tobulintina. Tačiau surinkti duomenys, tikiuosi, bus vertingi departamentui, priimant atitinkamus sprendimus“, - sako V.Gaidys.
Savo ruožtu intervuotųjų koordinatorė Juventa Grinevičienė pastebi, kad teikiamų socialinės reabilitacijos paslaugų tęstinumas priklauso nuo gaunamų lėšų. Kaip žinia, šioje srityje dirbančiųjų atlyginimai nėra labai dideli, todėl gana dažna paslaugų teikėjų kaita. Tai turi didelės įtakos neįgaliesiems.
Interviu
Apie tyrimo rezultatus ir galimus pokyčius L.S. kalbina Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorę dr. Astą Kandratavičienę.
- Kuo gi Departamentui svarbus šis tyrimas?
- Socialinės reabilitacijos paslaugoms finansavimas skiriamas iš valstybės biudžeto bei prisideda savivaldybės. Bendrai susidaro daugiau kaip penki milijonai eurų. Vykdomos programos turi gerinti neįgalių žmonių gyvenimo kokybę regionuose. Todėl svarbu, ar jos atliepia neįgaliųjų poreikius bei lūkesčius. Socialinės reabilitacijos paslaugas teikia nevyriausybinės organizacijos, kurių nariai geriausiai žino, ko reikia neįgaliajam, o projektus, kurie bus finansuojami, vertina savivaldybė. Gyvenimas nestovi vietoje, taigi ir šioje srityje turime ieškoti naujų formų. Todėl svarbu žinoti, ar skiriamos lėšos naudojamos racionaliai ir efektyviai.
Prieš šešerius metus pasikeitė minėtų projektų finansavimo mechanizmas. Anksčiau departamentas lėšas skirdavo stambioms skėtinėms organizacijoms, kurios jas išskirstydavo padaliniams. Dabar gi lėšos skiriamos savivaldybėms, kurios vertina projektus bei skirsto pinigus organizacijoms. Dėl šio sprendimo nuomonių yra įvairių, todėl norėjome, kad situaciją objektyviai įvertintų tyrėjai.
- Kuo tyrimas bus vertingas. Ar jis turės įtakos priimamiems sprendimams?
- Žinoma, manau, kad, atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, naujojoje Nacionalinėje neįgaliųjų integracijos programoje bus pasikeitimų. O, kaip rodo rezultatai, tobulėti yra kur.
- Ar tyrimo rezultatai kuo nors nustebino?
- Dalis rezultatų yra tokie, kokių tikėjomės, bet buvo ir bent mane stebinančių. Vienas projektų tikslų - motyvuoti bei aktyvinti žmogų, kad jis užsiimtų mėgstama veikla, išsiugdytų darbinius įgūdžius, padėsiančius kiek leidžia jėgos integruotis į darbo rinką. Tas aktyvinimas turėtų būti nuolatinis. Tarkim, vykdant programą remiami ir meno kolektyvai, dalyvaujantys įvairiausiuose festivaliuose ar šventėse. Natūralu, kad kokybiškai tam pasiruošti mėnesio nelabai užtenka, todėl užsiėmimai turi būti periodiški. Vis dėlto, kaip rodo apklausos, intensyvios pagalbos reikia dešimtadaliui respondentų. Galbūt bendruomenės teikia ne tas paslaugas, kurių reikia ar nori bendruomenė, o tas, kurias gali? Nors turėtų būti atvirkščiai.
- Gal dėl to kaltas finansavimas? Daugelis organizacijų tikina, kad jis tiesiog nepakankamas.
- Dažnai pagalvoju, koks projektas gali būti efektyviai įgyvendinamas, jei per metus jam skiriami trys ar keturi trūkstančiai eurų? Projektui reikia vadovo, finansininko, patalpų, reikia mokėti komunalinius mokesčius. Padalinus gautą sumą iš dvylikos mėnesių, nelabai kas ir lieka. Tad ar galime tikėtis kokybės? Kad ir kaip mums nepatiktų, Lietuva traukiasi, vadinasi, ir organizacijos turi vienytis, kad galėtų neįgaliesiems pasiūlyti kokybiškas bei savalaikes paslaugas, kurių reikia. Matome, kad trūksta pavėžėjimo, laikinojo atokvėpio paslaugų, asmeninių asistentų pagalbos. Vadinasi, turime ieškoti efektyvesnių sprendimų. Aišku, norint visa apimtimi tekti paslaugas neįgaliesiems, reikalinga didinti finansavimą ir iš valstybės, ir iš savivaldybių biudžetų.
Komentaras
Neįgaliųjų reikalų departamento prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Programų stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėja Marija Oleškevičienė:
- Kaip parodė apklausa, remiamos veiklos didžiąja dalimi atitinka neįgaliųjų poreikius. Tiesa, projektuose dalyvauja nedaug vaikų – per tūkstantį (palyginti su 20 tūkst. suaugusių gavėjų). Remiamos veiklos labiau orientuotos į suaugusius, o ir neįgaliųjų organizacijų, vykdančių projektus, nariai yra suaugę asmenys. Taip pat svarbu paminėti, kad savivaldybėje veikiančios organizacijos pasirenka teikti paslaugas, kurios ne visuomet atliepia realų poreikį. Dažniau teikiamos nesudėtingos paslaugos, kurioms nereikia didelių materialinių ir kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių. Apklausa parodė, kad itin aktuali pavėžėjimo paslauga, tačiau jei organizacija neturi automobilio, ji šių paslaugų į projektą neįtrauks.
Beje, finansavimas, norint teikti paslaugas visa apimtimi, yra nepakankamas. Dauguma projektų po vertinimo būna „apkarpyti“, todėl vykdytojai priversti retinti paslaugas arba kokių nors atsisakyti, mažinti naudos gavėjų skaičių.
Be to, kasmetinė projektų atranka, tą rodo ir tyrimo rezultatai, suteikia paslaugų rinkai nestabilumo, mat kasmet galima gauti skirtingą finansavimą, todėl organizacijos nėra užtikrintos, ar galės tęsti veiklą.
Savivaldybėms kasmetinis projektų vertinimas - administracinė našta. Siūloma pailginti, pavyzdžiui, iki trejų metų projektų vykdymą, tačiau biudžetas formuojamas vieneriems metams. Taigi, kol nepatvirtintas biudžeto projektas, nežinome, kiek kitąmet projektams gausime lėšų, todėl įsipareigoti trejiems metams yra keblu. Be to, jei vykdysime atrankas kas trejus metus, užkirsime galimybę naujoms organizacijoms gauti finansavimą.
Neįgaliųjų organizacijos pripažįsta, kad sunku pritraukti naujų paslaugos gavėjų, ypač jaunimo. Be to, jas vargina parašų už suteiktas paslaugas rinkimas iš projekto dalyvių. Neįgalieji pasirašo nenoriai. Kadangi paslaugos teikiamos nemokamai, o parašas yra vienintelė galimybė pagrįsti paslaugos suteikimo faktą, jų reikalaujame. Manau, kad jei paslauga yra svarbi neįgaliajam ir suteikta kokybiškai, jam tikrai nebus sunku parašu atsidėkoti už jos suteikimą.
Apie tyrimą
Įgyvendinant Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos programos priemones, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuoja konkurso būdu atrenkamus socialinės reabilitacijos (SR) paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus. Iki 2012 m. projektai buvo finansuojami per skėtines neįgaliųjų organizacijas tiesiogiai iš Departamento. Nuo 2012 m. projektų finansavimas vykdomas per savivaldybes: valstybės biudžetas (80 proc.), savivaldybių biudžetas (20 proc.) ir papildomai projektams administruoti savivaldybių administracijoms skiriami 5 proc. valstybės biudžeto lėšų.
Taikomas projektų finansavimo modelis (savivaldybės administracijos atrenka nevyriausybinių organizacijų projektus, Departamentas finansuoja savivaldybės administracijas) atitinka Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme įtvirtintą decentralizacijos principą – pagalba neįgaliesiems priartinama prie jų gyvenamosios vietos, bendruomenėje dirbančios neįgaliųjų organizacijos įtraukiamos į paslaugų teikimą. 2018 m. 60 savivaldybių administracijų įgyvendinami 353 projektai, kurių metu įvairias SR paslaugas gaus per 20 tūkst. neįgaliųjų ir jų šeimos narių.
Tyrimo tikslas – įvertinus SR paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų metu teikiamų paslaugų naudingumą, finansavimo efektyvumą patobulinti jų turinį ir įgyvendinimą. Vertinimu siekiama nustatyti: ar remiamos veiklos atitinka tikslinės grupės poreikius, ar paslaugos kokybiškos, kokia nauda tikslinei grupei, ar efektyviai naudojamos lėšos, ar tinkamas bendradarbiavimo ir projektų finansavimo mechanizmas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: