Vietoje buto - klausos aparatai vaikams
Pagrindinė klausos aparatų kompensavimo tvarkos problema - finansavimas. Dviejų vaikų, turinčių klausos negalią, mamai Editai Jurkienei prieš kelerius metus klausos aparatai kainavo šešiolika tūkst. litų. „Kai pirmajam vaikui diagnozuota klausos negalia, nebuvo aišku, ar jis apskritai girdi, nenorėjome rizikuoti, todėl pasiėmėme aparatus, kuriuos skyrė ligonių kasos.
 
Pastebėjome, kad vaikas iš tiesų reaguoja į garsus, bet jam reikia geresnių aparatų, nes gautieji buvo per silpni. Vaikui jau buvo dveji ir jam reikėjo labai aukštos kokybės aparatų, kad jis pradėtų mokytis kalbėti. Kuo aparatai technologiškai išmanesni, tuo vaikui didesnė galimybės adekvačiai girdėti ir pradėti kalbėti. Už du aparatus abiem ausims sumokėjome aštuonis tūkst. litų“, – pasakojo E.Jurkienė.
 
Po pusmečio Jurkų šeimai gimė antras vaikas ir pasikartojo ta pati istorija. Po tyrimų paaiškėjo, kad ir šis vaikas negirdi, todėl jam taip pat reikėjo aparatų. Kadangi valstybės kompensuojami aparatai anksčiau netiko, šeima iš karto pasiėmė finansinę kompensaciją, kuri tuomet buvo keturi šimtai litų, nors sumokėti teko dar aštuonis tūkstančius.
 
„Taupėme butui, o visos santaupos išėjo vaikų aparatams. Kai reikės keisti, bus vėl sudėtinga, nes mums netinka tai, kas kompensuojama. Vaikai nešioja gerus aparatus ir keisti į kitą technologiją yra negerai, nes smegenys pripratusios. Turėtų būti skiriama normali kompensavimo suma ir ypač tais atvejais, kai vaikams aparatai yra keičiami. Dabar kompensuoja tris modelius, o mūsų nešiojamas aparatas nepapuola į tą sąrašą. Kompensuojama suma tėra 150 eurų – tai labai mažai palyginus su tuo, kiek kainuoja aparatai“, – vylėsi Edita.
 
Nerimas dėl kompensuojamos sumos
„Įsigaliojus naujai tvarkai šeimos galės išsirinkti vaikams tinkamus aparatus. Tačiau iš VLK visiškai neturime informacijos, kokia suma bus kompensuojama. Mus baugina tai, kad išsirinksime aparatą, o turėsime visą kainą patys mokėti. Pati dalyvavau rengiant naują tvarkos ir ji mus kaip ir džiugina, bet kol kas dar ne viskas aišku. Dabar nupirkti aparatai visiški nepritaikyti pagal individualius poreikius.
 
Ligonių kasos perka centralizuotai už tokią kainą, kokią pasiūlo konkurse dalyvaujančios firmos. Tačiau tai dar nereiškia, kad aparatai yra patys geriausi, – teigė Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrijos PAGAVA pirmininkė Rima Sitavičienė. - Naujos tvarkos privalumai – tikimės, kad išnyks eilės, vaikams nereikės laukti, kol įvyks konkursas ir VLK nupirks aparatus.
 
Bet jau imu abejoti, ar tikrai vaikai galės gauti tinkamiausią, klausos netekimo laipsnį atitinkantį klausos aparatą. Dar mus neramina tai, kad už kochlearinio implanto operaciją, kuri kainuoja apie 23 tūkst. eurų, valstybė apmoka pilnai, o klausos aparatui tegali skirti iki 150 eurų – liūdna.“

---

Komentaras 
Kauno klinikų otorinolaringologė-vaikų surdologė dr. Alina Kuzminienė:

- Šiuo metu galiojanti klausos aparatų kompensavimo tvarka turi nemažai trūkumų. Pagrindinėmis problemomis įvardinčiau ilgą laukimo periodą iki klausos aparato įsigijimo, t.y. kol nuperkamas klausos aparatas ligonių kasose, kol jis atgabenamas į gydymo įstaigas, ir kol pasiekia pacientą dėl eilių pas gydytojus.
Iki šiol vienos rūšies aparatas buvo perkamas vienam klausos lygiui ir atitinkamai po tik po vieną poziciją tam tikram klausos pažeidimo lygiui, todėl pacientas negalėjo rinktis tarp geresnio ar mažiau patrauklaus varianto. Turėdavo dėvėti tik tai, kas buvo jiems pasiūlyta. Kai kuriems pacientams VLK nupirkti klausos aparatai efektyviai negerino klausos, todėl pacientai jų tiesiog nedėvėjo ar pirko aparatus savomis lėšomis.
 
Minusas – itin maža kompensuojama pinigų suma, jei pacientas aparatą įsigijo savomis lėšomis. Tačiau ir šis punktas yra stipriai pakoreguotas naujojoje tvarkoje.
 
Suma, kurią numatys VLK, turės padengti visus numatyto bazinio modelio kaštus – pacientui turės būti pasiūlytas bent vienas klausos aparatas, už kurį nereikės mokėti nė cento. Jei pacientui šis klausos aparatas nepatiks, jis galės eiti į kitą konkuruojančią įmonę ir ten įvertinti, kurios įmonės siūlomas bazinis modelis yra geresnis. Konkuruojančių įmonių bus bent šešios. Jie nei vienas modelis paciento netenkins, jis galės primokėti prie bazinės sumos atitinkamą pinigų sumą ir įsigyti tokį aparatą, kuris tenkins jo poreikius.

---

VLK atsakymas
Iš viso šiemet VLK nupirko 3079 klausos aparatus, iš kurių 2767 – suaugusiems, o 312 – vaikams. Visi nupirkti klausos aparatai yra sertifikuoti ir Europoje gerai žinomų bei pripažintų gamintojų. Vaikams nupirkti 3 skirtingi klausos aparatų modeliai, kai yra skirtingi klausos sutrikimo lygiai, o suaugusiems – 5 skirtingi aparatų modeliai, esant skirtingiems klausos sutrikimo lygiams.
 
Juos nemokamai gali gauti visi privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) drausti žmonės, kuriems reikalingos tokios paslaugos, nes jie yra apmokami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Pacientams juos skiria gydytojai eilės tvarka.
VLK perkamų klausos aparatų turėtų pakakti iki naujos kompensavimo tvarkos įsigaliojimo.
 
Įsigijusiems klausos aparatą savo lėšomis, išlaidų dalis pacientui yra kompensuojama. Šiuo metu galiojančios klausos aparatų kompensacijų sumos suaugusiems yra nuo 44,09 iki 50,18 Eur, o vaikams – 100,05 – 316,27 Eur.