Praeiviams kilo įtarimas
Du mažamečiai vaikai iš šeimos Kaune paimti ne dėl vienkartinio pliaukštelėjimo, o dėl ilgalaikio auklėjimo naudojant smurtą, šią savaitę teisinosi vaiko teisių apsaugos specialistai.
„Šeimoje buvo taikomi auklėjimo ir drausminimo metodai, kurie atitinka smurto sąvoką, smurto požymius. Net buvo konkretūs įrankiai“, – per spaudos konferenciją antradienį teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.
Kaip buvo nušviesta spaudoje, Kaune praeivių dėmesį patraukė kaunietės Eglės elgesys, kai ji su atžalomis vaikštinėjo Panemunės šile. Savo ruožtu dviejų vaikų mama tvirtino, jog sūnus pasileido bėgti į gatvę ir ji esą tiesiog bandė jį sudrausminti porą kartų sudavusi per ranką. Apie incidentą policijai pranešė praeiviai.
 

„Ar didesnė žala vaikui, kad mama gelbėdama jį truktelėjo už rankos ar pliaukštelėjo per kombinezoną, bet išgelbėjo į gatvę mašinų link bėgantį vaiką? Kas yra prioritetas?“ – tėvų pusėn stojo Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Darius Trečiakauskas.

 
Pasak jo, buvo oficialiai kreiptasi ir į prezidentę, ir į premjerą, socialinės apsaugos ir darbo ministrą, Seimo narius bei Vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuotojus. „Dažnu atveju deklaracija dėl geriausio vaikui sprendimo virsta parodija ir vaikui lieka daug didesnė trauma bei potrauminis sindromas visam gyvenimui dėl tokių drastiškų, nežmoniškų vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojų veiksmų“, - pridūrė D.Trečiakauskas.

Tarnyba atsiprašė
„Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai skleidžia melagingą ir nepatikrintą informaciją, kad mama buvo girtaujanti, kai šalia gyvenantys kaimynai tvirtina priešingai. Policijos pareigūnai irgi patvirtino, kad jokio girtumo nenustatyta. Institucija visiškai save diskreditavo. Buvo bandoma aklai sekti Norvegijos „Barnevernet“ pavyzdžiu, kai į vaiką žiūrima kaip į objektą, o ne kaip į žmogų. Ir jį galima kilnoti be emocijų, išlupti iš šeimos, galvojant kad materialinė gerovė vaikui yra svarbiau už emocinę būseną“, - nusistebėjo D.Trečiakauskas.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė A.Jakavonienė pripažino, kad specialistai padarė klaidų ir už jas viešai atsiprašė.
„Tarnyba yra susirūpinusi dėl Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos pasisakymų, kurie neatitinka tikrovės. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių motinos neblaivumo faktą, norime asmeniškai atsiprašyti šeimos“, – žurnalistams sakė A.Jakavonienė.
 
Abejoja specialistų kompetencija
D.Trečiakausko žodžiais tariant, reikia skubiai stabdyti nesąmoningą Vaiko teisių apsaugos įstatymą.
„Puikiai žinome, kad įstatymus vykdo žmonės, priklausomai nuo to, kokia jų kompetencija ir gebėjimai, atitinkamai tokį turime rezultatą. O kad kompetencijų ir gebėjimų nėra, matome. Tarnyba pradėjo institucinį smurtą prieš vaikus ir šeimas, - tai yra akivaizdu. Jie jaučiasi nebaudžiami ir stengiasi tik savo mundurą ginti ir skalbti“, - sakė jis.
Pašnekovas prisiminė poros metų senumo įvykius, kuomet viename rajone iš mamos irgi pagal anoniminį skundą, kaip paaiškėjo, visiškai nepagrįstą ir melagingą buvo atimta mažametė dukra. Mama, neištvėrusi širdgėlos, nusižudė…
 
„Ar buvo rastas nors vienas už tai atsakingas? Požiūris yra toks: mišką kertame, skiedros lekia. Todėl ir turime tokią situaciją. Nėra asmeninės atsakomybės. Kas dabar - ministras prisiims atsakomybę, Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė ar premjeras? Ar Seimo nariai, kurie taip įnirtingai iniciavo ir stūmė šį įstatymą?“ – klausė tėvų atstovas.
Tiesa, išgirdome ne vieną priešingą tėvų nuomonę, kurie džiaugėsi tokiu drastišku vaiko teisių apsaugos tarnybos darbu: esą tik tokiu būdu nebepasikartos siaubinga Matuko istorija.

L.S. skaičius
572 
- tiek vaikų, kurie liko be tėvų globos, nuo liepos iki spalio 22-osios nustatyta laikinoji globa. Per minėtą laikotarpį baigti 65 laikinųjų globų atvejai, kuomet vaikai grąžinti tėvams arba vienam iš tėvų.

 
Vienkartinis epizodas įtakos neturės
Kokios vaikams gali būti traumos po tokio įvykio? Ar jie ką nors prisimins ateityje?
„Jei tai yra vienkartinis epizodas, kuris daugiau niekada nepasikartos, vaikai bus apgaubti suaugusiųjų rūpesčiu, jų tolesniam gyvenimui įtakos nebus. Didžiausia drama tuomet, kai smurtas yra ilgalaikis ir žeidžia kiekvieną dieną. Tada turime rimtas bėdas, pakitimus, kuriuos ištaisyti būna sunku“, - sako vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys.
 
Domėjomės, kada praeiviui ar kaimynui reikėtų kviesti pagalbą, o kada susilaikyti – ar yra kokia nors riba?
„Nėra ribos. Tik kaimynas, pažįstamas neturi sukti galvos dėl to, kad jis iškvietė tarnybą. Jis išgirdo triukšmą, pamatė tam tikrą netinkamą elgesį. Aš kviečiu ir ne mano reikalas, kaip ta situacija rutuliosis. Įsijungia tarnybos, - policija, vaiko teisės, socialiniai darbuotojai. Jie yra profesionalai, kurie surinks faktus ir viską išsiaiškins. Ne mano reikalas kištis, aiškinti, vidury gatvės mokyti tėtį ar mamą. Pareigūnai turi priimti atsakingus sprendimus“, - sakė L.Slušnys.

---

 
Komentaras
Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narys Mykolas Majauskas:

- Manau, kad vaiko teisių apsaugos specialistai perlenkė lazdą ir turi prisiimti atsakomybę už nekompetenciją ir padarytas klaidas. Man atrodo, kad turi būti atitinkamai finansuojama, jog žmonės, kurie ateina dirbti į šią sritį, turėtų ne tik profesionalias kompetencijas, bet ir elementarius žmogiškus įgūdžius ir nepadarytų tokių klaidų kaip šiuo atveju. Tiesiog nepakankamai investuojama į vaiko teisių apsaugą - tiek į specialistų parengimą, tiek į paslaugas šeimoms. Man atrodo, kad ministerija bent iki šiol nesugebėjo tinkamai pasiruošti šios reformos įgyvendinimui. Viena iš priežasčių, kad nebuvo pakankamas finansavimas šiai sričiai ne tik kiekvienais metais, bet dešimtmečiais.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!