V.Kalibatas buvo išteisintas dėl jam mestų kaltinimų, nes, kaip paaiškėjo, NKC vadovas netingėjo pasukti galvos ir sumąstė, kad kraujo plazmos likučius ir nuosėdas, kuriuos anksčiau tiesiog išpildavo, nes neturėjo teisės iš jų gaminti kitų preparatų, galima parduoti Vokietijos bendrovėms ir iš to uždirbti papildomų lėšų. Nors net prokuroras pripažino, kad papildomas uždarbis buvo aiškiai matomas ir skaidrus, V.Kalibatui dėl parodyto verslumo prireikė beveik pusantrų metų, kol įrodė, kad nepadarė jokio nusikaltimo.
 
Prieš teismą NKC direktoriui teko stoti dėl įtarimų, kad būtent su jo žinia 2005–2009 metais iš Lietuvos į Vokietiją buvo išgabenta apie 40 tonų kraujo plazmos – prokuratūros įtarimu, ši medžiaga dviejose Vokietijos bendrovėse turėjo virsti keturiais vaistiniais preparatais. Tačiau iš šios ketveriukės Lietuvos gydymo įstaigas pasiekė tik vieni vaistai – kiti trys buvo įregistruoti per vėlai, todėl į Lietuvą nepateko.
 
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, V.Kalibatas nesugebėjo tinkamai suorganizuoti kraujo plazmos surinkimo ir perdirbimo, taip pat ir mūsų šalies gydymo įstaigų aprūpinimo joms reikalingais vaistais. Šių vaistų gamyba buvo apmokėta mokesčių mokėtojų pinigais, kurie surinkti kaip Privalomas sveikatos draudimo (PSD) mokestis.
 
Bylos pradžioje NKC direktoriaus žala, galimai padaryta išvežus Lietuvos donorų kraują perdirbti į Vokietiją, vertinta daugiau kaip 1,071 mln. eurų (per 3,7 mln. litų).
Tačiau teismas nusprendė V. Kalibatą išteisinti, nustatęs, kad nusikalstama veika buvo nepadaryta. Tuo pačiu buvo panaikinta ir NKC direktoriui skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Anot išteisinamąjį nuosprendį priėmusios teisėjos Aivos Survilienės, nepasitvirtino nė vienas NKC vadovui pateiktas kaltinimas.
 
„Jokių komentarų“, – teigė išteisinamąjį nuosprendį išgirdęs V. Kalibatas.