Teisininkas: valstybės vaistų politika naudinga biudžetui, ne vartotojui

www.lsveikata.lt
2017-03-30
Vis garsiau kalbant apie dideles vaistų kainas stulbina statistika: net 92 proc. vaistus vartojančių šalies gyventojų tenka vos 40 proc. tam skirto Privalomo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų. Likusi dalis skirta kompensuoti patentinių vaistų įtraukimui į kompensuojamų vaistų sąrašą. Advokatas, kontoros „Sorainen“ partneris Daivis Švirinas teigia,  kad būtina geriau balansuoti abiejų tipų vaistus naudojančių pacientų interesus.
Teisininkas: valstybės vaistų politika naudinga biudžetui, ne vartotojui
„Vienas pagrindinių kelių sumažinti pasipiktinimą vaistų kainomis galėtų būti pacientų švietimas. Neretai pasitaiko, kad vartotojas daug metų perka patentinį vaistą, neturintį jokios alternatyvos, bet tuomet praėjus dešimtmečiui nuo jo pasirodymo atsiranda tas pačias veikliąsias medžiagas turintys vaistai, kainuojantys žymiai mažiau“, - teigia advokatas Daivis Švirinas.

Mažesnių kainų lūkesčiai liko nepateisinti
Vaistų kompensavimo tvarką visuomet veikia du svarbiausi tikslai: valstybės noras mažinti gyventojų rūpinimosi sveikata išlaidas bei mažinti biudžeto kaštus. Advokato D.Švirino teigimu, dabar Lietuvoje galiojantis teisinis reguliavimas orientuotas pirmiausiai į PSDF biudžeto išlaidų mažinimą tikintis, jog gamintojai patys suras resursų sumažinti savo kainas. Deja, šis tikslas iki galo nepasiteisino ir atvirkščiai, lėmė didesnes priemokas, kurias tenka mokėti pacientams.
 
„Dabartiniai reguliavimo principai mažina vaistų esančių kompensuojamųjų vaistų kainyne kiekį bei riboja naujų vaistų įtraukimą, nes jų kaina netenkina naujai Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytų kriterijų. Pavyzdžiui, jei egzistuoja, sakykime, penki tos pačios veikliosios medžiagos vaisto gamintojai, bet vieno ar kelių iš jų kaina yra 40 proc. didesnė nei pigiausiojo, šį kainos skirtumą viršijantis vaistas iškrenta iš kompensuojamųjų sąrašo. Arba pirmas generinis vaistas gali būti įtrauktas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą tik būdamas 50 proc. pigesnis“, - teigia advokatas.

 
Biudžetas paskirstomas netolygiai
Advokatas D.Švirinas pažymėjo, kad yra du tipai vaistų: patentiniai (inovatyvūs) bei generiniai. Pirmieji yra patentą turintys vaistai, kuriems dešimt metų nuo sukūrimo negali atsirasti jokia alternatyva. Tad jie neišvengiamai kainuoja gerokai daugiau nei generiniai vaistai, naudojami didžiosios daugumos pacientų.
 
Šiandien nustatyta tvarka lemia, jog 60 proc. PSDF biudžeto tenka patentiniams vaistams, naudojamiems 8 proc. visų vaistų vartotojų. Tuo tarpu likusius 92 proc. vartotojų aprūpina tik 40 proc. PSDF lėšų. Valstybės kompensuojamos išlaidos patentiniams vaistams kompensuoti išaugo 45 proc., o generiniams vaistams, priešingai, sumažėjo penktadaliu. Tuo pačiu generinių vaistų kainos sumažėjo 11 proc. Nepaisant to, būtent patentinių vaistų gamintojai kalba apie tai, jog jiems kelias į Lietuvos rinką yra labai apsunkintas ar apskritai neįmanomas.
 
„Negalima sutikti su patentinių vaistų gamintojų skundais apie sunkų kelią į rinką. Valstybė įtraukdama patentinius vaistus į kompensuojamųjų vaistų sąrašus remia tokių vaistų gamintojus, tokiu būdu gerindama naujų vaistų prieinamumą. Tačiau iš kitos pusės, negalime žiūrėti vien patentinių vaistų gamintojų interesų, kai devynioms dešimtims žmonių tenka gerokai mažesnės PSDF biudžeto lėšos. Proporciją reiktų keisti tinkamai įvertinus galimybes ir pasekmes“, - aiškino advokatas.
Remiantis naujausiais tyrimais, Lietuva Europos Sąjungoje užima 3-5 vietas pagal patentinių vaistų patekimą į kompensuojamų vaistų sąrašus. Prieš kelerius metus ji buvo vos 7-8 vietoje. Tad šių gamintojų kelias į kompensacijų sąrašus pastaruoju metu ne tik nepasunkėjo, bet tapo paprastesnis.
 
Paciente, ar žinai apie alternatyvą?

D.Švirino teigimu, jei vartotojas jaučia, kad už vaistus permoka, pirmasis jo žingsnis turėtų būti susipažinimas su alternatyvomis.
„Vienas pagrindinių kelių sumažinti pasipiktinimą vaistų kainomis galėtų būti pacientų švietimas. Neretai pasitaiko, kad vartotojas eilę metų perka patentinį vaistą, neturintį jokios alternatyvos, bet tuomet praėjus dešimtmečiui nuo jo pasirodymo atsiranda tas pačias veikliąsias medžiagas turintys vaistai, kainuojantys žymiai mažiau. Pasitaiko nemažai atvejų, kai žmogus gali gauti tuos pačius gydymo rezultatus už gerokai mažesnes išlaidas, bet šiandien gyventojai nėra pakankamai su tuo supažindinti“, - pažymėjo D.Švirinas.
 
Vaistų kainas Lietuvoje išpučia ir ekonominė realybė. Lyginant su didesnėmis šalimis, Lietuvoje kainos didesnės vien dėl to, jog pati rinka yra mažesnė. Kita vertus, vaistų pristatymą į šalį būtų galima supaprastinti.

„Vien dėl valstybės taikomo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarp šalių gali susidaryti 15-16 proc. kainos skirtumas. Šią sumą vartotojams kainuoja jiems nepalanki valstybės politika. Jei valstybė negriežtintų reguliavimo, kaip tai buvo daroma pastaruoju metu, jei edukuotų vartotojus, sumažintų vaistams taikomą PVM bei kompensuotų pigesnius vaistus, situacija iškart žymiai pagerėtų“, - pabrėžė D.Švirinas.
 
Reikalingi nepriklausomų ekspertų tyrimai
Švirinas tikina, kad dažnai kainomis piktinamasi neturint pakankamai duomenų: „Blogiausia, jog negalime tiksliai pasakyti, ar kainos būtinai yra per didelės ir jei taip, kiek. Turime tik du tyrimus šia tema: vieną užsakytą Sveikatos apsaugos ministerijos, kitą atliktą „Ernst & Young“ audito kompanijos. Bet abu jie grįsti 2014-ųjų metų kainomis ir parodė radikaliai priešingus rezultatus: pagal vieną jų vaistų kainos Lietuvoje yra žemenės už europinį vidurį, pagal kitą – didesnės. Tad kalbėdami apie dabartinę situaciją mes turime per mažai duomenų, kad galėtume tiksliai vertinti skaičius“.
Nepaisant to, akivaizdu, jog esamą situaciją galima ir reikia tobulinti.
 
„Vaistų kompensavimo biudžeto subalansavimas yra sudėtingas klausimas. Sunku tikėtis, kad gamintojai Lietuvos rinkai pateiks vaistus mažesnėmis kainomis nei kitose šalyse įvertindami rinkos dydį. Pirmiausia svarbu pastoviai atlikti Lietuvoje parduodamų kompensuojamųjų vaistų kainų monitoringą lyginant su kainomis kitose šalyse, šviesti pacientus apie jų galimybę rinktis, bei kurti vaistų politiką orientuotą į pacientą bei ligų kuriomis daugiausiai sergama gydymo kompensavimą“, - reziumavo advokatas D.Švirinas.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris