Tarptautinė konferencija „Neįgaliųjų teisių konvencijos principų bei nuostatų įgyvendinimas per pateiktą Lietuvos ataskaitą JT Neįgaliųjų teisių komitetui“ skirta Konvencijos įgyvendinimo teoriniams bei praktiniams klausimams ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse valstybėse.

Šios konferencijos globėja socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pasveikinusi Bendriją „Viltis“ 25 metų veiklos jubiliejaus proga, įteikė SADM aukščiausią apdovanojimą – Gerumo žvaigždę – jos vadovei Danai Migaliovai. Ministrė akcentavo, kad socialinės paramos, ugdymo, sveikatos priežiūros paslaugų pagalbos teikimas neįgaliam vaikui ir šeimai turi eiti kartu, atsižvelgiant į tuo metu susiklosčiusią gyvenimo situaciją. „Šio kompleksinio modelio veikloje turi aktyviai veikti ir kitos ministerijos, joms pavaldžios įstaigos. Tikiuosi, kad mūsų visų, tiek valstybės institucijų, tiek nevyriausybinių organizacijų, bendras darbas, formuojant ir vykdant neįgaliųjų socialinės integracijos politiką, ir toliau duos gerų rezultatų,“ – šiandien sakė ministrė.

Konferencijoje pranešėjai pristato tiek valstybės, tiek savo asmeninę patirtį, susijusią su neįgaliųjų integracija, laikino atokvėpio paslaugų teikimu. Paminėtina, kad plečiant paslaugų bendruomenėje tinklą Lietuvoje, skatinant savivaldybes ir nevyriausybines organizacijas teikti dienos centrų, laikino atokvėpio paslaugas, neįgaliems žmonėms bus daugiau galimybių nepalikti savo namų, šeimos, visam laikui išsikraustant į globos įstaigą.

Lietuvoje globos institucijose gyvena apie 4 tūkstančius vaikų, apie šešis šimtus neįgalių vaikų ir jaunuolių. Vykdant institucinės globos pertvarką, bus kuriami kompleksinių paslaugų šeimai ir vaikui modeliai, teikiamos reabilitacijos paslaugos ir psichologų konsultacijos, neįgalių suaugusių asmenų šeimos nariams – laikino atokvėpio paslaugos, vaikams – dienos centrai, bus vykdoma prevencinė veikla, kad vaikas galėtų saugiai augti šeimoje.

Svarbu, kad neįgaliuosius prižiūrintys ir su tėvystės sunkumais susiduriantys artimieji turėtų daugiau išeičių, pasirinkimo, todėl bus plečiamas tinklas laikino „atokvėpio“ tarnybų visoje šalyje, kuriamos dienos centrų, į namus atvykstančių mobilių slaugomosios priežiūros specialistų ir socialinių darbuotojų padėjėjų komandos. Artimiesiems nereikės užsidaryti namuose, atsisakyti darbo. Jie galės išeiti apsipirkti ar apsilankyti pas gydytojus, nebijodami, kad nebus kam prižiūrėti sunkiai sergančių ar neįgalių šeimos narių. Tėvams bus suteiktos galimybės išmokti atsakingos tėvystės, o prireikus vaikus palikti dienos centruose. Suteikus visą šią pagalbą, vaikai ir neįgalieji galės saugiai gyventi namų aplinkoje.

Dviejų dienų renginyje siekiama išsiaiškinti, kaip gerinti tolesnę sutrikusio intelekto žmonių, jų tėvų ar globėjų socializaciją, rasti pasiūlymus, kaip sudaryti vienodas sąlygas neįgaliesiems, siekiant geresnės gyvenimo kokybės, sukurti palankią fizinę ir informacinę aplinką, užtikrinančią galimybę dalyvauti savarankiškai ar su pagalba, priimant sprendimus ir juos įgyvendinant. Penktadienį planuojama parengti konkrečius pasiūlymus dėl tolesnių veiksmų, norint užtikrinti JT Konvencijos tinkamą įgyvendinimą Lietuvoje.

Lietuvoje gyvena apie 253 tūkst. asmenų, gaunančių netekto darbingumo pensijas ar išmokas. Tai sudaro 7 proc. visų Lietuvos gyventojų. Iš jų 31 201 asmuo turi proto ar psichikos negalią.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neįgaliųjų reikmėms ir socialinei integracijai kasmet skiria apie 2,6 mlrd. Lt. Šios lėšos skiriamos socialinių bei socialinės reabilitacijos paslaugų teikimui, būsto pritaikymui, neįgalumo pensijų ir tikslinių kompensacijų mokėjimui, nevyriausybinių organizacijų veiklos rėmimui ir kitoms neįgaliųjų priemonėms finansuoti.