Jau nuo rugsėjo moksleivių lėkštėse turėtų atsidurti sveikatai esą palankesnis maistas. Tačiau kol valdininkai vienu „stebuklingos“ lazdelės mostu tikisi išspręsti problemą, mokyklinukų tėvai būgštauja, ar tai netaps proga dar labiau pabranginti maistą mokyklose.
Apie tai, kad kai kuriose ugdymo įstaigose situacija dėl vaikų maitinimo yra nepatenkinama, kalba ir specialistai, ir tėvai.
Faktas
Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija bei Lietuvos dietologų draugija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo bus siekiama sudaryti kuo geresnes sąlygas organizuoti maitinimą švietimo įstaigose bei įsipareigota parengti rekomenduojamus patiekalų keitimo variantus bei pavyzdinius valgiaraščius mokykloms.
Savivaldybės žiūri pro pirštus?
Apie tai, kad kai kuriose ugdymo įstaigose situacija dėl vaikų maitinimo yra nepatenkinama, kalba ir specialistai, ir tėvai. Tuo galėjo įsitikinti ir mobili maisto vertintojų komanda, praėjusį mėnesį patikrinusi ne vienos mokyklos ir darželio virtuvę.
Didžioji dalis savivaldybių mokyklų valgyklas yra išnuomojusios verslui, tad įstaigos vadovas ir bendruomenė maisto racionui didelės įtakos daryti negali. „Be abejo, virėjai į bendrus pasikeitusius reikalavimus turės reaguoti, bet valgiaraštį sudaro pati įstaiga. Jei maitinimo įstaigos vadovai geranoriški, dar šiek tiek įsiklauso į bendruomenės pageidavimus, bet kitiems visiškai nesvarbu, jiems užtenka „biznio“ iš valstybės finansuojamo nemokamo maitinimo, kurį rajonuose gauna apie pusė vaikų“, – situaciją aiškina švietimo ekspertas, visuomenininkas Audrius Murauskas.
Anot jo, jei maistas netinka, vienintelis variantas – jo nepirkt: „O tuomet vaikai lekia į artimiausią kebabinę, tai kokio rezultato tikėtis?“ Pašnekovas neatmetė galimybės, kad dėl kokybiškesnės žaliavos reikalavimų šios įmonės gali pasinaudoti proga pakelti kainas, nors tam pagrindo nėra, nes sveikatai palankus maistas nebūtinai yra brangesnis.
„Daugumai savivaldybių nusispjauti į vaikų sveikatą, jiems rūpi vien ekonominė nauda. Juk jei maisto gaminimą organizuoja pati ugdymo įstaiga, reikia mokėti ir virėjoms atlyginimus, aprūpinti įranga, o išnuomojus to daryti nereikia, dar ir už nuomą pinigai gaunami. Tačiau realybė tokia, kad maistas sudarius tokias sutartis pabrango trečdaliu“, – piktinosi A.Murauskas. Jo manymu, mokyklų bendruomenėms turėtų būti leista pačioms apsispręsti, kaip bus organizuojamas moksleivių maitinimas.
L.S. skaičius
70
- planuojama, kad tiek tūkst. vaikų šiemet ugdymo įstaigose gaus nemokamą maitinimą.
Mato prielaidų brangimui
Į maisto vertintojų akiratį pakliuvusios Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos valgyklos vadovė Janina Kurpienė sakė dar neskaičiavusi, kiek kainuos maistą paruošti vadovaujantis naujais reikalavimais, tačiau įsitikinusi – geresnė žaliava reikalauja ir didesnių išlaidų.
„Reikės žiūrėti, kaip prisitaikyti prie naujų reikalavimų. Nemokamam maitinimui dabar skiriama 1,48 euro dienai, kitiems vaikams normaliai pavalgyti karbonadą ar vištienos krūtinėlę ir kokią bandelę kainuoja iki 2 eurų. Ką mėgsta vaikai? Labai pamėgo ryžių kruopas, iš jų daromą plovą, žemaičių blynus, kiek mažiau cepelinus, gal juos rečiau ir namuose tėvai gamina“, – kalbėjo moteris.
Vienos didžiausių maisto tiekimo įmonių „Kretingos maisto“ Mitybos skyriaus vadovė Aldona Blyžienė taip pat patvirtino, kad keliami dar didesni reikalavimai produktams bei žaliavoms didins ir maitinimo kainą: „Naujas mitybos aprašas atneša teigiamų pokyčių. Tačiau keliami reikalavimai privalo būti adekvatūs finansavimui. Manome, kad dabar yra tinkamas metas peržiūrėti ugdymo įstaigų auklėtinių maitinimui skirtą finansavimą.“
Komentarai
Neformalaus judėjimo „Super Tėvai“ įkūrėjas, trijų vaikų tėvas Simonas Urbonas:
- Nauji reikalavimai valgiaraščiams tikrai sudaro teorines prielaidas sveikesniam maitinimui, bet prie visų reikalavimų, deja, nepridėta instrukcija, kaip tai įgyvendinti. Juk visi žinome, kad be dabar pateiktų reikalavimų yra ir kiti – kaloringumo, maistingumo, kuriuos privalu išpildyti. Šiuo etapu labiausiai pasigendu švietimo, mokymo, kvalifikacijos kėlimo, praktinių pavyzdžių pateikimo visoms ugdymo įstaigoms, jei norime kokybinio pokyčio. Dabar atrodo, kad ministerija tarsi pasako „štai mes viską padarėme, teisės aktai sutvarkyti“, bet to maža, jei norime praktinio įgyvendinimo.
Gydytoja dietologė doc. dr. Edita Gavelienė:
- Vien valgiaraštis nėra pagrindinis veiksnys, kuris sudarytų sąlygas užtikrinti ant vaiko stalo patenkančio maisto raciono vertę. Bet šis žingsnis labai svarbus, išjudinsiantis tą baisią situaciją, iki kurios buvo prieita. Žinoma, jei ieškosi, už ko „užsikabinti“, visada rasi, tačiau įstatyme vienareikšmiškai apibrėžta daugybė veiksnių, kurie suteiks galimybę patiekti kokybiškesnį maistą ant vaikų stalo. Paskutinis keturšalis susitarimas, manau, bus dar vienas žingsnis to link.
Jei vadovausimės tiek virėjų, tiek tėvų požiūriu ir priekaištais, kad tokio maisto vaikai nevalgys, toli išvis niekur nenueisime. Stengiantis iš minimalių resursų padaryti taip, kad vaikai valgytų, sulauktas rezultatas – nemaistingas, kaloringas valgiaraštis. Tam tikros „rezistencijos“ iš virėjų pusės visada bus, bet tai juk ne visuotiniai atvejai. Juk ir keičiant maistą reikia viską daryti pamažu. Jei kasdien vaikui bus patiekiama žalios spalvos sriuba, ko namie jis nematęs ir neragavęs, vargu ar pasieksim tikslą. Ir tėvai turi norėti, kad vaikų maistas būtų sveikesnis, ir virėjai galvoti, kokiu būdu pateikti tą maistą į vaiko lėkštę, galbūt pasitelkti ir žaidybinių elementų. Reikia tikėtis, kad bus apskaičiuota ir finansinė tokio valgiaraščio išraiška. Tą darant atsižvelgta ir į Žemės ūkio ministerijos rekomendacijas, kad maitinant vaikus ne mažiau 30 procentų sudarytų ekologiški, vietoje užauginti produktai.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: