Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių ligoninės Vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Gitana Letukienė nedaugžodžiavo, tik pabrėžė – nereikia kelti visuotinės panikos. „Nėra jokio žmogaus, kurio mirtis būtų patvirtina nuo kempinligės. Nekelkime panikos“, – tikino atstovė. Pasak jos, įtarimai, kad vyras mirė nuo galimai labai pavojingos ligos – kempinligės – nėra patvirtinti.
„Mūsų medikai neturi šimtu procentų patvirtintos diagnozės, tad kalbėti negali“, – aiškino G.Letukienė. Jai pritarė ir Visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė, kuri informacijos apie mirusį žmogų išvis neturi.
 
„Iš kur jūs ištraukėte, kad mirė kažkas? Aš kitiems portalams sakiau, kad mes informacijos ir mirties atvejo neturime. Turime įtarimą, kuris bus patvirtintas už trijų mėnesių“, – sakė skyriaus vedėja. Jos teigimu, ši liga turi daug atmainų, tad pasireiškia skirtingai.
„Būdavo daug įtarimų dėl kempinligės, bet kad pasitvirtintų – ne. Ši liga turi labai daug atmainų, tačiau numirusių atvejai, kurie buvo įtariami dėl šios ligos, nepasitvirtino per kelerius metus“, – teigė G. Aleksienė ir atkirto, kad mirties atvejų nėra. Skyriaus vedėja kalbėjosi su Santariškių ligoninės specialistais, tačiau patvirtinimo, kad tai daugiau nei įtarimas, negavo.
 
„Yra tik įtarimas, kuris yra diferencijuotas, t. y. siekiant atmesti ligą. Šis spėjimas, kad žmogus galėjo mirti dėl kempinligės, buvo dėl ligos, kurios simptomai panašūs į daugelį kitų. Gal žmogus kažkada persirgo erkiniu encefalitu, o gal tai virusas?“ – galimus mirties variantus svarsto G. Aleksienė.
Creutzfeldto-Jakobo liga – reta ir mirtina degeneracinė smegenų liga, priklausanti spongiforminės encefalopatijos ligų grupei. Šiai grupei dar priklauso Gerstmanno-Strausslerio-Scheinko sindromas. Minėtomis ligomis serga tik žmonės, tačiau spongiforminės encefalopatijos ligų grupėje yra ligų, kuriomis serga ir gyvuliai: galvijų spongiforminė encefalopatija (kartais vadinama karvių pasiutlige, kempinlige), avių ir ožkų skrepi liga, užkrečiama audinių encefalopatija, neurologinė elnių ir briedžių liga.
 
Tai pakitęs baltymas prionas, atsparus proteazėms (vienai iš fermentų grupių), aukštai temperatūrai, ultravioletiniams spinduliams ir dažniausiai vartojamoms dezinfekcinėms medžiagoms (etileno oksidui, formaldehidui, alkoholiui, formalinui, fenoliui, vandenilio peroksidui, hidrochloridinei rūgščiai ir kt.). Prionai randami nervinio audinio ląstelėse, tačiau dėl genetiškai nulemtų ar įgytų veiksnių, pakitus jų struktūrai, jie gali sukelti ligą žmonėms ir gyvuliams, sutrikdydami neuronų funkcionavimą, sukeldami neuronų degeneraciją ir smegenų vakuolizaciją.
 
Skiriami du Creutzfeldto-Jakobo ligos tipai: klasikinis ir naujasis Creutzfeldto-Jakobo ligos variantas. Klasikinė Creutzfeldto-Jakobo liga, pirmą kartą aprašyta 1920 m., skirstoma į sporadinę (labiausiai paplitusi pasaulyje, sudaro 85-90 proc. visų atvejų, ligos priežastis nežinoma), paveldimą (šeimyninę arba genetinę) ir jatrogeninę (užsikrečiama vartojant augimo hormonus, išskirtus iš žmogaus hipofizio; per ragenos transplantantus; per instrumentus neurochirurginių operacijų metu; per elektroencefalografo elektrodus; kietojo smegenų dangalo persodinimo metu ir kt.).

Naujasis Creutzfeldto-Jakobo ligos variantas nustatytas 1996 m. Jungtinėje Karalystėje, diagnozavus 10 naujos ligos atvejų, siejamų su galvijų spongiformine encefalopatija. Priešingai nei klasikinės Creutzfeldto-Jakobo ligos atveju naujuoju Creutzfeldto-Jakobo ligos variantu galima užsikrėsti valgant infekuotų galvijų mėsą, ypač jų subproduktus. Užregistruoti užsikrėtimai Creutzfeldto-Jakobo ligos atmaina per kraują ir jo produktus.
 
Kokie ligos simptomai?
Klasikinė Creutzfeldto-Jakobo liga dažniausiai prasideda 50–70 m. Jai būdingas ilgas inkubacinis laikotarpis (nuo 15 mėn. iki 30 m. ir daugiau). Creutzfeldto-Jakobo ligai būdinga progresuojanti demensija, nuovargis, miego sutrikimai, sumažėjęs apetitas, regos sutrikimai, raumenų traukuliai, pusiausvyros ir judėjimo sutrikimai, nustatoma tipiška elektroencefalograma. Liga greitai progresuoja, mirtis paprastai ištinka per metus nuo ligos simptomų pradžios.
Naujasis Creutzfeldto-Jakobo ligos variantas susiformuoja esant ankstyvam amžiui (vidutinis amžius 29 m.). Ligos inkubacinis periodas – 5–10 metų. Vidutinė ligos trukmė – 14 mėn. Naujuoju Creutzfeldto-Jakobo ligos variantu sergantiems asmenims būdingi psichikos sutrikimai (dažna depresija, nerimas, užsidarymas savyje), neurologinės anomalijos (ataksija savaitėmis ir mėnesiais, vėliau demensija ir mioklonai) ir kt. Priešingai nei klasikinės Creutzfeldto-Jakobo ligos atveju nenustatomi tipiški pakitimai elektroencefalogramoje.
 
Diagnozavimas
Ligos diagnozė remiasi klinikiniais požymiais ir tipiška elektroencefalograma. Diagnozė galutinai patvirtinama po mirties pagal patologinės anatomijos duomenis.
 
Sergamumas
Vidutinis metinis sergamumas Creutzfeldto-Jakobo liga yra 0,5–1 atvejis 1 milijonui gyventojų. Lietuvoje užregistruoti 2 Creutzfeldto-Jakobo ligos atvejai.
Iki 2010 m. spalio mėnesio iš viso yra užregistruota 218 naujojo Creutzfeldto-Jakobo ligos varianto atvejų: 171 Jungtinėje Karalystėje, 25 Prancūzijoje, 4 Airijoje, 2 Italijoje, 3 JAV, 1 Kanadoje, 1 Saudo Arabijoje, 1 Japonijoje, 3 Olandijoje, 2 Portugalijoje, 5 Ispanijoje.

Profilaktika
griežta kraujo donorų kontrolė (kraujo donorais negali būti asmenys, kurių šeimos ligos istorija rodo Creutzfeldto-Jakobo ligos ar jos atmainos riziką, asmenys su ragenos ar smegenų kietojo dangalo transplantu, asmenys, kurie buvo gydyti medikamentais, pagamintais iš žmonių hipofizio ir kt., asmenys, kurie nuo 1980 m 6 mėn. ir ilgiau gyveno Jungtinėje Karalystėje ir kt.);
griežta organų donorų kontrolė;
visuomenės informavimas;
maisto produktų, turinčių gyvulinės kilmės komponentų, galinčių būti potencialiais spongiforminės encefalopatijos sukėlėjų platinimo šaltiniais, importo ribojimas.