Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas, politologas Mažvydas Jastramskis:

Sveikatos apsauga – nišinė problema
- Politikai daugiausiai laiko skiria ir turimą eterį išnaudoja kalbėdami apie bendras problemas, kurias visuomenė apklausų metų įvardina kaip vienas didžiausių. Pajamos, kainos, nedarbas - tos sritis, kurios žmonių nurodomos kaip labiausiai probleminės.

Sveikatos apsauga, kaip, beje, ir švietimas, yra svarbios, bet labiau nišinės problemos. Kurdami savo įvaizdį pavieniai politikai gali joms atstovauti. Tačiau vertinant realiai, neverta tikėtis, kad partijos lygmeniu sveikatos apsaugos sistema prioritetinėje eilėje būtų įvardijama pirmu ar antru numeriu. Kodėl? Tai - elementari rinkimų konkurencijos logika.
 
Sveikatos apsaugos sritis, vertinant plačiu mastu, nėra didelė, be to, ir visuomenė jos neįvardina kaip prioritetinės. Kai kurie politikai užsimena šia tema. Pavyzdžiui, kalba apie visuomenės sveikatos problemas, alkoholio vartojimo problemą, savižudybes, bet negalime tikėtis, kad apie tai kalbės visi.
 
Žvelgiant iš atskirų specialistų, šiuo atveju medikų, pusės visuomet kyla klausimas: „Kodėl, man neskiriama pakankamai dėmesio?“. Bet čia ir vėl grįžtame prie to, jog politikoje yra labai ribotas eterio laikas, todėl temos padalijamos pagal tai, kiek jos yra svarbios elektoratui.
 
Kitas aspektas, kad sveikatos apsaugos temos labiau palenda po bendresniu socialinių paslaugų skėčiu. Šiuo atveju galėtume klausti, kodėl partijos nerodo pozicijos apie tai, ar valstybė turėtų plėsti socialinių paslaugų arba valstybinės medicinos sektorių, gerinant jo kokybę. Norint pokyčių valstybinėje medicinoje, akivaizdu, jog reiks ir daugiau biudžeto lėšų. Variantas - didinti mokesčius, bet toks sprendimas vargu ar būtų priimtas, nes jis sukeltų visuomenės pasipiktinimą. O prieš rinkimus to niekas nenori daryti.

---

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, politologas Kęstutis Girnius:
 
Žmonės sveikatos apsaugos sistema yra patenkinti
- Priežasčių, kodėl šalies politikai prieš rinkimus vengia kalbėti sveikatos apsaugos tema, gali būti kelios. Galbūt galima sakyti, kad vertinant bendrai žmonės sveikatos apsaugos sistema yra patenkinti. Mano, kad gydymas yra prieinamas, kokybiškas ir net eiliniam žmogui yra visos galimybės patekti į universitetines ligonines, pavyzdžiui, Santariškių klinikas be specialių ryšių, pas geriausius šalies gydytojus ar chirurgus.
 
Taigi galima daryti prielaidą, kad žmonės esama sistema yra patenkinti, o rinkiminėse kampanijose dėmesys skiriamas toms sritims bei toms institucijoms, kuriose yra didžiausi trūkumai, problemos. Galima turbūt pasakyti komplimentą sveikatos apsaugos sistemai, jei politikai nekelia problemų šioje srityje. Žinoma, gali būti ir taip, kad politikai šios temos vengia, nes pokyčiai ar sprendimai būtų susiję su biudžeto didinimu. Klausimas tik iš kur tų papildomų lėšų gauti?

Bet mano nuomone, vertinant dabartinį gydymo paslaugų prieinamumą, žmonės jas gauna gana lengvai. Nėra taip, kad dėl pinigų stokos kokios nors svarbios procedūros ar gydymas būtų neteikiamas. Žinoma, skundų pasitaiko, bet žmonės mėgsta dėl daugelio dalykų pasiskųsti, tačiau vertinant platesne prasme skundai yra minimalūs. Todėl turbūt šiai sričiai politikų dėmesys nėra toks didelis.

---

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas, politologas prof. dr. Algis Krupavičius:

Nenorima kalbėti apie problemas, kurios neišsprendžiamos greitai
-Politikai artėjant rinkimams neliečia sveikatos apsaugos temos pirmiausia dėl to, kad ji susiduria su visa puokšte problemų. Sprendimai šioje srityje reikalauja ilgų ir nuoseklių pastangų, greitų sprendimų čia negali būti. Matyt, dėl to nenorima kalbėti apie problemas, kurios nėra išsprendžiamos per trumpą laiką ar artimoje perspektyvoje.
 
Juolab kad ir rinkėjai tikisi, kad politikai pasiūlys greitus - čia ir dabar įgyvendinamus - sprendimus. Taigi pastarieji bando atliepti rinkėjų lūkesčius, o problemas, kurios yra sudėtingos, palieka po stalu arba stalčiuose. Tai - vienas aspektas. Kitas - kad sveikatos apauga, kaip ir švietimas, Lietuvoje vertinami kaip pakankamai sėkmingos sritys. Nors sveikatos sistemoje yra problemų tiek dėl paslaugų prieinamumo, tiek ir dėl jų kainų ir kartais kokybės, jos gerokai mažesnės, lyginant su kitomis sritimis.

Jei nors viena partija didžiausią dėmesį skirtų sveikatos apsaugos sistemai, taptų vienos problemos partija. Už ją balsuotų tik nedidelė rinkėjų grupė ir vargu ar jie galėtų tikėtis rinkimuose didelės sėkmės. Todėl politikai dažniausiai renkasi kalbėti bendrai apie socialines, sveikatos, visuomenės užimtumo problemas. Žodžiu apie tai, kas rūpi didesnei masei žmonių.