Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atsakė į kaltintojų klausimus

Jurga Tvaskienė/Delfi
2017-12-08
DELFI pavyko gauti sveikatos apsaugos ministro „valstiečio“ Aurelijaus Verygos parengtus atsakymus į parlamentinės opozicijos inicijuotos interpeliacijos klausimus. Juose kalbama ir apie pasitraukimą iš posto.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atsakė į kaltintojų klausimus
Interpeliacijos procesas A.Verygai pradėtas lapkričio pabaigoje.

Interpeliacijos procesas A.Verygai pradėtas lapkričio pabaigoje. Opozicija ministrui pateikė klausimus dėl situacijos su receptiniais vaistais, taip pat dėl sprendimo nuo sausio 1 dienos nekelti atlyginimų medikams, dėl politinio pasitikėjimo asmenų įdarbinimo bei spaudimo Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldžių įstaigų vadovams trauktis iš pareigų, kitus. Iš viso A.Veryga atsakė į 15 klausimų.

DELFI turimame dokumente fiksuotas opozicijos klausimas, kodėl, esant realioms finansinėms galimybėms, SAM atsisako Lietuvos medikams ir rezidentams kelti atlyginimus nuo ateinančių metų pradžios, dar daugiau – sutinka Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervo lėšas perleisti kitiems ministrams, kad jie galėtų tais pinigais dangstyti biudžeto skyles?
A.Verygos atsakyme nurodoma, kad PSDF rezervo lėšos negali būti perskirstomos kitoms ministerijoms ir kitiems tikslams, nei numatyta Sveikatos draudimo įstatyme.

„PSDF biudžeto lėšos gali būti naudojamos tik tikslams, susijusiems su sveikatos priežiūra (pvz., asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti ir kt.), o ne kitų ministrų valdymo sritims finansuoti“, – teigia ministras. Jis taip pat akcentavo, kad medikų ir rezidentų atlyginimo kėlimas yra ir visada buvo vienas iš SAM prioritetinių klausimų. Tai esą akivaizdžiai byloja ne tik paskutinį kartą šių metų liepą vidutiniškai 8 proc. didinti atlyginimai medikams, bet ir, jo teigimu, sėkmingai pasibaigusios derybos su medikų profesinėmis sąjungomis, kuriose sutarta dėl tolimesnio atlyginimų didinimo ne mažiau kaip 20 proc. ateinančiais metais, bei papildomai iš valstybės biudžeto tam skirti pinigai.

Siūlo sprendimus nukelti į ateitį
Apsisprendimą nesiimti skubaus medikų atlyginimų didinimo A. Veryga grindžia tuo, kad tai ne vienkartinis, bet tęstinis procesas, todėl tam reikia įvertinti ilgalaikes PSDF galimybes. Ministras atsakyme opozicijai nurodo, kad yra numatoma parengti jo sudarytos darbo grupės siūlymu pagrindu formuluojamą susitarimą dėl ilgalaikė perspektyvos, siekiant, kad 2020 metais gydytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų ne mažiau kaip 3 šalies vidutinius darbo užmokesčius (VDU), slaugytojų – 1,5 VDU, o medikų organizacijų teikiami esminiai siūlymai dėl sveikatos apsaugos sistemos problemų sprendimo būtų perkelti į Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programos projektą.

Siekiant didinti rezidentų darbo užmokestį, pasak A.Verygos, ateinančių metų biudžete jau yra suplanuota jį kelti 10 proc., nustatant naujus koeficientus. Jaunesniajam gydytojui rezidentui toks koeficientas būtų 3,3 (dabar – 3), vyresniajam gydytojui rezidentui – 4,2 (dabar 3,81), taikant bazinį dydį 132,5 euro. „Taip pat esame atviri diskusijai su rezidentais dėl jų apmokėjimo modelio keitimo“, – rašoma ministro atsakymuose.

Siūlys taisyti naują įstatymą, nors jo pageidavo pacientai
Opozicija A.Verygai teikė ir klausimą, kodėl SAM, turinti įgyvendinti nuo ateinančių metų įsigaliosiantį Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektą, numatantį maksimalius asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo terminus, tam nepasirengė, ypač didžiuosiuose miestuose, taip pat nesiėmė priemonių užtikrinti, kad dėl to nenukentėtų paprasti medikai bei slaugytojai. Pasak sveikatos apsaugos ministro, SAM dėjo visas pastangas pasirengti įstatymo įgyvendinimui. A.Verygos atsakyme teigiama, kad minimo įstatymo atsiradimo siekė pacientų organizacijos, be to, už jį balsavo nemažai parlamentarų, „šiandien keliančių klausimus apie nesavalaikį įstatymo priėmimą“.

„Seime su kolege Sveikatos reikalų komiteto pirmininke Asta Kubiliene įregistravome įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo ieškoma susitarimo tarp pacientų ir medikų lūkesčių. Įstatymo projekte siūloma atsisakyti baudų sveikatos priežiūros įstaigoms už veiklos rezultatus, nes tai būtų per didelė našta įstaigoms, kol nėra išspręstas adekvatus sveikatos sistemos finansavimo klausimas. Siūloma nuo 2018 metų vykdyti tik įstaigų veiklos stebėseną ir rezultatus viešinti nuo 2019 metų“, – nurodė jis.


Džiaugiasi nauja vaistų pardavimo tvarka
Interpeliaciją ministrui parengę parlamentarai domėjosi, kodėl SAM, prieš kurį laiką sukėlusi gyventojų pasipiktinimą, diegdama ypatingai griežtas vaistų įsigijimo tvarkas, tuo metu parengtame projekte įtikinėjo, kad pokyčiai nepatogumų gyventojams neatneš, bet prieš tai neatliko realaus pasekmių vertinimo? Pasak A.Verygos, pasekmių vertinimas buvo atliktas – pirmiausia, remiantis gyventojų skundais ir visuomeninių organizacijų pateikta informacija. Jis teigė, kad sutvarkyti šią sritį būtina, nes Lietuvoje kyla sunkumų dėl vaistų įperkamumo, ypač vyresniems bei neturtingesniems asmenims.

„Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, SAM nuomone, nepaisant kilusio nepasitenkinimo, tai, jog vaistinės išduoda (vaistus – DELFI) tik gyventojui pateikus receptą, išskyrus numatytas išimtis, turi teigiamą poveikį, nes tokiu būdu yra saugoma Konstitucijoje įtvirtinta vertybė – žmogaus sveikata. Be to, gyventojai ne visuomet vaistus vartoja atsakingai ir ne visuomet atsižvelgia į gydytojų paskirtą gydymą. Todėl, SAM nuomone, teigiamai reikėtų vertinti tai, jog vaistininkai pradėjo laikytis teisės aktų reikalavimų ir išduoda receptinius preparatus su receptu“, – rašoma A.Verygos atsakyme.

Visuomenės nuomonė – ne pagrindas atsistatydinti
Klausiamas, kaip vertina faktą, jog, visuomenės apklausų duomenimis, jis yra nepopuliariausias ir labiausiai nemėgstamas šios Vyriausybės ministras, ir ar nesirengia dėl to atsistatydinti, A. Veryga teigė, kad, jam vadovaujant SAM, įsigaliojo ar netrukus įsigalios svarbūs įvairių įstatymų, taip pat ir alkoholio kontrolės įstatymo, pakeitimai, kurių „nesiryžo priimti nė viena Vyriausybė ar Seimas“. „Šie pokyčiai palietė labai dideles suinteresuotųjų grupes ir tai yra vieni svarbiausių pastarojo meto pokyčių, kurie sukėlė įvairias reakcijas, kas natūraliai darė įtaką ir mano, kaip sveikatos apsaugos ministro, reitingams sociologinėse apklausose“, – nurodė A.Veryga.

Jis tikino dirbantis ne dėl populiarumų ar reitingų, „o Lietuvos žmonėms“. „Be to, norėčiau paminėti buvusį Ministrą pirmininką Andrių Kubilių, kurio reitingai buvo žemi, jis buvo vienas nepalankiausiai vertinamų politikų per visą ekonominės krizės laikotarpį mūsų šalyje. <...>. Buvusiam premjerui A.Kubiliui tai netrukdė dirbti visą kadenciją – ketverius metus“, – aiškino sveikatos apsaugos ministras. A.Veryga atsakymuose rašo manantis, kad neigiami visuomenės nuomonės tyrimų rezultatai nėra pagrindas atsistatydinti.

„Tačiau jeigu jūs, gerbiami kolegos Seimo nariai, nuspręsite, kad aš negaliu eiti šių pareigų toliau, arba jeigu taip nuspręstų mane delegavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, galiu užtikrinti, kad pasitrauksiu, nes į postus įsikibęs nesilaikau“, – atsakymuose Seimui rašo ministras. Sprendimui priimti reikia daugumos DELFI primena, kad pradėti interpeliacijos procedūrą sveikatos apsaugos ministrui A.Verygai sutarė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, „Tvarkos ir teisingumo“, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės vadovai.

Pagal Seimo statutą, ministro interpeliaciją pradėti gali ne mažiau kaip 29 Seimo nariai. Gavęs interpeliaciją Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites pateikti atsakymus, o Seimas juos gavęs turi apsvarstyti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas. Tuomet Seimas balsuoja, ar pritarti ministro atsakymams, o tuo atveju, jei siūloma nepritarti ir ministrui reiškiamas nepasitikėjimas, tokiam sprendimui priimti už balsuoti turi ne mažiau kaip 71 Seimo narys. Kelti medikų algas nuo sausio reikalauja naujai įsteigtas Lietuvos medikų sąjūdis. Jo platintoje peticijoje buvo reikalavimas nuo sausio didinti atlyginimus 30 proc., per artimiausius metus – dar 50 proc., o iki 2020 metų jis turėtų pasiekti vidutinį Europos Sąjungos šalių gydytojų atlyginimą. A.Veryga su Lietuvos gydytojų sąjunga preliminariai yra sutarę dėl mažesnio didinimo, pradedant nuo kitų metų gegužės.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris