Pagrindinių partijų kandidatai į sveikatos apsaugos ministrus Mykolo Romerio universitete surengtoje konferencijoje liejo pažadus ir skelbė skirtingas deklaracijas, kaip jie norėtų tobulinti sveikatos apsaugos sistemą.
„Konferencijoje pristatytos gana skirtingos sveikatos politikos programos. Visų kandidatų į sveikatos apsaugos ministrus siūlymuose esama racionalaus ir pozityvaus prado, tačiau jie – fragmentiški“, - teigia Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos viceprezidentas, sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos narys Gediminas Žižys.
Universiteto ir Sveikatos apsaugos ministerijos organizuotoje konferencijoje Lietuvos gyventojų sveikatą kitų Europos Sąjungos šalių kontekste ir apskritai sveikatos sistemą įvertino mokslinius pranešimus skaitę prof. dr. Danguolė Jankauskienė ir dr. Romualdas Gurevičius. O parlamentinių partijų atstovai – socialdemokratas dr. Juozas Olekas, konservatorius Antanas Matulas, „darbietė“ Dangutė Mikutienė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas prof. dr. Aurelijus Veryga, „tvarkietis“ prof. dr. Artūras Razbadauskas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narė Rita Tamašunienė – trumpai pristatė sveikatos srities programas.
Pradėdama konferenciją viena jos iniciatorių Mykolo Romerio universiteto prof. dr. D.Jankauskienė pabrėžė, kad labai svarbu, jog bendrai diskusijai susirinko visi sveikatos sistemos suinteresuotieji-sveikatos politikos formuotojai ir įgyvendintojai: mokslininkai, politikai, valstybės tarnautojai, atsakingi už sveikatos politiką, sveikatos priežiūros įstaigų atstovai, pacientai, verslo, nevyriausybinių organizacijų atstovai.
„Labai svarbu, kad ne tik kalbėtume ir patys tobulėtume, bet kad būtų įgyvendinta tai, kas aptarta ir kas yra svarbu. Konsensuso tarp suinteresuotųjų suradimas yra vienas svarbiausių viešosios politikos uždavinių, o Lietuvos politinės partijos, manyčiau, yra pakankamai subrendusios, kad galėtų susitarti dėl vienos svarbiausių visiems šalies gyventojams sričių - sveikatos sistemos vystymo“, – kalbėjo prof. D.Jankauskienė.
Komentaras
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos viceprezidentas, Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos narys Gediminas Žižys:
- Konferencijoje pristatytos gana skirtingos sveikatos politikos programos. Visų kandidatų į sveikatos apsaugos ministrus siūlymuose esama racionalaus ir pozityvaus prado, tačiau jie - fragmentiški. Netrūko jau ne kartą girdėtų vienodų deklaratyvių pažadų. Pavyzdžiui, visi sutinka, kad reikia mažinti eiles gydymo įstaigose, tačiau niekas nekalba, kaip tai reikėtų padaryti.
Pacientai nori aiškiai išgirsti, kokios eilės yra dabar ir kokios jos bus po ketverių metų, kaip per tiek laiko pasikeis mirtingumo rodikliai. Pagal statistinius rodiklius velkamės Europos uodegoje. Kiek konkrečiai punktų pakilsime, kaip bus to siekiama? Kandidatai turėtų sukonkretinti savo deklaracijas. Galbūt tam stinga kompetencijos, galbūt esama kitų interesų.
Lietuvių vertybių skalėje sveikata užima pirmąją vietą. Tik vėliau eina šeima, meilė ir kt. Nėra nė vieno žmogaus šalyje, kuris nebūtų pacientas. Todėl jų interesų turėtų būti paisoma. Lietuvai reikia ne daugybės skirtingų partinių programų, o vieningos, šalies žmonėms skirtos sveikatos politikos strategijos. Partijoms reikia konkrečiai susitarti, ką per dešimt ar dvidešimt metų darysime, kad, pavyzdžiui, pasiektume Europos vidurkį. Jei to nepavyks padaryti, ieškosime, kas sutrukdė. Būtina turėti drąsos prisiimti konkrečią atsakomybę.
O iki šiol su kiekvienu ministru buvo užsimojama plėtoti vis skirtingas kryptis: kas priperka daugiau aparatų, kam rūpi vaikų teisės, kam – psichinė žmonių sveikata... Negali kiekvienas naujas ministras tiesiog „nusišluostyti kojas“ į buvusiojo darbus.
Dabarties situaciją reikia laikyti atspirties tašku ir turėti aiškią viziją, ko sieksime. Konkretus priemonių planas ruošiamas jau patekus į valdžią, pateikiamas Seimui. Pacientų organizacijų siekiamybė – turėti galimybę dalyvauti tokio planą rengimo procese ir pateikti savo siūlymus. Be to, reikėtų oficialiai įteisinti sveikatos apsaugos ministro patarėjo nevyriausybinių organizacijų klausimais pareigybę.
Nustatyta, jog Europos Sąjungoje sveikatos ir švietimoje sistemoje Lietuvos nevyriausybinės organizacijos yra pačios geriausios. Tačiau kiek įtakos jos turi?
Tik sveika visuomenė, kada skiriama pakankamai dėmesio sveikatingumui skatinti, prevencijai, gydymui, kuria sveiką ekonomiką. Štai kur prasideda valstybės gerovės vizija.
Komentuoti: