Slaugos ligoninės gavusios preliminarius sutarčių projektus, buvo šiek tiek nustebintos. Mat akcentuojant, jog slauga - viena prioritetinių sveikatos priežiūros sričių, šias paslaugas teikiančioms įstaigoms sutartinės sumos buvo mažesnės nei pernai.
„Valstybinės ligonių kasos atstovas Viačeslavas Zaksas teigė, jog sutartinės sumos buvo sumažintos, nes pernai slaugos sektorius neišnaudojo paskirtos sumos, todėl šiemet skirta mažiau. Teritorinei ligonių kasai pateikėme argumentuotas pastabas, paremtas skaičiavimais, ir sutartinė suma mums buvo padidinta. Mes ne tik, kad įvykdėme praėjusių metų įsipareigojimus, bet ir suteikėme viršsutartinių paslaugų“, - sako Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vadovė Violeta Grigienė.
Į kausimą, kaip čia įvyko, kad slaugos paslaugų, kurių poreikis nuolat auga, pernai nesuteikta tiek, kiek buvo numatyta, V.Grigienė įvardija kelias priežastis. Pirma, visuomenė sensta tiek rajonuose, tiek mieste, o šiuo metu didžiausias slaugos paslaugų trūkumas jaučiamas Vilniuje ir Kaune. „Rajonų ligoninėse vykdant ketvirtąjį restruktūrizavimo etapą aktyvaus gydymo lovos buvo performuotos į slaugos, todėl jų pasidarė daugiau, o mieste tokie procesai nevyko ir susidarė jų trūkumas. Kita priežastis, jog vaikai, gyvenantys didmiesčiuose, senyvo amžiaus tėvus pasiima gyventi pas save, prirašo juos prie didmiesčio šeimos gydytojų, taigi ir slaugos paslaugas jie gali gauti tik ten, kur yra prirašyti pas šeimos gydytoją“, - sako V.Grigienė.
Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro direktorė Inga Tamosinaitė teigia, jog nepaisant, kad paslaugų poreikis auga kasmet, jiems šiemet pradiniame sutarties projekte numatytos sumos, palyginti su pernai, taip pat buvo sumažintos. O jau dabar, to nebuvo kelerius metus, slaugos paslaugų žmonėms tenka laukti eilėse.
„Palyginti, kiek paslaugų - tiek sutartinių, tiek ir virškvotinių - suteikėme pernai, šiemet pasirašyta sutartis yra 30 tūkstančių mažesnė, tačiau teritorinėms ligonių kasoms pavyko įrodyti, jog reikia padidinti paliatyvios slaugos lovų skaičių. Taigi vertinant bendrai sudaryta sutartis yra gera“, - sako Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro direktorė Inga Tamosinaitė.
Šeimos medicinos prioritetas - labiau žodinis
Dar viena prioritetinė sritis - šeimos medicina, kuriai sveikatos politikai taip pat žadėjo šviesesnę ateitį. Tačiau pirminės grandies įstaigų vadovai pasigenda žadėtų papildomų lėšų. Štai Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša sako, kad kol kas sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dar nepasirašyta, mat kelerius metus iš eilės paslaugų suteikiama daugiau, nei numatoma sutartyse, tačiau tai skiriamose lėšose neatsispindi.
„Tai - užprogramuota problema: visi žino, kad suteikus viršsutartinių paslaugų jos nebus apmokėtos. O juk pas mus gydytojų darbo užmokestis priklauso nuo to, kiek jie atlieka konsultacijų. Skaičiuodami darbo užmokestį apmokame jas visas ir dėl to metų gale dažnai patiriame nuostolį. Kalbėjausi apie tai ir su teritorinės, ir Valstybinės ligonių kasos vadovais, tačiau į tai vis tiek neatsižvelgta“, - Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša.
„Tačiau kaltinti tik kasų atstovus nebūtų teisinga. Taip, iš PSDF biudžeto skiriama per mažai lėšų, kad būtų patenkintas paslaugų poreikis. Finansavimas turėtų būti trečdaliu didesnis, nors dabar rezerve kaupiami milijonai. Suprantu kasas, jos remiasi įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Manau, kontroliuojančios institucijos ir gydymo įstaigos supriešinamos be reikalo“, - sako P.Kibiša.
Savo ruožtu Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centro vadovas Saulius Dabravalskis sako, jog šiemet pasirašyta sutartis su Klaipėdos teritorine kasa nuteikia optimistiškai. „Sutartinės sumos už paslaugas nesumažėjo, priešingai, ambulatorinių paslaugų sumos padidėjo ir tai vertiname kaip teigiamą poslinkį“, - teigia S.Dabravalskis.
P.Kibiša gi sako, jo vadovaujamos įstaigos sutartyse didelių permainų neįžvelgiąs, o dažnai akcentuojamas šeimos medicinos prioritetas vis dėlto yra labiau žodinis. „Deramasi, kad bent paslaugų įkainis už vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms teikiamas paslaugas būtų padidintas. Manau, tai būtų teisingas sprendimas“, - sako P.Kibiša.
Ligoninėse - akcentas į prioritetines paslaugas
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vadovas dr. Narimantas Markevičius sutarties projekto finansinę išraišką vertina neblogai. „Ligoninė, tiek pernai, tiek užpernai paslaugų suteikė daugiau, nei kad ligonių kasos apmokėjo. Todėl natūralu, jog šiemet prašėme didesnės sutartinės sumos argumentuodami tuo, kad tiek pernai, tiek ir vertinant pirmuosius du šių metų mėnesius pacientų skaičius nesumažėjo, o priešingai, augo. Prašėme, kad sutartinės sumos būtų padidintos tokiam kiekiui paslaugų, kiek jų suteikėme daugiau pernai lyginant su užpernai. Šiam siūlymui kasos pritarė ir manau, kad iki savaitės pabaigos sutartį pasirašysime“,- sako dr. N.Markevičius.
Respublikinės Kauno ligoninės generalinio direktoriaus doc. dr. Lino Vitkaus teigimu, pradinė sutartinė suma su teritorinėmis ligonių kasomis nebuvo palanki gydymo įstaigai. „Pateikus pagrįstus argumentus į kai kuriuos jų buvo atsižvelgta ir sumą pavyko padidinti. Šiuo metu dar vyksta derybos. Tikimės, bus atsižvelgta ir į papildomus argumentus“, - sako doc. dr. L.Vitkus.
Savo ruožtu Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus teigia, kad, nepaisant minusų ir sumų mažėjimo, sudaromas sutartis galima įvardyti kaip vienas protingiausių per pastaruosius kelerius metus. „Medicinoje pinigų turbūt niekada per daug nebūna, jų visada trūksta. Mūsų ligoninės sutartinė suma, palyginti su praėjusiais metais, mažėja puse procento. Tas pinigų stygius, be abejo, neramina, ypač artėjant gegužės pirmajai, kuomet numatomas atlyginimų kėlimas. Šiemet mažiau lėšų skirta stacionarioms paslaugoms, kurios mums vis dėlto yra aktualios, bet papildomų lėšų gausime ambulatorinėms konsultacijoms, ambulatorinei chirurgijai, dienos stacionarui. Be to, šiemet sutartyse yra viena nebūdinga savybė, kad realiai gydymo įstaigos tas papildomas lėšas galės įsisavinti. Anksčiau sutartinės sumos buvo gal ir patrauklios, bet dalies lėšų tiesiog negalėdavome įsisavinti, nes nesuteikdavome tiek paslaugų. Daugiau lėšų buvo numatyta paslaugoms, kurių poreikis ne vienerius metus nedidėjo. Situacija panaši daugumoje įstaigų, kurių vadovai priklauso Gydytojų vadovų sąjungai“, - sako D.Steponkus.
Sunku planuoti darbus
Ne kartą buvo akcentuojama, jog šie metai bent jau finansine prasme bus vieni geriausių. Mat, kaip prieš kelias savaites Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos susirinkime kalbėjo Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, būtent šiemet į sveikatos sektorių bus įlieta daugiausiai papildomų lėšų. Tiesa, kol kas besibaigiant trečiam šių metų mėnesiui gydymo įstaigų vadovai ypatingo pagerėjimo nemato, o ir gerokai didesnių finansų nesulaukia.
Aiškumo trūkumas, kokius finansinius resursus valdysi, kaip pabrėžia įstaigų vadovai, trukdo ir planuoti veiklą.
„Pasirašant sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, bent kol kas nematome papildomo pinigų įliejimo į sistemą. Bet tikiuosi, kad jis dar bus ateityje. Sutartyse, nepridėtos tos sumos, kurios nuo gegužės pirmosios bus skiriamos darbo užmokesčiui didinti. Sutartys panašios į praėjusių metų, tiesa, sumos šiek tiek mažesnės, mūsų atveju ji mažesnė dviem šimtais tūkstančių eurų, arba 3,5 procento. Bet, kaip ir minėjau, sutartyse nenumatytas nei paslaugų įkainio didinimas, nei lėšos atlyginimams didinti. Todėl manau, kad situacija artėjant gegužės mėnesiui dar pasikeis“, - sako Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas Nerijus Mikelionis.
Laukia įkainių pokyčių
Gydymo įstaigų vadovų pasiteiravus, kokios jų galimybės nuo gegužės pirmosios didinti atlyginimus medikams, daugelis tvirtina, jog, net ir pasirašant didesnes sutartines sumas, be įkainių pokyčių tai padaryti nerealu.
„Laukiam sveikatos apsaugos ministro įsakymo ir paslaugų įkainių peržiūrėjimo. Kaip ir numatyta steigėjo, penkiasdešimt penkis procentus gaunamų lėšų turime skirti atlyginimams. Tą ir darome. Atlyginimus didinome ir pernai, ir užpernai. Šiemet, jei paslaugų įkainiai nesikeis, galėsime mokėti tai, ką mokame dabar. Nors sutartinė suma didesnė, jos tikrai nepakaks atlyginimams dvidešimčia procentų didinti“, - sako Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vadovas dr. Narimantas Markevičius.
Pasak N.Mikelionio, pagal dabartinę sutartį kol kas nerealu nuo numatytos dienos darbuotojams padidinti atlyginimus dvidešimčia procentų. „Bet apie tai turbūt galėsime kalbėti tik tuomet, kai matysime realų įkainių padidėjimą, nes dabar sutartyse jie yra tokie pat kaip ir pernai. Kalbant apie GMP, yra ir dar viena problema - sveikatos priežiūros paslaugas teikia ne tik gydytojai ir slaugytojos, kuriems numatomi atlyginimų kėlimai, bet ir paramedikai, kurie į tai neįskaičiuojami. Vadinasi, papildomas lėšas turime skirstyti ne tik gydytojams ir slaugytojoms, bet ir paramedikams“, - sako N.Mikelionis.
P.Kibiša sako, jog jo vadovaujamoje poliklinikoje nelaukiant net gegužės mėnesio atlyginimai didinami ir papildomų lėšų tam tikimasi sutaupyti po penkių poliklinikų reorganizacijos.
„Iš dabartinės sutarties kol kas nerealu darbuotojams nuo gegužės pirmosios padidinti atlyginimus dvidešimčia procentų. Kol kas dar laukiame paslaugų vertės didinimo. Visas procesas šiek tiek neramina, kad tik nepasikartotų pernykštis variantas, kuomet buvo sukiršinti vadovai ir gydymo įstaigose dirbantys medikai“, - sako Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus.
Tarp kitko
Sutarčių pasirašymo pagrindas – Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete numatytos išlaidos, kuriomis bus apmokamos pacientams suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos mūsų šalies gydymo įstaigoms. Siekiant užtikrinti tolygesnį minėtų paslaugų vartojimą, lėšos TLK skirstomos pagal jų aptarnaujamose teritorijose gyvenančių žmonių skaičių, amžių ir lytį. Iš viso šiemet asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti skiriama apie 1,2 mlrd. eurų.
Daugiausia PSDF biudžeto lėšų tenka Vilniaus TLK zonos apdraustųjų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti – 375,6 mln. eurų, Kauno TLK zonos – 292,7 mln. eurų, Klaipėdos TLK zonos – 171,3 mln. eurų, Šiaulių TLK – 165,1 mln. eurų, o mažiausiai – Panevėžio TLK zonos apdraustųjų sveikatos priežiūros paslaugoms – 147,6 mln. eurų.
TLK kasos iš viso yra gavusios 1495 įstaigų prašymus sudaryti sutartis dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šioms įstaigoms išsiuntė pasiūlymus.
Šiemet TLK gydymo įstaigoms išsiuntė 1068 pasiūlymus dėl gydytojų specialistų konsultacijų, 435 – dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų, 386 – dėl stacionarinės slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų, 510 – dėl kitų slaugos paslaugų, 338 – dėl stacionarinio gydymo paslaugų, 302 – dėl priėmimo skubios pagalbos paslaugų, 52 – greitosios medicinos pagalbos paslaugų ir kt.
Po derybų dėl algų
Antradienį po darbo grupės pasitarimo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė: „Šiandien vykusiame tarpžinybinės darbo grupės posėdyje Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) buvo svarstomi klausimai ir analizuojamos finansinės galimybės, kaip bus didinami medikų atlyginimai nuo gegužės 1 d.
Šio susitikimo su ekspertais metu, kuriame dalyvavo ir medikų, ir Vyriausybės, ir Finansų ministerijos, ir Valstybinės ligonių kasos bei kitų institucijų atstovai, sutarta, jog, kaip ir numatyta pernai pasirašytoje šakos kolektyvinėje sutartyje, formuojant gydymo įstaigoms darbo užmokesčio fondą, prioritetas turėtų būti teikiamas mažiausiai uždirbantiems sveikatos priežiūros specialistams.
Tam tikslui numatoma 99,5 mln. eurų, iš kurių 19,5 mln. numatoma skirti iš VLK nepaskirstytų lėšų, o dėl 80 mln. eurų skyrimo SAM kreipsis į Finansų ministeriją ir prašys leisti panaudoti PSDF rezervo lėšas.
Taip pat aptarti ir pagrindiniai bazinio darbo užmokesčio arba vadinamųjų „atlyginimų grindų“ nustatymo principai, kurie turėtų būti įtvirtinti kolektyvinės sutarties priede. Nutarta, kad siūlymai dėl šių principų siunčiami į derybinę grupę, kurioje su medikų profesinėmis sąjungomis tariamės dėl konkrečių sąlygų, kaip nuo gegužės didės algos medikams“
Medikų sąjūdis balandžio 26 dieną rengiasi mitingui
Medikams kol ministro planai dėl algų didinimo kelia daugiau klaustukų nei aiškių atsakymų. Maža to, kaip laidai „Info diena“ teigė vienas Lietuvos medikų sąjūdžio atstovų prof. Vytautas Kasiulevičius, medikai balandžio pabaigoje rengiasi mitingui ar, kaip sakė profesorius, informacinei akcijai, skatinant politikus galvoti apie kitų metų sveikatos apsaugos biudžetą.
„Dabar vykdomi susitarimai iš dalies džiugina, nes pernai pradėtos kelti problemos po truputį sprendžiamos. Tačiau iki atlyginimų didinimo liko tik mėnuo, suma kaip ir žinoma, tačiau, kaip tie pinigai pasieks gydymo įstaigas bei kaip jie bus skirstomi, neaišku. Mat likus mėnesiui instrumentai teisingam lėšų paskirstymui kol kas dar neišryškėjo. Lyg ir yra sutarimas dėl bazinio medikų atlyginimo, bet ar jis bus taikomas nuo gegužės pirmos, nežinia. Galbūt tai įsigalios tik nuo kitų metų sausio. Be to, paraleliai reikia kalbėti ir apie visą gydymo įstaigų tinklą. Nes ir gydymo įstaigų vadovai laukia aiškių signalų iš Sveikatos apsaugos ministerijos“, - teigė prof. V.Kasiulevičius.
Komentuoti: