Sprendžia problemą užnugaryje
Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlo įteisinti lyties keitimo operacijas Lietuvoje. SAM jau yra parengta tvarka, kaip būtų gydomas lytį pakeisti pageidaujantis asmuo. Kažkur stalčiuje guli ir Civilinio kodekso pataisų projektas, siūlantis nustatyti, kad „fizinis asmuo, kuriam diagnozuotas lytinės tapatybės sutrikimas (arba kitaip – transseksualumas), yra gydomas teisės aktų nustatyta tvarka“.
Priėmus tokį pakeitimą, būtų panaikintas įpareigojimas priimti atskirą lyties keitimo sąlygas ir tvarką nustatantį įstatymą. Mat prieš aštuonerius metus bylą dėl draudimo keisti lytį Europos Žmogaus Teisių Teisme pralaimėjusi Lietuva buvo įpareigota arba per tris mėnesius priimti įstatymą, arba susimokėti 40 tūkst. eurų baudą. Tąkart vyriausybė apsisprendė susimokėti. Deja, kaip sakoma, „nepraslydo“. Žmogaus ir LGBT teisių gynėjai pasistengė, kad šalis būtų nuolat tikrinama, kokie žingsniai tikslo link padaryti.
Taigi, dabar pluša Sveikatos apsaugos ministerijoje sudaryta speciali darbo grupė. Rengiama tapatybės sutrikimo - transseksualumo - gydymo tvarka. Jai priklausanti sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė žiniasklaidai kiek anksčiau teigė, kad pirmiausia lytį keisti norintiems asmenims būtų siūloma psichologinė pagalba. Vėliau sektų hormonų terapija su endokrinologo priežiūra ir galiausiai chirurginis lyties keitimas.
Viceministrė aiškino, kad psichologo, psichiatro, endokrinologo pagalba yra vienodai apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Suprask – už tai transslyčiam asmeniui susimokėti nereikės. O dėl chirurginių operacijų teks suktis patiems. L. Vaidelienė taip pat buvo įsitikinusi, kad visi chirurgai šalyje geba daryti lyties keitimo operacijas.
Kiek keistas faktas tas, kad SAM sudarytoje darbo grupėje nėra translyčių asmenų bendruomenės atstovo. Nacionalinė LGBT teisių organizacija „Lietuvos gėjų lyga“ į darbo grupės susitikimą buvo pakviesta kartą.
 
Transseksualo patirtis: “Esu nematomas”
Su „Lietuvos sveikata“ sutiko pasikalbėti Simas, šiuo metu gyvenantis Didžiojoje Britanijoje ir ketinantis studijuoti su žiniasklaidos veikla susijusią specialybę. Lietuvoje augusi mergina savo vyriškąja tapatybę identifikavo būdama šešiolikos.
„Pavardės norėčiau, kad neminėtumėte, – kalbą pradėjo vaikinas. – Turiu mamą Lietuvoje palikęs, nenoriu jai sukelti nemalonumų. Esu Simas, man dvidešimt, vasaros pradžioje persikrausčiau gyventi į Jungtinę Karalystę. Šiuo metu dirbu ir taupau pinigus savo tolimesniems pokyčiams. Tiksliau, tam kad galėčiau pradėti hormonų terapiją. Tai, kad esu translytis, drąsiai galiu sakyti, žinojau visą savo gyvenimą. Jaučiau nuolatinį diskomfortą savo paties kūne, nejaučiau ryšio su tuo, ką mačiau veidrodyje, bet konkretų pavadinimą tokiai savo būsenai radau būdamas šešiolikos.
Dėl to kad, šalyje niekas negali atlikti lyties keitimo operacijos, grubiai tariant jaučiuosi nusivylęs. Savo gimtojoje šalyje esu nematomas, man nesuteikiama jokia pagalba ir esu priverstas ieškoti tos pagalbos kitose šalyse. Mano atveju – Jungtinėje Karalystėje.
Dėl to, kad klausimas dėl lyties keitimo operacijų rengiamas be transseksualų atstovo, nuoširdžiai tariant, nesukelia man jokių emocijų. Tokia sistema manęs visiškai nebestebina. Jei kažkada buvo juokinga, dabar net nebetelpa į galvą. Tačiau aš mažas politikas ir tikriausiai nesuprantu, kaip reikia spręsti tokius dalykus. Kaip bebūtų, džiaugiuosi, kad apie tai apskritai kalbama ir tikiuosi, kad galų gale jis kažkam bus naudingas“,– kalbėjo Simas.
 
Komentarai
 Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovas prof. Rytis Rimdeika:

- Viceministrę L.Vaidelienę žurnalistai, ko gero, ne taip suprato. Manau, kad ji turėjo galvoje, kad visi plastikos chirurgai gali atlikti lyties keitimo operacijas. Ir aš tokiam teiginiui visiškai pritariu. Tokios operacijos nėra paprastos. Tačiau plastikos chirurgai turi tam tikras specializacijas. Tad galbūt kažkam tereikėtų kiek pasitobulinti ir jie galėtų atlikti lyties keitimo operacijas. Jei mes iš moters darome vyrą, pirmiausia turime pašalinti krūtis, jei jos yra išreikštos. Tokia operacija gali ir dabar būti atliekama bet kurio plastikos chirurgo. Kalbant apie kitų reikalingų chirurginių intervencijų sudėtingumą, ko gero kebliausias – varpos sukūrimo procesas, kad žmogus galėtų nusišlapinti. Šlaplė – sudėtinga struktūra. Paprastai tariant, mes turime varpoje padaryti vamzdelį. Tam galima pasitelkti kelis metodus. Tačiau iš esmės visi jie yra naudojami įprastinėje plastinėje rekonstrukcinėje chirurgijoje. Mūsų specialistai juos puikiai valdo. Tad belieka tokią procedūrą įteisinti. Šiandien galėčiau suskaičiuoti ne vieną specialistą, net kokių dešimt, kurie iš karto galėtų imtis tokių operacijų.
Kadangi lyties pakeitimui reikalinga ne viena chirurginė intervencija, negalėčiau tiksliai įvardyti sumos, kuri būtų reikalinga. Skirtingi žmonės skirtingai sveiksta. Tačiau, pavyzdžiui, krūtų sukūrimo implantais operacija turėtų kainuoti iki penkių tūkstančių eurų.
Kalbant apie bandymus atkalbėti nuo operacijos – natūralu, kad tai vyks. Ir dabar, jei žmogus pats ryžtasi kokiai nors chirurginei intervencijai, specialistai perspėja gerai apgalvoti, ar ji tikrai yra reikalinga. O, kad bus tokių specialistų, kuriems lyties keitimo operacijų neleis atlikti moraliniai įsitikinimai, žinoma bus. Negalime priversti žmogaus daryti to, ko jis nenori daryti.
 
Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL Žmogaus teisių politikos koordinatorius Tomas Vytautas Raskevičius:

- Žengiama visiškai neteisingu keliu. Problema - labai subtili. Civilinio kodekso pakeitimai paruošti dar 2001 metais. Turi būti ir įstatymas, tačiau jo taip pat nėra. Šių metų sausio mėnesį Sveikatos apsaugos ministerijoje sudaryta darbo grupė, kuri ėmėsi spręsti lyties keitimo įteisinimo problemą. Darbo grupės pateiktoje išvadoje yra pateiktos trys Civilinio kodekso pataisų alternatyvos ir dvi sveikatos paslaugų teikimo aprašo alternatyvos. Vienoje vienu sakiniu numatoma ir chirurginės operacijos galimybė, kitoje – tik gydymas iki chirurginės operacijos. Tas mažesnės apimties variantas, mano manymu,reikalingas, kol neišspręstas Civilinio kodekso pataisų klausimas, kad translyčiams asmenims būtų suteikta pirminė pagalba. Toks ministerijos požiūris yra sveikintinas. Tačiau žiūrint į aprašą iš žmogaus teisių perspektyvos – jis yra klaikus. Pradedant tuo, kad translyčiai asmenys yra patologizuojami, laikomi psichiniais ligoniais. Pasaulyje yra tikrai gerų šio reikalo reglamentavimo pavyzdžių, tačiau susidaro vaizdas, kad darbo grupės nariai skaito rusiškus vadovėlius. Siekiama nustatyti transseksualumo diagnozę, norima tirti, ar žmogus yra homoseksualus. O seksualinė orientacija su lyties keitimu nelabai turi ką bendra. Baigiant tuo, kad ten pilna gramatinių ir skyrybos klaidų. Tad kyla įspūdis, jog darbas atliktas atmestinai.