Sveikatos apsaugos ministerija užsimojo supaprastinti nedarbingumo suteikimo tvarką, kuomet apeinant šeimos gydytojus bus galima iš karto susitarti su darbdaviu. Esą tokiu sprendimu būtų mažinamos eilės. „Po dviejų dienų pacientą jau gali atvežti su greitąją“, - apie minėto sprendimo pasekmes prakalbo medikai.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai tikina, jog būtų naudinga, jei nesunkiai susirgusiems darbuotojams būtų galima su darbdaviu susitarti dėl keleto nedarbingumo dienų, nesikreipiant į šeimos gydytoją.
Užsiims savigyda
„Žmogui, kuris nuo medicinos tolokai, toks ministro siūlymas galbūt atrodytų geras ir patogus. Bet įsivaizduokite: darbuotojas susirgo. Ar jis gali objektyviai įvertinti savo būklę? Tikriausiai ne. Dvi dienas niekur nesikreipia, galvoja, kad čia yra smulkmena, gydosi turimomis priemonėmis, dar pataria žmona, kaimynas ar draugas. Bet meningokokinės infekcijos pradžia gali būti sloga. Procesas taip greitai progresuos, kad po dviejų dienų jau bus vėlu padėti žmogui. Gali būti pradžia priešinfarktinės būklės. Po dviejų dienų, kadangi jis gydėsi turimomis priemonėmis arba visai nesigydė – infarktas kaip reikiant. Gali būti priešinsultinė būsena. Tad paleidę džiną iš butelio galime susilaukti itin nemalonių pasekmių“, - įspėja Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. Julius Kalibatas.
O kur dar nesąžiningi darbuotojai, kurie gali masiškai piktnaudžiauti siūloma tvarka.
„Pagalvokime, kokia masė bus simuliantų, kurie paskambins darbdaviui telefonu: žinote, aš susirgau, dvi dienas namuose ilsiuosi.
Studentams, kolegoms visuomet sakau: būtina, kad gydytojas nuo pat pradžios galėtų apžiūrėti pacientą, įvertinti jo būklę, paskirti tinkamą gydymą. Dabar dvi dienas pacientas pats savo nuožiūra gydosi, o vėliau jau jį gali atvežti su greitąją“, - dėl blogiausio scenarijaus baiminasi J.Kalibatas.
L.S. skaičius
5
- vidutiniškai tiek kartų, Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktais duomenimis, kiekvienas Lietuvos gyventojas per metus apsilanko pas šeimos gydytoją.
Tikisi, kad trumpės eilės
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, būtų naudinga, jei nesunkiai susirgusiems darbuotojams būtų galima su darbdaviu susitarti dėl keleto nedarbingumo dienų, nesikreipiant į šeimos gydytoją.
„Tai būtų patogu žmonėms, kurių negalavimai nėra sudėtingi, taip pat sumažėtų galimybė plisti virusams sezoninių užkrečiamųjų ligų periodais, o prie gydytojų kabinetų sumažėtų laukiančiųjų eilės“, - rašoma ministerijos išplatintame pranešime.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, tai yra vienas realių būdų mažinti eiles pas šeimos gydytojus, kurie šiuo metu neretai tampa trumpalaikių nedarbingumo pažymėjimų išrašinėtojai, kai darbuotojui reikalinga pateisinama priežastis prieš darbdavį, kai šie negali susitarti.
„Žinoma, svarbu suprasti, kad tai galiotų tais atvejais, kai žmogus į mediką kreipiasi ne dėl gydymo, o dėl nedarbingumo pažymėjimo, kai mediko konsultacija ir specifinis gydymas nėra būtini. Tokiais atvejais darbuotojai ir darbdaviai tikrai galėtų tarpusavyje susitarti dėl vienos ar dviejų nedarbingumo dienų be gydytojo įsikišimo. Be to, ir šiuo metu yra taikoma tokia praktika, kai darbuotojui lengvai apsirgus, darbdavys suteikia galimybę jam namie sveikti, kad neužkrėsti kitų. Esant rimtesniems susirgimams kreiptis į šeimos gydytoją yra būtina ir nerekomenduojama užsiimti savigyda“, - sako ministras A.Veryga.
Susitiks su darbdaviais
„Tai vertinčiau teigiamai, nes užsienio šalyse tris dienas sirgdamas žmogus nebūtinai turi kreiptis į gydytoją ir gauti nedarbingumo pažymėjimą. Jis gali pranešti darbdaviui ir, jeigu juo tikima bei yra pateisinama priežastis, viskas gerai. Tai yra darbuotojo ir darbdavio susitarimo reikalas. Manau, kad ir eilės sumažėtų, nes dabar kiekvienu atveju – net ir suslogavus – einama pas gydytojus“, - sako Šeškinės poliklinikos direktorius Jonas Kairys.
Sveikatos apsaugos viceministrės Linos Jaruševičienės teigimu, ir dabar susitaręs su darbdaviu sergantis darbuotojas gali keletą dienų neateiti į darbą.
„Tik už tas dienas nėra mokamas darbo užmokestis. Mūsų siūlymas – kad tos dienos būtų apmokamos. Kol kas tai – tik idėja galvojant, kaip sumažinti medikų krūvį ir laukiančiųjų pas juos eiles. Neabejotinai, turės būti sukurtas kontrolės mechanizmas, kad darbuotojai nepiktnaudžiautų šia galimybe“, – teigia viceministrė.
Beje, ministerija pažymi, kad šiuo klausimu, kaip planuojama gegužės mėnesio viduryje, dar bus susitinkama ir diskutuojama su darbdavių atstovais.
Komentaras
Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas:
- Aš kelioms dienoms žmones tikrai išleidžiu, ypač kuomet prasideda peršalimo epidemijos, vien dėl to, kad jis nevaikščiotų snargliuotas ir neužkrėstų kitų darbuotojų. Čia man nereikia ministro leidimo ar patarimo.
Sakyčiau, kad reklamos prasme ministras siūlo gerą dalyką, bet gyvenimas jau yra pralenkęs šią jo mintį. Piktnaudžiavimo problema gali atsirasti ten, kur dideli kolektyvai. Vis dėlto žmonės dabar daug sąmoningesni nei tarybiniais metais, kada vieni kitus dengdavo. Vis daugiau girdžiu atvejų, kai buvo pasmerkiami tokie nesąžiningi darbuotojai: sako, tu visiškai nesirgai, mes tave matėme laukuose dirbant tuo metu. Tiesą sakant, man net nekilo mintis ką nors įtarinėti: tu juk matai - žmogus serga ar ne. Šiuo atveju svarbus pasitikėjimo klausimas, nes jeigu atsiras tokie gudragalviai, jie gali labai greitai išniekinti gerą idėją ir tada jau turėsime darbuotojams taikyti tam tikrus įstatymo rėmus.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: