Penktadienį vidurdienį prie prezidentūros surengtas piketas, skirtas atkreipti prezidentės dėmesį į Seime priimtą konservatyvų Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Kelios dešimtys piketuotojų tikisi prezidentės veto, nes įstatyme visiškai neatsižvelgiama į medikų argumentus.
Prie Prezidentūros vyko piketas prieš priimtą pagalbinio apvaisinimo įstatymą.
Piketo organizatorių teigimu, Seime priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, kuriame ignoruojama medicinos mokslo pažanga ir moters bei vaiko sveikatos tausojimas; diskriminuojami onkologinėmis ir genetinėmis ligomis sergantys žmonės. Naujuoju įstatymu draudžiamas embrionų šaldymas.
Nuo šiol embrionų turės būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą – ne daugiau trijų ląstelių. Į prezidentę su prašymu vetuoti šį įstatymą taip pat kreipėsi grupė akademikų, medikų ir pacientų organizacijos. Lietuvoje net penkiasdešimt tūkstančių porų turi vaisingumo sutrikimų ir negali susilaukti vaikų, o nevaisingumas yra visuotinai pripažįstama liga.
Nuomonės
Mes turime priimti mokslu pagrįsta įstatymą, o ne kažkokiais įsitikinimais, dėl kurių galima ginčytis. Mes žengiame žingsnį atgal, o ne į priekį. Jeigu tokios katalikiškos šalys kaip Lenkija ar Italija turi šitą įstatymą ir leidžia embrionų šaldymą, sunkiai suvokiama, kodėl Lietuva nori būti dar katalikiškesnė šalis.
Priimdami šitą įstatymą nevaisingas poras siunčiame į kaimynines šalis: Latviją ir Lenkiją. O Lietuvoje neleisime šito daryti. Labai tikiuosi, kad prezidentė, pasižiūrėjusi į jaunus žmones ir iškilusią problema, vetuos šitą įstatymą“, – sakė
Seimo narė „darbietė“ Vilija Filipovičienė.
„Silpniausia įstatymo vieta – daugiavaisis nėštumas. Trys apvaisintos ląstelės, kurios galimai būtų įdėtos į moters organizmą – tai didžiulė žala ir išbandymas moters organizmui. Tokios praktikos šiuo metu netaiko jokios šalys. Geroji praktika sako, kad reikia įdėti tik vieną embrioną. Žinoma, ne kiekviena kiaušialąstė, susijungusi su spermatozoidu, pasiekia tikslą ir įsitvirtina gimdoje.
Nepaisant visko, reikia pripažinti, kad tai yra didžiulis eksperimentas su moters organizmu. Kita grėsmė – neišnešiotas naujagimis. Tai galimai daugiau sveikatos problemų ir išlaidos biudžetui. Vienas neišnešiotas kūdikis valstybei kainuoja apie trisdešimt tūkstančių eurų. Manau, kad prezidentė yra jautri pacientų organizacijoms, kadangi kreipėsi daugybė tokių organizacijų atstovų ir profesorių. Ji tikrai turėtų įsiklausyti į argumentus ir pateikti įstatymo pataisą“, – teigė
Agnė Zuokienė.
„Labai noriu atsiriboti nuo politikos ir religijos. Seimas neturi reglamentuoti ir apriboti gydymo metodų, kurie yra pripažinti mokslo. Aš nesu ginekologė, bet pasikalbėjusi su kolegomis sužinojau, kad yra daugybė šalių, kurios turi tam tikras gydymo rekomendacijas, kurios pagrįstos moksliniais tyrimais. Juos suvaržyti apribojimais yra neteisinga.
Manau, kad Seimas turi pasisakyti už tai, kad nevaisingumas yra liga, kad mes nuo šiol jį gydome, ir stengiamės, jog jis būtų kompensuojamas. O kalbant apie technines detales, tik gydytojai gali pasirinkti veiksmingiausią būdą sudaryti tam gaires, pagrįstas mokslu, kiekvienai šeimai parinkti tai, kas jiems geriausia. Mano pacientams tai irgi aktualus įstatymas, nes vis daugiau kraujo vėžiu sirgusių žmonių pasveiksta, o po to jie nori gyventi visavertį gyvenimą, turėti šeimas. Aišku, dėl intensyvaus chemoterapinio gydymo jie tam turi kliūčių“, – kalbėjo
Santariškių klinikų gydytoja hematologė Rita Čekauskienė.
„Taikant tokį gydymą mamoms teks kęsti daugiau pasekmių dėl skatinamųjų vaistų. Kalbama, kad vienu metu bus įsodinama trys embrionai, nors pasaulinėje praktikoje tai yra atliekama tik po dviejų nepavykusių kartų. Šį klausimą reikėtų palikti mūsų medicinai. Turėtume į šį klausimą žiūrėti liberaliau. Reikia vetuoti tokį įstatymą ir kurti liberalesnį.
Kaip „Karių teisių gynimo centro“ vadovas tikrai esu girdėjęs apie karių problemas susilaukti vaikų. Kariškiai, kurie gauna itin mažas pajamas, leidžia dešimtis tūkstančių, kad šeimoje turėtų vaiką. Šiuo atveju nėra jokios logikos palikti konservatyvų įstatymą. Kaip tik reikėtų skatinti gimstamumą, nes mūsų visuomenė senėja. Su problema nesu susidūręs, bet jeigu taip nutiktų – man būtų didelis smūgis, nes planuoju turėti keturis vaikus“, – pasakojo
VšĮ „Karių teisių ginymo centro“ vadovas Laimonas Jakas.
Komentuoti: