Nei pakartas, nei paleistas. Taip jaučiasi dažnas rezidentūros studijas kremtantis jaunasis gydytojas. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kurioje įteisintas dvigubas – rezidento-studento ir besimokančio gydytojo – statusas. Pasak pačių rezidentų, ribos tarp darbo ir mokymosi nėra tiksliai apibrėžtos, o dvigubas statusas neužtikrina reikiamų socialinių garantijų. Savo ruožtu sveikatos mokslų specialistai tikina, jog pakeisti esamą sistemą Lietuva kol kas neišgali finansiškai.
Dvigubas rezidento statusas (jie yra ir studentai, ir gydytojai) sudaro daugiau keblumų nei privalumų. Yra tik keturios šalys Europoje – Lietuva, Latvija, Prancūzija ir Albanija, kuriose įteisintas dvigubas rezidento statusas. Kitose šalyse jis yra vienas – besimokančio gydytojo.
Vargiai kas keisis
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Podiplominių studijų centro dekanas prof. Kęstutis Petrikonis teigia, kad šalies gydytojo rezidento pajamos, sudėjus stipendiją ir atlyginimą, dažnai yra didesnės nei pradinis darbo užmokestis pabaigus rezidentūrą.
„Į situaciją žvelgiant iš ekonominės pusės, rezidento atlyginimas ir stipendija šiuo metu atitinka galimybes ir situaciją visoje sveikatos sistemoje“, - mano prof. K.Petrikonis.
Kalbėdamas apie dvigubą rezidento statusą, kuris tarp jaunųjų gydytojų atstovų kelia vis daugiau diskusijų ir nepasitenkinimo, profesorius tikina, kad bent jau dešimt metų Lietuvoje vargiai kas keisis. Pasak jo, panaikinus dvigubą statusą (jeigu rezidentas taptų tiktai besimokančiu gydytoju), nebeliktų atsakingos struktūros, sistemos, kuri kontroliuotų procesą, rūpintųsi studijų kokybe, rezidentūros vadovų edukacinės kompetencijos tobulėjimu ir kasdieniu darbu šalia jaunojo gydytojo.
Finansavimo skirtumai didžiuliai
Nors jaunatvišku maksimalizmu trykštantys jaunieji medicinos atstovai argumentus teikia remdamiesi geraisiais užsienio sveikatos apsaugos sistemų pavyzdžiais, kalbant apie finansavimą ir esamą dvigubą rezidento statusą Lietuvoje, keisti esamą tvarką būtų sudėtinga.
Užsienio valstybių praktika rodo, jog universitetinės ar regioninės ligoninės susiduria su edukaciniais sunkumais. Dėl šios priežasties daugiau nei prieš dvidešimt metų buvo pradėti kelti podiplominių studijų sistemos reformos klausimai. Didžiosios ligoninės pradėjo kurti studijų centrus, kviesti edukologus, kurie padėtų tobulinti edukacinį procesą. Tiesa, kol kas itin žymių rezultatų nepasiekta, išskyrus tai, kad išleista labai daug lėšų.
Nyderlanduose, kur sistema paremta ne aprašais, o kompetencijomis, vieno gydytojo rezidento studijoms ir atlyginimui metams skiriama nuo šimto dvidešimt iki šimto penkiasdešimt tūkstančių eurų. Iš jų mažiau nei pusė skiriami algai. Ten viengubo statuso (besimokančio gydytojo) rezidentai atlyginimą gauna pagal kompetencijas – joms augant, atitinkamai didėja ir alga.
Beje, Lietuvoje bendrosios išlaidos vieneriems rezidento studijų metams daugiau nei dešimt kartų mažesnės. Mėnesinė stipendija – 364 eurai, alga jaunesniam rezidentui apie 382 eurų, vyresniam – apie 448 eurų per mėnesį.
Sąlygos verčia emigruoti?
Rezidentai teigia, jog neaiškiai apibrėžtos rezidentūros studijų ribos, į kurias įeina darbo valandos ir maži atlyginimai, yra viena priežasčių, kodėl medicinos studentai emigruoja į užsienį.
Nors sveikatos srityje dirbančių specialistų poreikis šiuo metu siekia apie tris šimtus laisvų darbo, didžioji dalis jaunų medikų nenoriai ryžtasi važiuoti į mažesnius miestus. Juose esą trūksta erdvės tobulėjimui, kai kur esti nesubalansuoti darbo vietų krūviai ir kitos priežastys.
Prof. K.Petrikonis džiaugiasi, kad medicinos studentai iškelia problemas į viešumą, diskutuoja ir ieško atsakymų. Tačiau svarbu, kad pokyčiai nesugriautų pamatų, kurie lėmė tai, jog Lietuvos rezidentūros studijų specialistai nesunkiai randa darbą bet kurioje kitoje šalyje, o dėstytojai ir administratoriai kaip ekspertai kviečiami vertinti kitų šalių rezidentūros studijų programas bei sistemas.
Rezidentų nuomonė
Europos jaunųjų gydytojų valdybos narys Aurimas Pečkauskas:
- Mes, rezidentai, esame ir studentai, ir gydytojai. Tai, kad gauname stipendiją ir atlyginimą iš dviejų skirtingų šaltinių, - ne pats geriausias variantas. Dvigubas statusas sudaro daugiau keblumų nei privalumų. Rezidentams nėra užtikrintos socialinės garantijos, esant nėštumui, kuriant šeimą ir panašiai.
Taip pat šis statusas mums nesudaro galimybės dirbti lanksčiu darbo grafiku, todėl negalime laiko planuoti pagal šeimos poreikius.
Kadangi esame studentai – universitete atostogaujame tik liepą. Kaip darbuotojai galėtume poilsiauti bet kuriuo metų laiku, tačiau studento statusas mūsų atostogas tiktai riboja.
Jeigu atsikratytume dvigubo statuso, baigiantis darbo dienai galėtume keliauti namo be jokių pusiau paslėptų, numanomų įsipareigojimų universitetui, neva po darbo turime likti gydymo įstaigoje ir papildomai mokytis. Ribos tarp darbo ir mokymosi iki šiol neapibrėžtos.
Be to, gydytojų bendruomenėje nusistovėjusi nuomonė, kad rezidentas yra tik studentas. Specialistai galvoja, kad jaunasis gydytojas nėra visavertis kolega, jį reikia mokyti. Negana to, rezidentas negali prisiimti atsakomybės. Žodžiu, jis - tarsi šuniui penkta koja.
LSMU Rezidentų tarybos pirmininkas Karolis Bareikis:
- Pagrindinės problemos yra kelios. Viena jų – rezidento pajamos, sudarytos iš stipendijos ir atlyginimo. Kitas dalykas – teisinis dvigubo statuso reglamentavimas.
Oficialiai turime dirbti trisdešimt aštuonias valandas per savaitę, tačiau rezidentūros programose taip pat parašyta, kad papildomai dešimt valandų turime praleisti darbe, už ką nėra mokama. Iš principo tai yra priemonė, kodėl iš mūsų galima reikalauti, kad dirbtume veltui. Todėl siekiame, kad oficialios darbo valandos rezidentams augtų, už ką būtų galima gauti normalų atlyginimą.
Vienas absurdiškiausių dalykų tai, kad ne Sveikatos apsaugos ministerija taria paskutinį žodį, kiek Lietuvoje reikia medicinos specialistų, o Švietimo ir mokslo ministerija. Sveikatos apsaugos ministerija šiuo klausimu tik teikia rekomendacijas.
Norint tobulinti sistemą, dviračio išradinėti nereikia. Yra tik keturios šalys Europoje – Lietuva, Latvija, Prancūzija ir Albanija, kuriose įteisintas dvigubas rezidento statusas. Kitose šalyse jis yra vienas – besimokančio gydytojo.
Pavyzdžiui, Olandija į rezidentus investuoja dešimt kartų daugiau pajamų ir dėl to nereikia stebėtis. Studijos yra ilgos ir brangios, bet jeigu norime paruošti gerą specialistą, investuoti būtina.
Komentuoti: