Studentų mainai – pamatas pabėgimo planui?

Modesta Kuprijevskaitė
2018-10-11
Kasmet pagal tarptautines mainų programas studijuoti į kitas šalis išvyksta šimtai studentų. Ne išimtis ir būsimieji medikai. Skeptikai kalba, kad taip tik paskatiname dar daugiau jaunuolių palikti mūsų šalį. Tačiau studijų svetur paragavęs jaunimas ramina: jie tik plečia akiratį ir semiasi žinių, kurias pritaikys čia, Lietuvoje.
Studentų mainai – pamatas pabėgimo planui?
Būsimieji medikai pripažįsta, kad užsienio kalbų dėl ketinimo po studijų išvykti dirbti svetur mokosi ne vienas jų bendramokslis.

Neslopstantis susidomėjimas 
Viena populiariausių studentų mainų programų, skirta siekiantiems tobulinti žinias geriausiuose Europos universitetuose – „Erasmus+“. Pasak VU Medicinos fakulteto Tarptautinių studijų koordinatorės Miglės Trinkūnaitės, norinčiųjų išbandyti studijas svetur skaičius jau porą metų išlieka pastovus – paraiškas kiekvienos atrankos metu dažniausiai pateikia kiek daugiau nei penkiasdešimt studentų.
 
Pretenduoti išvykti pagal programą „Erasmus+“ gali visi studentai, tačiau ar jie bus atrinkti – jau kitas klausimas. Vertinamas akademinis pažangumas, motyvacinis laiškas, taip pat kalbos, kuria planuojama studijuoti, žinios. M.Trinkūnaitė taip pat pasakoja, kad atrankas įveikia ir svetur paprastai išvyksta apie keturiasdešimt Fakulteto studentų. Vieni populiariausių pasirinkimų – Vokietijos ar Austrijos universitetai, Karolio Didžiojo universitetas Čekijoje ir Liublianos universitetas Slovakijoje. Rečiausiai pageidaujama važiuoti į kaimynines šalis – Latviją, Lenkiją.

 
Svajojo jau seniai
Medicinos fakulteto duomenimis, aktyviausiai mainų galimybėmis naudojasi Medicinos ir Kineziterapijos studentai. Vienas tų, kuriam pasisekė įveikti atranką ir pasisemti tarptautinės patirties – būsimasis kineziterapeutas Gytis Barkus. „Apie studijas užsienyje svarsčiau dar būdamas mokykloje, tačiau pamaniau, kad nebūsiu savanaudis ir mokysiuosi Lietuvoje. Bet mintis apie užsienį visada sukosi. Taip ir atradau programą „Erasmus+“. Norėjau į Vokietiją, HAWK universitetą. Tik bėda, kad vokiškai mokėjau vos keletą žodžių, o kad patekčiau, reikėjo šią kalbą mokėti nepriekaištingai. Teko atlikti nemenkus namų darbus, tačiau po metų jau sklandžiai kalbėjau vokiškai ir buvau pasiruošęs išvykti. Mano tikslas buvo susipažinti su Vokietijos švietimo ir sveikatos sistemomis bei pasisemti kiek įmanoma daugiau praktikos. Drąsiai sakau, kad lūkesčiai pasitvirtino su kaupu. Tai jau duoda vaisių – dėl tarptautinės patirties neseniai gavau trenerio darbą“, - pasakoja vaikinas.
 
Kitą „Erasmus+“ mainų dalyvę – šešto kurso Medicinos studentę Rimantę Grigaravičiūtę išbandyti tarptautines studijas paskatino kiek kitokios priežastys. „Man, šešeri metai studijų toje pačioje aplinkoje, su tais pačiais žmonėmis atrodo gerokai per daug. Norėjau bent trumpam pabėgti, pajusti naujus vėjus. Kai buvau ketvirtame kurse, Medicinos fakultetas sudarė sutartį su Prancūzijos Lotaringijos universitetu. Kadangi moku prancūzų kalbą, buvo smalsu pabandyti. Studijos buvo iššūkis, bet puikiai susidorojau. Prancūzijoje žymiai stipresnė praktikos bazė, tad turėjau kur pasisemti patirties. Atradau daug medžiagos, iš kurios galiu mokytis – straipsnių, knygų, vadovėlių prancūzų kalba“, - sako ji.
 

„Mainų programos tikrai gali paskatinti vykti dirbti svetur, bet nereikia galvoti tik iš blogosios pusės. Šiandien, kaip niekada anksčiau yra svarbu semtis tarptautinių patirčių. Tai - galimybė būsimiems gydytojams tapti geresniais specialistais“, - sako būsimasis kineziterapeutas Gytis Barkus.

 
Lagaminų nesikrauna
R.Grigaravičiūtė neslepia, kad užsienio kalbų dėl ketinimo po studijų išvykti dirbti svetur mokosi beveik pusė jos grupiokų, tačiau ji pati pabėgimo plano nerezga. „Visi galbūt pamąsto apie išvykimą ir nieko čia blogo. Gyvename atvirame pasaulyje, tad matome ir kitas galimybes. Tačiau net ir išvažiavusieji pasvarsto, ar tikrai verta likti svetur. Štai ir aš pati po mainų supratau, kad visur yra savų problemų bei minusų. Žmonės nebūtinai išvyksta iš savo šalies, nes jiems blogai. Jie visada natūraliai judėjo ir judės. Tai – normalus procesas.
 
Manau, tarptautinių mainų programos tikrai gali tapti sąlyga pasirinkti tęsti karjerą svetur. Tačiau kalbant apie mano patirtį, buvo atvirkščiai. Mačiau, kad galbūt Prancūzijoje medikams sudaromos geresnės sąlygos ir jie gauna didesnius atlyginimus. Bet supratau, kad darbas savoje šalyje, kur tu supranti kiekvieną mielą žodelį, žinai visą kontekstą – tikrai be galo didelis turtas. Nuvažiuoti pasimokyti, įgauti įkvėpimo – puiku. Tačiau kad ir kaip buvo smagu Prancūzijoje, liksiu čia“, - tikina mergina.

 
Jai pritaria ir G.Barkus. „Mainų programos tikrai gali paskatinti vykti dirbti svetur, bet nereikia galvoti tik iš blogosios pusės. Šiandien, kaip niekada anksčiau yra svarbu semtis tarptautinių patirčių. Tai - galimybė būsimiems gydytojams tapti geresniais specialistais. Juk pabuvę svetur jie tampa atviresni pasauliui ir parsiveža naujų žinių, kurių pagrindu gali keisti aplinką čia, Lietuvoje. Beje, aš prieš išvykdamas svarsčiau apie magistro studijas Vokietijoje. Tačiau pamačiau, kad problemos ten yra praktiškai tos pačios ir kad nėra rojaus žemėje. Tai gerokai pakoregavo mano mintis ir dabar žinau, kad ne tik nestudijuosiu, bet ir nedirbsiu svetur“, - sako jaunuolis.

 
Nuomonės

VU Medicinos fakulteto atstovė viešiesiems ryšiams Lina Kocienė: 

Mūsų dekanas yra sakęs, kad „šiandienėmis sąlygomis, ypač demokratinėje šalyje, nieko negalime per prievartą sulaikyti ir neleisti išvykti. Kiekvienas yra laisvas elgtis taip, kaip jam liepia širdis“. Be abejo, yra pavyzdžių, kai išvykus trumpam apsižiūrėti, susižavima svečia šalimi ir po studijų išvykstama ten dirbti. Tačiau gausu ir kitokių pavyzdžių, kuomet jauni žmonės, pasisėmę patirties užsienio universitetuose, sugrįžta namo ir idėjas pritaiko Lietuvoje. Kokių pavyzdžių daugiau, sunku pasakyti, tačiau mainų programos yra vienareikšmiškai teigiamas dalykas, teikiantis didžiulę pridėtinę vertę kiekvienai studijų programai.
 
Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Martynas Gedminas:

- Svarbiausia priežastis, dėl kurios studentai renkasi galimybę su įvairiomis mainų programomis išvykti studijuoti į užsienį – pamatyti, kaip yra kitur. Jie ne tik pamato, kas kitur yra geriau, bet ir ima suvokti, kas gerai pas mus. Manau, kad tokios patirtys leidžia įsisąmoninti, jog tikrai ne visada svetur yra pasaka. Visur yra problemų. Tačiau kad tuo įsitikintum, turi pamatyti pats.
Žinau, kad studijuoti užsienio šalyse pagal mainų programas studentai nori tikrai ne dėl to, kad po to išvyktų dirbti į kitą šalį. O jeigu ir nori – tegul. Niekas to negali uždrausti žmogui. Jis yra laisvas ir naudojasi tomis progomis, kurių paskui galbūt nebeturės. Nereikia žiūrėti į tai kaip į problemą. Geriau galvokime, kaip padaryti pas mus sąlygas tokias, kad jie išvažiavę norėtų sugrįžti. O sulaikyti ir drausti būtų trumparegiškas požiūris.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris