Ar septynetas, gautas socialiniuose moksluose, yra lygus septynetui, gautam technologiniuose? Ar septynetas, gautas Vilniaus universitete, yra lygus septynetui, gautam Marijampolės kolegijoje? Tokius klausimus politikams siuntė studentai, kai prieš metus pastarieji siūlė gerai besimokančiais laikyti tuos, kurių akademinių rezultatų vidurkis yra geresnis nei „septyni“. Regis, praėjus beveik metams, studentų priekaištai nukeliavo į dangų ir buvo išgirsti.
Nuo kitų mokslo metų studentų pasiekti studijų rezultatai baigus modulį bus vertinami priskiriant juos pasiekimų lygmeniui. Pagal Seimo priimtą pataisą, bus skiriami trys studijų pasiekimų modulių lygmenys: puikus, tipinis ir slenkstinis.
Nevienoda „septyneto“ vertė
Prieš pusantrų metų apklausoje dalyvavusi didžioji dalis studentų teigė, jog skirtingose aukštosiose mokyklose bei studijų programose pažymio „septyni“ vertė nevienoda, kadangi Lietuvoje nėra vieningos rezultatų vertinimo kultūros.
Pasiklausius, pavyzdžiui, medicinos studentų kalbų apie gautus pažymius kartais atrodo, kad labai maža jų dalis retai gauna dešimtuką, kas yra visiškai atvirkščiai vertinant humanitarinių mokslų studentus.
Vieningo susitarimo nebuvimas, kėlė nieko neišsprendusias diskusijas apie balą - ar gerai besimokantis studentas yra tas, kurio vidurkis 7,8 ar 7,01?
„Pastebime aiškų inovatyvių idėjų ir modernaus požiūrio į aukštąjį mokslą trūkumą. Atrodo, kad sprendimą, lemsiantį būsimų ir esamų studentų ateitį, norima priimti kuo skubiau, nepaisant nei pačių studentų nuomonės, nei elementarių racionalumo principų“, - prieš metus sakė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.
Galiausiai išgirsti
Ir tik prieš dvi savaites žengtas pirmas žingsnis vakarietiškos vertinimo sistemos link: plenariniame Seimo posėdyje priimtas gerai besimokančio studento apibrėžimas. Taigi, nuo kitų mokslo metų studentų pasiekti studijų rezultatai baigus modulį bus vertinami priskiriant juos pasiekimų lygmeniui.
Tiesa, tam, kad Seimo priimta pataisa įsigaliotų, ją turi patvirtinti prezidentė Dalia Grybauskaitė. Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas 99 procentais įsitikinęs, kad šalies vadovė šiai pataisai pritars ir ją patvirtins artimiausiu metu.
Pagal Seimo priimtą pataisą, bus skiriami trys studijų pasiekimų modulių lygmenys: puikus, tipinis ir slenkstinis.
„Tie gerai besimokantys studentai, galės pretenduoti į laisvas studijų vietas. Nebebus taip, kaip buvo praėjusiais metais, kai trys šimtai studentų nebuvo rotuoti. Nors ir pasiekę gerus studijų rezultatus, jie neteko galimybės pereiti į valstybės finansuojamas vietas“, - „Lietuvos sveikatai“ aiškino Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas.
Komentarai
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Medicinos fakulteto dekanas prof. Algimantas Tamelis:
- Naują sistemą vertiname pozityviai. Europos praktika rodo, kad skaičiumi neįmanoma įvardinti studento žinių. Vertinimo tradicijos, dėstytojai ir dalykai Europoje yra skirtingi, dėl to reikia žodžiais apibrėžti studentų pasiekimus.
Europos kreditų vertinimo sistema funkcionuoja jau dvidešimt metų. Kai mūsų studentai važiuodavo kuriam laikui mokytis į užsienio universitetus, visuomet kildavo klausimas, kaip konvertuoti jų pažymius.
Visus studentus vertinant kompetencijomis jų pasiekimai bus matuojami pagal tą pačią vertinimo sistemą. Ne taip, kaip buvo iki šiol. Pavyzdžiui, tiksliuosiuose moksluose septynetas prilygsta dešimtukui, o kur mokytis lengviau – septynetas yra tik patenkinamas pažymys. Dabar mūsų, dėstytojų, uždavinys – universiteto viduje apibrėžti, kas yra geras, patenkinamas ir nepatenkinamas lygmuo. Iki šiol apie tai diskutuojame ir suprantame, kad prie to teks nemažai dirbti. Tai - naujas iššūkis, kurį reikia įveikti.
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas:
- Visų pirma nauja vertinimo sistema leidžia studentus vertinti pagal kompetencijas.
Antroji gerai besimokančio studento apibrėžtis – nebereikia skaičiuoti vidurkio, kas išgelbėja nuo 0,01 balo trūkumo, pretenduojant į nemokamą mokslą. Be to, yra nurodoma, kokiu lygiu studentas turi būti pasiekęs tam tikras kompetencijas tam, kad jis būtų gerai besimokantis.
Žvelgdami į ateities perspektyvą matome, kad ši sistema yra tikrai naudingesnė ir geresnė, galinti geriau atliepti studentų poreikius.
Žinoma, gali būti, kad dėstytojai, anksčiau rašę pažymius, paprasčiausiai konvertuos pažymį į žodinį įvertinimą, į naują vertinimo sistemą pasižiūrės tik formaliai, bet nuo to niekas nėra apsaugotas. Tad labai svarbu, kad ir naujos pataisos vykdymas būtų toks, koks yra užmanytas ir stengtis, jog per artimiausius metus pasikeistų ne tik apibrėžimas, bet ir bendras požiūris taikant naują įstatymo pataisą.
Beje, pagal kokias kompetencijas turės būti vertinami studentai, yra nurodyta, tačiau ateityje Švietimo ir mokslo ministerija sutarusi su mokymo įstaigomis ir studentais gali leisti pereiti prie raidinio ar procentinio vertinimo, kaip, pavyzdžiui, yra Skandinavijoje ar Škotijoje.
Svarbu
Studentas, turintis skolų, nepapuola į nei vieną iš studijų pasiekimų modulių lygmenų, nes jis nėra atsiskaitęs už dalyką ir tik jį atsiskaičius galima nustatyti bendrą studento mokymosi lygį. Slenkstinis studentas traktuojamas kaip nebegerai besimokantis, bet įstatyme yra palikta išimtis – jeigu nėra kam užimti valstybės finansuojamos vietos, slenkstinio lygmens studentas, neturintis akademinių skolų lieka valstybės finansuojamoje vietoje.
Komentuoti: