Noras pasipelnyti ir prestižas
Naujasis Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektorius, buvęs švietimo ministras Algirdas Monkevičius, praėjusią savaitę išreiškęs susirūpinimą dėl stojamojo balo, siūlymą dėl motyvacinio pokalbio pagrindė studentų „nutekėjimo“ į užsienio aukštąsias mokyklas baime.
„Manau, kad turėtumėme taikyti kitus instrumentus - motyvacinį pokalbį, įsigilinimą į studentų poreikius ir paramos suteikimą. O tas minimalus balas - net jei įsivestume tą aukščiausiąjį, kalbama yra apie dešimt – dvylika procentų studentų. Tai yra žmonės, kurių tikrai nereikėtų atsisakyti, nes jie puikiausiai bus pritraukti užsienio universitetų“, - BNS trečiadienį sakė išrinktasis MRU rektorius.
Tačiau buvęs švietimo ir mokslo viceministras dr. Rimantas Vaitkus (nuo pirmadienio šias pareigas pradėjo eiti dr. Rolandas Zuoza – aut. past.) su tokia nuomone nesutinka. „Užsieniui taip pat nereikia studentų, kurie nėra motyvuoti. Juk ir ten nustatomi slenksčiai. Nesvarbu, kad atsivežei, pavyzdžiui, į Oksfordo universitetą, pinigų ir vidurinės mokyklos baigimo atestatą. Šalia viso to dar reikės išlaikyti ir specialius egzaminus. Lygiai tokia pati situacija JAV. Stenfordas ar Harvardas niekuomet nepriims studentų, jeigu jie yra prastai pasirengę studijuoti. Iš tikrųjų už visų šių svarstymų slypi paprastas merkantilinis interesas: asmuo atneša lėšas ir tas, kuris jų atneša daugiau – naudingas aukštajai mokyklai“,– įsitikinęs dr. R.Vaitkus ir priduria, kad stojamasis balas reikalingas ne ministerijai, o pačioms aukštosioms mokyklos, kaip jų prestižo ženklas.
 
Kyla daug klausimų
Dr. R.Vaitkus sutinka, kad motyvacinis pokalbis – geras dalykas. Tačiau kyla daug klausimų dėl jo organizavimo ir įvertinimo. „Matome, kaip motyvacinis pokalbis pasiteisino Lietuvos edukologijos universitete, priimant į pedagogų studijų programas. Tačiau, žinoma, turime platų priimamų būsimų specialistų spektrą, o motyvacinis pokalbis iš esmės turėtų atskleisti aiškią būsimo specialisto kryptį. Pastarųjų stojant abiturientai renkasi po devynias ar septynias. Tada kyla klausimas, kaip techniškai tą motyvacinį pokalbį reikėtų organizuoti? Tokios patirties neturime ir aš sunkiai įsivaizduoju, kaip prie tokio visuotinio pasirinkimo reikėtų vertinti motyvacinį pokalbį? Kitas dalykas, jei tas pokalbis būtų vertinamas balais, kas tai vykdytų? Kaip tuomet bus užtikrinamas proceso skaidrumas ir galimybė gauti teisingus įvertinimus? Kaip matote, iškyla daug klausimų, į kuriuos negaliu atsakyti“,– teigia buvęs švietimo ir mokslo viceministras.
 
Medikai turi patirties
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Algirdas Utkus sako, kad stojant į rezidentūros studijų programas, motyvacinių pokalbių ir laiškų praktika medikams taikoma. Tiesa, jų vertinimas vis dar diskutuotinas klausimas.
„Studentas, jau baigęs vientisąsias studijas, renkasi profesinės kvalifikacijos kelią. Patirties dėl motyvacinių pokalbių organizavimo turime. Nors nuomonių yra įvairių, pavyzdžiui, dėl įvertinimo. Tačiau, manau, kad toks pokalbis tikrai reikalingas. Patys dėstytojai įvertina pretendento žinias ir pamato motyvaciją, gebėjimą komunikuoti. Paprastai pretendentas pateikia ir motyvacinį laišką, kuriame surašo, ko norėtų pasiekti. Jis pats pamato, su kuo artimiausius trejus ar šešerius metus bendraus. Manau, kad žmonėms tai padeda ir apsispręsti“, – įsitikinęs dekanas.
Jo nuomone, motyvacinis pokalbis turėtų lygiai tokią pačią reikšmę ir stojant į vientisąsias studijų programas.
 
Komentaras
Lietuvos studentų sąjungos pirmininkas Paulius Baltokas:

- Iš tikrųjų idėja nėra nauja. Jis „sukasi“ ne vienerius metus. Lietuvos studentų sąjunga ne kartą yra sakiusi, kad priėmimą į aukštąsias mokyklas būtina bent šiek tiek individualizuoti. Šiuo metu priiminėjame ne studentus, o skaičiukus. Motyvacinis pokalbis, laiškas ar bet kokia kita forma išreikštas žmogaus noras studijuoti, visų pirma – galimybės aukštajai mokyklai atsirinkti motyvuotus studentus. Antra – pačiam studentui būtų aiškiau, kad iš tiesų tai yra jo aukštoji mokykla ir jis čia tikrai pritaps. Tai palengvintų ne stojimą, bet likusius ketverius studijų metus. Tai visiškai normali praktika pasaulyje. Turime to siekti. Kitu atveju, reiškia, kad jei mano vidurkis septyni su puse ir nemoku nei kalbėti, nei rašyti, galiu stoti į aukštąją mokyklą? Keistai skamba...
 

---

 
Internetinė apklausa
„Lietuvos sveikata“ atliko internetinę apklausą, kuria siekė išsiaiškinti skaitytojų požiūrį į dabartinę stojimų tvarką, stojamojo balo ir motyvacinio pokalbio įvedimo reikalingumą.
Apklausoje dalyvavo 61 respondentas, iš kurių daugiau nei pusė šiuo metu studijuoja (56,5 proc.). Kiek daugiau nei ketvirtadalis studijas baigė, o apie 15 procentų ketina stoti į aukštąją mokyklą.
Beveik pusė dalyvavusiųjų apklausoje (49,2 proc.) pasisakė, kad dabartinė stojimų tvarka jų netenkina. 86,9 proc. pritaria siūlymui aukštosioms mokykloms įsivesti stojamąjį balą. O daugiau nei pusė (57, 4 proc.) respondentų pasisakė ir už motyvacinio pokalbio reikalingumą stojant.
Tokį pasirinkimą apklausos dalyviai argumentavo dideliu skaičiumi nemotyvuotų mokslui studentų, kurie pokalbio metu „atsisijotų“. Pastebėta, kad motyvacinis pokalbis itin reikalingas toms studijų programoms, kuriose paruoštiems specialistams reikia tam tikrų žmogiškųjų vertybių. Pavyzdžiui, psichologija, pedagogikos krypčių studijos, medicina, socialinis darbas.
Iš kiek daugiau nei trisdešimties procentų pasisakiusiųjų prieš motyvacinio pokalbio stojant reikalingumą, atkreiptas dėmesys į tokius neigiamus aspektus kaip galimą kyšininkavimo paskatinimą, papildomą stresą, stojimo proceso ištęstumą. Taip pat pastebėta, kad stojimas tuomet labiau primintų ėjimą į darbo pokalbį.

Internetinė apklausa: Stoju (-au) į aukštąją. Ar tenkina (-o) stojimų tvarka?

Jūsų amžius:
Iki 18 – 1,6 proc.
18-24 – 54,1 proc.
24 ir daugiau – 44,3 proc.



Šiuo metu:
Ketinu stoti į aukštąją mokyklą – 14,5 proc.
Studijuoju – 56,5 proc.
Studijas baigiau – 27,4 proc.
Kita – 1,6 proc.



Ar esate patenkintas dabar galiojančia stojimų į aukštąsias mokyklas tvarka?
Taip – 32, 8 proc.
Ne – 49,2 proc.
Neturiu nuomonės 16,4 proc.
Neatsakė į klausimą – 1,6 proc.



Ar pritariate siūlymui aukštosioms mokykloms įsivesti minimalų stojamąjį balą?
Taip – 86,9 proc.
Ne – 6,6 proc.
Neturiu nuomonės 4,9 proc.
Netasakė į klausimą 1,6 proc.



Ar sutiktumėte su nuomone, kad stojant į aukštąją mokyklą būtinas motyvacinis pokalbis?
Taip – 57,4 proc.
Ne – 32,8 proc.
Neturiu nuomonės – 9,8 proc.



Ar sutiktumėte su nuomone, kad stojant į aukštąją mokyklą būtinas motyvacinis pokalbis?
Taip – 57,4 proc.
Ne – 32,8 proc.
Neturiu nuomonės – 9,8 proc.

Paskutinį savo pasirinkimą argumentuokite: (studentų atsakymų kalba netaisyta)
Taip:
Daug žmonių, su kuriais studijuoju tikrai nesuvokia, ką čia veikia. Manau, kad motyvacinis pokalbis padėtų atsijoti tokius žmones.
 
Gal sumažėtų studentų, kurie studijuoja programą į kurią tiesiog įstojo, o ne ko nori. Nes svarbu studijuoti tai kas patinka :)
 
Atsisijotų daugiau jaunimo, kuris galėtų verčiau mokytis naudingo amato. Pakanka leisti negabius mokslui žmones į universitetus. Dėl to krenta diplomo vertė. Dabar kiekvienam valytojui diplomo reikia, nes visi juos turi.
 
Žmonės turi norėti mokytis, o ne eiti nes visi eina.
 
Kartais žmonės stoja mokytis, tik dėl diplomo, neturi motyvacijos.
 
Būtų galima įžvelgti, ar žmogus tikrai nusipelnęs studijuoti aukštojoje mokykloje.
 
Nes tai leidžia įvertinti studneto motyvaciją studijuoti ir įvertinti ar jis yra tinkamas kandidatas
 
Kai darbdaviai renkasi darbuotoją, kreipiasi į įvairių sričių specialistus, psichologus, ekspertus, kad padėtų jiems išsirinkti tinkamą darbuotoją. Juk kartais tyrinėjami net žmogaus veido bruožai ir kt. Ir visa tai tik tam, kad būtų pasirinktas tinkamas žmogus, darbuotojas reikiamai pozicijai užimti. Tam tikra „patikra“ pokalbio metu leistų lengviau pažinti būsimus studentus, jų lūkesčius, patirtis. Niekad nesuprasdavau, kodėl buvo palikta gal 12 ar 20 eilučių norimai specialybei įrašyti. Ar pažymėta dešimtu numeriu yra tikrai tavo svajonių specialybė? Abejoju. Geriau iš trečio karto, bet įstoti ten, kur nori, ir kur esi tinkamas. Ir prieš tai įrodydamas motyvacinio pokalbio metu.
 
Dėl to, kad daugelis studentų stojant net nenutuokia kokia studijų programa yra ta, kuria jis renkasi. Galbūt tai turėtų būti ne motyvacinis pokalbis, tačiau toks, kuris padėtų stojančiajam suvokti, ar tai yra tikrai tai, ko jis nori ir ar studijos patenkins jo lūkesčius.
 
Galima palikti geresnį įspūdį.
 
Kad priimtų ne šiaip betkokius žmones, kurie tik kad pinigus mokėtų, o motyvuotus būsimus specialistus.
 
Studijuodama kolegijoje, vėliau universitete ir dirbdama aukštojoje mokykloje pastebėjau liūdną tendenciją - daugybė studentų (kaip taisyklė - gavę prastesnius balus mokykloje) įstoja su labai silpna motyvacija studijuoti, kas galų gale paveikia jų studijų rezultatus; tokių studentų - prastas lankomumas, egzaminų sesijai atėjus - daugybė nelaikytų egzaminų, metai iš metų skolos „velkasi“, galiausiai studijos nutraukiamos, vėl grįžta po kiek laiko. vėl išeina, atsideda diplominio darbo gynimą ir t.t. O kur dar nuolatinis nepasitenkinimas absoliučiai viskuom - tokie studentai dažniausiai būna (atleiskite man už įžūlumą) ne per didžiausio intelekto ir nuolat priekaištauja dėl visko nesuvokdami savo asmeninės kaltės tam tikrais klausimais.
 
Per pokalbį paaiškėtų, koks žmogus.
 
Iš dalies sutinku, nes koks tikslas stoti neturint motyvacijos ne tik studijuoti, bet ir baigti studijas. Dėl nemotyvuotų studentų neretai nukenčia ir kiti studentai, pavyzdžiui, kai dirbama grupese.
 
Privalus motyvacinis pokalbis, tačiau jis turėtų būti ne kalbinantis įstoti, kad susidarytų reikiamos grupės, bet įsitikinimui, kad žmogus tikrai motyvuotas studijuoti aukštojo mokslo institucijoje.
 
Būtina. Iškart eis suprasti kiek sąmoningai renkasi specialybę žmogus.
 
Siekiant ugdyti savo srities specialistus, kiekviena aukštoji mokykla turi atsižvelgti į stojančiojo motyvaciją, norą. Motyvacinis pokalbis padėtų įvertinti galimybes, požiūrį ir tam tikrus gebėjimus.
Motyvacinis pokalbis būtų gerai, kadangi per jį būtų galima tikrai atrinkti tikrai tuos, kurie nori mokytis tą specialybę ir tuos kurie stoja tik tam, kad įstotų.
 
10-ukininkas ant popieriaus nebūtinai bus 10-ikininkas darbo rinkoje.
 
Reikia, kad į aukštąsias ateitų motyvuoti studentai, žinantys, kodėl ten eina, o ne sekantys „banda“.
 
Tai padėtų nustatyti, ar asmuo yra tinkamas pasirinktai studijų krypčiai.
 
Manau, kad motyvacinis pokalbis padetu istoti ir tiems kuriems galbut egzaminuose laime nenusisypsojo.
 
Įstodamas į aukštąją mokyklą studentas tampa bendruomenės dalimi ir atspindi universitetą, todėl manau universitetui būtų pravartu žinoti, kokie žmonės studijuos toje aukštojoje mokykloje, ar yra pakankamai motyvuoti savo pasirinkimu ir gebės sėkmingai baigti mokslus ir būti universiteto bendruomenės dalimi. Studentai turėtų būti aktyviausia ir daugiausiai veikianti socialinio gyvenimo dalis, todėl jie turėtų ne tik būti gabūs pasirinktoje studijų programoje, bet ir aktyvūs socialiniame ir universitetiniame gyvenime. Taip formuojamas ir bendras universiteto įvaizdis.
 
Žmonės, studijuojantys aukštosiose mokyklose turi mokėti ir įvaldyti ne tik specialybinius dalykus, bet ir pasiruošti tolesniam etapui, t.y. darbinimuisi. Motyvacinis pokalbis stojant būtų pagrindas savo paties įsivertinimui.
 
Motyvacinis pokalbis svarbu vien dėl to, kad jo metu, ar prieš jį, tu ivertini gebėjimus realizuoti save toje srityje į kurią stoji.
 
Atsakymą taip pasirinkau galvodama apie tas specialybes, kurioms reikia tam tikrų žmogiškųjų sąvybių, vertybių. Tarkim: psichologija, pedagogikos kypčių studijos, medicina, socialinis darbas, na ir panašiai. Mano įsitikinimu studijuojant tokias specialybes neužtenka tik gerai mokytis, turi būti ir atitinkamas mąstymas.
 
Nes apkinkui per daug nemotyvuotų jaunų žmonių, kurie stoja tam, kad stotų. Nesvarbu kur, kaip, kodėl, o paskui diplomą naudoja silkei vynioti.
 
Ar baranams galima pateikti kokį argumentą. Jus tiesiog masiškai naikinti reikia, kas tokią švietimo sistemą sugalvojote.
 
Ne:
Įvedus privalomą motyvacinį pokalbį jaustųsi kyšininkavimo burbulas. Pavyzdžiui, VU universitete 1000 vietų, gavo 1000 puikių absolventų paraiškas, atliko motyvacinius pokalbius, bet, pavyzdžiui, reikia priimti dar 10 žmonių, kurie yra puikūs prezidento anūkai :) tai šiuo atveju, pamažins kitų kartelę. Nebent visiems būtų galimybė įstoti ir motyvacinis pokalbis nevertintų visko.
 
Nemanau, kad tai būtina. Papildomas stresas vaikams, o ir šiaip daug labai laiko užtruktų, reiketų iš visokių kaimų suvažiuot ir t.t. Daug nepatogumų. Nors tikslas, siekis, noras gražus ir įdomus.
 
Nes būna labai gabių žmonių, tačiau labai nedrąsių, sunkiai reiškiančių mintis, kuriems tas pokalbis įvarytų stresą ir jie pasirodytų gal net blogiau už žmogų, kuris mokyklą baigė labai prastais balais. Ne kiekvienas turi gebėjimą patikti žmonėms, aiškiai kalbėti ir t.t. Manau, kad toks pokalbis gal netgi kartais sumažintų stojamųjų skaičių. Be to, iš pokalbio nemanau, kad padėtų nuspręsti kaip labai žmogus yra motyvuotas. Žmonės norėdami patekti į aukštąją mokyklą gali ir meluoti, ir nieko nepadėtų tas pokalbis.
 
70 proc. studentų atsisijoja per kelis pirmus metus (bent KTU).
 
Mokslas nėra darbas, manau turėtu užtekti, kad stojantysis atitinka stojimo reikalavimus (konkursinį balą) ir pareiskė norą stoti. Darbui yra svarbu, kad kandidato tikslai, požiūris ir panašiai atitiktų įmonės, mokslui tai neturi tokios didelės reikšmės.
 
Tai neapsprendžia būsimo studento motyvacijos mokytis.
 
Manau tai užtruktų labai daug laiko, o ir ne visi tokie iškalbingi. Juk tai ne darbo pokalbis.
 
Bailus žmogus gali sudaryti tikrovės neatspindintį ispūdį ir likti nepriimtas.
 
Kam to reikia.
 
Jei būtų motyvacinis pokalbis, daug žmonių, turinčių ir aukštą stojimo balą, nepatektų į norimą profesiją ar aukštąją mokyklą.
 
Stojimo sistema dar labiau užsitęstų, stojantieji ir taip būna išvarginti egzaminų, mažiausiai jiems reikia papildomai jaudintis ir ruoštis pokalbiams, manau pakankamai įgūdžius įvertina egzaminai.
 
Daug stojančių, ilgai užtruks ir iš to jokios naudos.
 
Nereikia.
 
Daro nereikalingą spaudimą/stresą.