Norint įstoti į rezidentūrą, reikia padaryti išties nemažai: kai kurie studentai skundžiasi, kad be įprasto medicinos subtilybių mokymosi, daug sunkumų jiems kelia mokslinė veikla. Vis dėlto Vilniaus universitetą pernai baigę rezidentai Barbora Sakalauskaitė ir Karolis Kluonaitis bei 5 kurso medicinos studentė Augė Lesinskaitė įsitikinę, kad daugiausiai keblumų kelia darbų vertinimas balu ir pačių studentų nesidomėjimas moksline veikla.
Būsimieji medikai pripažįsta, jog kartais moksline veikla studijų metu jie užsiima ne todėl, kad ja išties domėtųsi, o tik dėl to, jog nori gauti papildomų balų stodami į rezidentūrą.
Kiekybė gali būti ir kokybiška
Didžioji dalis studentų, siekdami įstoti į rezidentūrą, pasirenka lengvesnį kelią ir „prikepa“ daug mokslinių darbų, kurių kokybe galima suabejoti. Vis dėlto A.Lesinskaitė įsitikinusi, kad viskas priklauso nuo studento požiūrio. „Padaryti kuo daugiau darbų vien dėl didesnio balo yra nestudentiška“, – teigė mergina. Ji mano, kad dabartinė sistema neskatina tik kiekybės, nes iš surinktų duomenų galima rengti pristatymus, rašyti straipsnius, dalyvauti užsienio ir vietinėse konferencijose. Pasak Augės, tereikia labiau stengtis ir ieškoti galimybių.
B.Sakalauskaitė įsitikinusi, kad rezultatas priklauso ir nuo darbo vadovo bei metodikos. Mergina pasakojo turėjusi puikias darbo vadoves, kurios padėjo kiekviename žingsnyje. Barbora atliko 23 mokslinius darbus, bet nemano, jog jie yra nekokybiški, kadangi į kiekvieną jų įsigilino, todėl darbai, nors ir paprasti, buvo jai naudingi. Be to, moksline veikla mergina užsiimti pradėjo nuo antro kurso, todėl neišgyveno didelio streso, kaip tie studentai, kurie pradeda tik nuo 5 ar net 6 kurso.
Abi merginos tikino, kad balai studentui neturėtų būti rodiklis, nes jei mokslinė veikla domina, apie juos net negalvoji, tačiau jie susikaupia savaime.
Tiesa, tikrai ne kiekvieną studentą traukia mokslinė veikla. „Reikia suprasti, kad didžioji dalis studentų mokslinių darbų daryti nenori, nes tai neįdomu ir užima daug laiko“, – sako K.Kluonaitis. Su juo sutinka ir abi merginos. Jeigu studentui neįdomu, jam ima rūpėti, tik kaip surinkti reikiamą balą.
Svarbiau ne žinios, o balas
Pasak Karolio, parašyti mokslinį darbą yra pakankamai sudėtinga, nes, jo žodžiais tariant, tyrimui atlikti būtina gera idėja, o medicinoje jai sugeneruoti reikia daug žinių, kurios dažnai gaunamos rezidentūros, o ne studijų metu. Visgi, anot Augės, kokybė priklauso ir nuo studento aktyvumo. Nors dar nėra baigusi nė penkto kurso, mergina kartu su kolegomis jau yra padariusi nemažai pristatymų, parašiusi straipsnių ir dalyvavusi užsienio bei Lietuvos konferencijose.
K.Kluonaitis yra kiek kitokios nuomonės. Jis moksliniuose darbuose pasigenda kokybės ir neadekvatų kokybės bei kiekybės santykį vadina problema bei įžvelgia pavojų. „Jeigu mokslinį darbą darysime neatsakingai, mūsų tyrimo rezultatai gali būti klaidingi, dėl to negalėsime paskirti pacientui veiksmingo gydymo arba dar blogiau – paskirti netinkamą gydymą“, – tvirtino neurologijos rezidentas.
Problema atsiranda, kai mokslinio darbo tikslu tampa siekis publikuoti straipsnį, o ne gauti žinių iš atlikto darbo. K.Kluonaičio teigimu, pasitaiko, kad atliekant mokslinį darbą nepavyksta surinkti visų reikiamų duomenų, o publikuoti jį vis tiek norisi, todėl ieškoma mažesnio populiarumo žurnalo. Už publikaciją recenzuojamame žurnale studentas gauna geresnį balą nei už keletą kartų pristatytą tyrimą.
Ar įmanoma rasti kokį nors kompromisinį sprendimą, kad stojimas į rezidentūrą netaptų studentų nervų išbandymu? Pasak Barboros, būtų puiku, jei Vilniaus universitetas apskritai atsisakytų mokslinius darbus vertinti balu. „Tokiu būdu galbūt studentai labiau gilintųsi į pačius darbus, nebebūtų tokio spaudimo ir moksline veikla užsiimtų tie, kurie to iš tikrųjų nori“, – svarstė šeimos medicinos rezidentė. Ji pridūrė, jog užtektų atlikti kelis darbus, kad studentai žinotų, kaip jie daromi. O Karolio įsitikinimu, medicinos studijose svarbiau turėtų būti baigiamasis darbas. Vaikinas pritaria Barborai, kad vertėtų panaikinti balus, tik išimtinai paliekant juos už laimėtas prizines vietas vietinėse ir užsienio konferencijose bei už publikacijas recenzuojamuose žurnaluose. Tačiau A.Lesinskaitė įsitikinus, kad galimybių gauti reikiamą balą yra ir nesirenkant lengviausio kelio - tereikia būti aktyviam ir domėtis.
Komentarai
VU Podiplominių studijų prodekanas prof. dr. Vytautas Kasiulevičius:
- Stojant į VU rezidentūrą nei motyvacinis vertinimas, nei mokslinė veikla, išskyrus baigiamąjį darbą, nėra privalomi. Privalomai vertinamas tik studijų pažangumas. Už mokslinę veiklą studijų metais bei už motyvacijos vertinimą papildomai skiriama iki 1 balo.
VU studentų mokslinės veiklos tinklo koordinatorė doc. dr. Laura Nedzinskienė:
- Kalbant apie studentų mokslinių darbų kokybės ir kiekybės santykį, negalime vienareikšmiškai teigti, kad kuo daugiau darbų, tuo labiau nukenčia jų kokybė. Mokslinio darbo vykdymas yra studijų proceso dalis, todėl studentai yra skatinami dalyvauti VU MF mokslinėje veikloje, įtraukiant juos į bendrą biudžetinių ar kitų projektų vykdymą.
Už studentų mokslinių darbų kokybę atsako mokslinio darbo vadovas ir studentų mokslinės grupės, kurios veikloje dalyvauja ir vykdo mokslinius darbus studentas, vadovas. Visos stojimo į rezidentūrą tvarkos derinamos su gydytojų rezidentų atstovais.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: