Startavo Prezidentės globojamas kraujo donorystės turas

Evelina Machova
2016-06-20
Šūkiu „Kraujas jungia mus!“ sostinėje prasidėjo 7-asis Neatlygintinos kraujo donorystės turas per Lietuvą. Turo organizatoriai – Nacionalinio kraujo centro komanda – šiemet daugiau nei per porą savaičių ketina aplankyti 21-ą Lietuvos miestą ir miestelį. Organizatoriai kviečia nebūti abejingiems ir parodyti, kad esame vieningi ir galime išgelbėti šimtus gyvybių.
Startavo Prezidentės globojamas kraujo donorystės turas
Prezidentė dalyvavo neatlygintinos kraujo donorystės akcijoje. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus

Galimybė jaunimui
Šaulių sąjungos narė Viktorija Jankauskaitė kraują dovanoja dvyliktą kartą. Nors merginai dar tik dvidešimt ketveri, tačiau ji sako, kad toks žingsnis yra puiki galimybė jaunimui prisidėti prie valstybės gerovės.
 
„Kraują dovanoju nuo aštuoniolikos. Simboliška, pirmą kartą prieš šešerius metus daviau kraujo toje pačioje vietoje ir berods tą pačią dieną. Mano nuomone - tai puiki galimybė jaunimui, kurie dar studijuoja ir negali valstybei padėti mokamais mokesčiais, bet gali prisidėti dovanodami kraujo“, - sako Viktorija.

Mergina prisipažįsta, kad savo pavyzdžiu duoti kraujo, paragino ir šeimos narius bei draugus. „Šaulių sąjungoje kraujo donorystės tradicijos visuomet puoselėjamos. Kai tik galime - visuomet prisidedame. Po to ir  širdžiai geriau, ir miegas ramesnis“, - juokiasi V.Jankauskaitė.

Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela, kuris taip pat yra ilgametis neatlygintinas kraujo donoras, sako, jog jį džiuginą augantys neatlygintinos kraujo donorystės rodikliais. „Kraujo donorystė - mažiausia, ką gali padaryti padėdamas kitiems žmonėms. Procedūra neskausminga ir visai naudinga. Į tai žiūriu kaip į labai prasmingą dalyką. Mes visi turime ne tik dovanoti kraujo, bet ir skatinti tai daryti kitus. Juk tokiu poelgiu dovanoji gyvybę kitam“, - sako J.Požela.


Pakėlė į valstybinį lygmenį
Šiemet prie turo pirmą kartą jungiasi Vilniaus miesto savivaldybė. Pasak savivaldybės Sveikatos komiteto pirmininkės Auksės Kontrimienės, jungtis  prie akcijos paskatino kilni idėja. „Puikiai žinome, kad vasarą kraujo poreikis didžiulis, daugiau įvairiausių traumų, žmonės atostogauja, mažiau dovanoja kraujo, todėl mes labai palaikome šią akciją.
 
Norėtųsi, kad tai būtų ne tik akcija. Norisi, kad kiekvienas žmogus noriai dovanotų kraujo, kurio, deja, niekuo negalime pakeisti. Pati kol kas dar nesu dovanojusi kraujo, nes mano vis hemoglobinas per žemas, tačiau viliuosi, kad gal šį kartą pavyks“, - sako A.Kontrimienė.

Nacionalinio kraujo centro vadovė Joana Bikulčienė sako, jog aukščiausių šalies vadovų, ministrų, savivaldybių atstovų palaikymas neatlygintinai kraujo donorystei labai svarbus. „Atėjo supratimas, kad mes negalime būti salelė Europoje, kai kaimyninėse Europos sąjungos šalyse kraują neatlygintinai dovanoja šimtu procentu, o mes vis dar nepasiekiame tų aukštumų.
 
Tai, kad šalies prezidentė tapo turo globėja, donorystės propagavimą pakėlė į valstybinį lygmenį. Tai atsakomybė ir mums. Ji savo pavyzdžiu visuomenei parodo, kad kraujo tarnybos sistema galima pasitikėti. Be to, ji ne tik kviečia aukoti kraujo, bet ir pati tai daro“, - sako J.Bikulčienė.
 
Pasak kraujo centro vadovės, jei kiekvienas galintis dovanoti kraujo, tokiam žingsniui ryžtųsi bent kartą per metus, kraujo stygiaus nebūtų. Lietuvos tikslas – iki 2020 m. pasiekti šimtaprocentinę neatlygintiną kraujo donorystę. Šiuo metu Nacionalinis kraujo centras jau turi 86 proc. neatlygintinų kraujo donorų.

Populiarins programėlę
Pasak nacionalinio kraujo centro vadovės, vienas iš turo tikslų populiarinti mobilią programėlę „Mano kraujas“. „Vis daugiau kraujo donorų jungiasi prie mobiliosios programėlės, kur galima sekti ne tik dovanoto kraujo kelią, bet ir užsiregistruoti kraujo donorystei patogiu metu, patogioje vietoje ir net iš anksto užpildyti anketą. Ją priėmimo punkte tereikės atspausdinti ir pasirašyti. Ši programėle naudinga ir nuolatiniams kraujo donorams, kurie gali greitai pasitikrinti ar jau gali duoti kraujo. Viliamės, kad ir Prezidentė naudojasi šia programėle“, - sako J.Bikulčienė. 

Centro vadovė pripažįsta, kad kartais sulaukia ir užsienio kolegų balto pavydo, kad tiek šalies prezidentė, tiek sveikatos apsaugos ministras palaiko kraujo donorystę ne tik žodžiais, bet ir savo pavyzdžiu. „Išties tokiu palaikymu, turbūt negalėtų pasigirti jokia kita šalis. Kitose šalyse net sveikatos apsaugos ministras nėra nuolatinis donoras, ką jau kalbėti apie prezidentus. Tuo tarpu mūsų ministras apie kraujo tarnybos sistemą gali kalbėti ir kaip institucijos vadovas, ir kaip donoras“, - sako J.Bikulčienė.


 
Kraujo donorystės turo globėja
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, artėjant Pasaulinei kraujo donoro dienai, paskelbė nacionalinės kraujo donorystės akcijos „Kraujas jungia mus“ pradžią ir neatlygintinai dovanojo kraujo. Taip valstybės vadovė pradėjo 2016 metų neatlygintinos kraujo donorystės turą per Lietuvą.
„Kraujo donorystė – žmonių jautrumo ir bendruomeniškumo išraiška. Tai poelgis, kuris nieko nekainuoja, o jo vertė – išgelbėta žmogaus gyvybė“, – sakė Prezidentė.


Interviu
Žmonės pradėjo pasitikėti donoryste
Apie kraujo donorystę L.S. kalbina Nacionalinės donorų asociacijos prezidentą Darių Tumšį.

- Kraujo donorystės turas startavo septintą kartą. Spėju, jūs dalyvavote visuose. Ar per tuos metus pasikeitė turai, donorai? 
- Pasaulyje vis globaliau plečiasi kraujo donorystės dienos minėjimas, džiugu, kad plečiasi geografija ir Lietuvoje. Lyginant su pernai metais miestų skaičius, kuriuose vyks akcija, išaugo dvigubai. Pernai turo pradžiai žalią šviesą uždegė prezidentė Dalia Grybauskaitė, o šiemet ji tapo turo globėja.
 
Mano nuomone, tai labai svarbus žingsnis, parodantis, kad net aukščiausi šalies vadovai supranta kraujo donorystės svarbą. Per pastaruosius dvejus metus kraujo donorystėje įvyko didžiulis lūžis. Turai išsiplėtė ir tapo socialiniu reiškiniu, o neatlygintina kraujo donorystė peržengė aštuoniasdešimt procentų.

- Kas jūsų nuomone įtakojo tokį šuolį?
- Kartų kaita bei brandesnė ir solidaresnė visuomenė. Pusė reikiamo kraujo aukoja jaunimas iki trisdešimties metų. Būtent jaunimas, mano nuomone, ir padarė didžiulį postūmį. O donorystė už atlygį jų tarpe tampa nebemadinga, kartais ir smerktina. Galima sakyti, kad šioje vietoje mes stojame į vieną gretą su išsivysčiusiomis šalimis. Žmonės pradėjo pasitikėti donoryste.

- Esate neatlygintinas kraujo donoras, kas jus paskatino ne tik dovanoti kraują, bet ir inicijuoti įvairias akcijas, šviesti jaunimą. Kuo jums ši sritis tokia svarbi?
- Apsisprendusių dovanoti kraujo yra dvi kategorijos. Vieni nusprendžia po sunkių ligų, kurios neaplenkia jų šeimos narių. Tai stiprus emocinis postūmis. Kiti gi – entuziastai.
 
Donorystė tarnauja žmonėms ir kai pamatai mažametį ligoniuką po chemoterapijos, žvelgianti į tave didelėmis akimis – visi barjerai griūna. Pats kraujo dovanojau pirmą kartą dar studijų laikais, kai kraujo reikėjo bičiulio mergaitei. Tiesa, tuomet šio žingsnio nesureikšminau. Bet su laiku supranti, kad be dovanojamo kraujo nelaimių šeimose būtų kur kas daugiau.

- Kiek reikėtų paaukoti kraujo, kad gydymo įstaigos nepritrūktų kraujo komponentų ir jaustumėmės saugūs?
- Medicina laikoma pažangi tuomet, kai ji save aprūpina kraujo komponentais, t.y. kraujo turi dovanoti penki procentai visos populiacijos. Tuomet sistemoje nėra įtampos. Pas mus šiuo metu yra maždaug du procentai, nepaisant didžiulio proveržio. Išsivysčiusios šalys, kaip Danija, viršija ir dešimt procentų. Daugiau nei pusė populiacijos gali būti kraujo donorais, kurie gali kartą ar du per metus duoti kraujo. Jei taip būtų tikrai kraujo stygiaus nejaustume.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris