Gelbėjimosi ratui - vėlu Spalio pradžioje sporto medicinos klausimas narstytas Vyriausybės kanceliarijoje. Pasitarime dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, sporto federacijų sąjungos, LTOK ir Lietuvos olimpinio sporto centro atstovai. Pastarojo direktorius Linas Tubelis grįžti prie senosios tvarkos linkęs nėra. „Apie sporto medicinos skyriaus atkūrimą niekas nešneka. Mano nuomone, pas mus tai daryti būtų netikslinga. Šiandien tvarkome tik sporto infrastruktūrą, turtą, su sportininkų rengimu nieko bendro neturime. Reiktų gauti veiklos, patalpų licencijas, o medicinos centras visa tai jau turi – jungimas leistų išvengti daugybės formalumų. Olimpinio sporto ir Medicinos sporto centrų sujungimas būtų geriausias variantas“, – sakė L.Tubelis. Tinkamiausias reorganizacijos laikas – kalendorinių metų slenkstis. Tačiau naujiems vėjams įpūsti dabar laiko jau per mažai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kabinetuose tyliai minimas liepos mėnuo. Visgi toks pasirinkimas sukeltų papildomų keblumų. „Įvykdyti reorganizaciją metų viduryje yra realu. Bet reikia politinių sprendimų. Jų reikėjo tada, kai Sporto medicinos skyrių panaikino, lygiai taip pat reikia ir dabar. Reiktų svarstyti, ar reorganizacija liepą tikslinga – žaidynės ant nosies. Jeigu startuotume vasarą, sportininkai susidurtų su naujovėmis prieš vienas svarbiausių karjeros varžybų. Bet kokiu atveju, jei rezultatai blogi ir reikalingas gelbėjimosi ratas, per mėnesį nieko nepagerinsi. Derėtų kitu formatu startuoti tik nuo naujo olimpinio ciklo“, – svarstė Lietuvos olimpinio sporto centro direktorius. Stebisi lėšų paskirstymu Bėda po vieną nevaikšto. Federacijų susirūpinimą kelia pinigų maišo dalybos. Pasirodo olimpinis sportas ir kaimo bendruomenių sveikatingumas atsiduria toje pačioje lentynoje, o profesionalų poreikiai atsiduria už lokalių entuziastų nugarų. „Lėšos tam tikra dalimi buvo panaudotos organizacijoms, kurios tiesiogiai nesusijusios su sportu arba bent jau su aukšto meistriškumo sportu. Kokie ten buvo kriterijai ir kodėl tik maža dalis sporto federacijų gavo finansavimą iš tų projektų, sunku dabar pasakyti. Sporto rėmimo fondo finansavimo programoje dalyvauja ne tik sporto federacijos, bet ir sporto mokyklos, daug kitų organizacijų, kurių statusas ne visai aiškus. Šiemet mažai sporto federacijų gavo finansavimą“. – sakė G.Makušev. Nuskriaustas jaučiasi ir A.Prunskas: „Jaučiam, sistema negera. Federacijos pinigų negauna, o darželiams jų duoda. Gauna bet kas - tik ne federacijos. Šitaip žlugdomas sportas. Parašėm projektą prietaisams – surinkom 70 taškų - balas aukštas. Mums sako, kad projektas geras, bet parašyta, kad pritrūko pinigų. Įsivaizduojate? Kitais metais rašysime projektą ir mums vėl sakys: „Sorry, pritrūkom pinigų.“ Savo ruožtu Lietuvos sporto federacijų sąjungos administracijos vadovė Ringa Baltrušaitė situaciją spaudai komentuoti atsisakė. Iš tikrųjų keista, kad olimpinių sporto šakų federacijų sąskaita rajonų savivaldybės perka sporto inventorių pradinukams, geresnėmis sąlygomis apsirūpina kultūros ir sporto centrai, įrengiami vyresnio amžiaus žmonių judrumą užtikrinantys lauko treniruokliai. Tikrai džiugu, kad Šniūraičių (Radviliškio rajonas) bendruomenė galės įsigyti sportui reikalingo inventoriaus, bet kiek komiška, kad vertinant pasiūlymus jiems pavyko perspjauti, kad ir Gimnastikos federacijos poreikius.L. S. skaičius 10 – tokia vieta buvo aukščiausias Lietuvos sportininkų pasiekimas Dohoje vykusiame lengvosios atletikos pasaulio čempionate.
Komentuoti: