Sporto įstatymas „užkastas“ pastabomis

Deimantė Gruodė
2017-06-05
Aršiai sutinkamas Sporto įstatymas, kurio įsitempusi laukia kone visa sporto bendruomenė, jau daugiau nei dešimtmetį „vaikšto“ tarp Vidaus reikalų ministerijos, Vyriausybės ir Seimo sienų. Ar priimti jį, ar grąžinti rudenį tobulinti – visi taškai ant „i“ per kelias minutes buvo sudėlioti Seimo Švietimo ir mokslo reikalų komitete. 
Sporto įstatymas „užkastas“ pastabomis
Naujojo Sporto įstatymo projekte numatytos sportininkams mokamos rentos netenkina neįgaliųjų atstovų. Jie pageidavo, kad rentos būtų mokamos už tuos pačius laimėjimus kaip ir sveikiesiems.

Kiša pagalius į ratus
 



„Sporto įstatymui atsiradus Seime, buvo pateikta tikrai daug įvairių techninio pobūdžio pastabų ir siūlymų. Dauguma jų pasirodė nelabai pagrįstos, kad jas būtų galima rimtai svarstyti. Tai yra pagaliai, kurie ir buvo kišami į ratus, kad įstatymas sunkiai prasiskintų kelią“, – sakė Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius.


 
Įstatymo projektą rengė Vidaus reikalų ministerijos sudaryta darbo grupė, į kurią aktyviai įsitraukė Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento vadovai. Sporto įstatymas apima tokius jautrius klausimus kaip rentų skyrimas, išmokos neįgaliesiems, kūno kultūros pamokų skaičius ugdymo įstaigose. Įstatymo rengėjai sulaukė Parolimpinio komiteto prezidento, kai kurių sporto federacijų bei sportininkų kritikos. Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdyje naujo Sporto įstatymo šalininkai patyrė pralaimėjimą, nutarus, kad įstatymas turi būti grąžintas tobulinti ir galbūt vėl sugrįžtų į Seimą rudenį. 
 
Tik vienas šansas gauti rentą
Savo ruožtu Parolimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius akcentavo, jog svarbiausia – kad visi sportininkai būtų lygūs. 

 
 

„Rentą gauna tik vienas neįgalus sportininkas – parolimpinių žaidynių čempionas. O sveikiems sportininkams ji skiriama už penkias vietas. Svarbiausia, kad nebūtų diskriminacijos, nes mes turime raštus ir iš lygių galimybių kontrolierės, jog minėtas įstatymas – diskriminacinis. Norime, kad visi Lietuvos piliečiai būtų lygūs“, – aiškina Parolimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.


 
„Gal ne iki galo buvo rastas sprendimas su neįgaliųjų organizacijomis dėl neįgaliųjų rentų mokėjimo. Dėl kitų išmokų susitarėme. O dėl rentos apimties – kam jos turėtų būti skiriamos – iki galo nesutarta. Neįgaliųjų atstovai pageidavo, kad rentos būtų mokamos už tuos pačius laimėjimus kaip ir sveikiesiems. Tai ir buvo tas skirtumas, dėl kurio nesutarėme, o ne dėl rentų dydžio“, – sako E.Urbanavičius.
 
Rentų klausimas taip pat svarstytas Seimo narių iniciatyva. Buvo surinktos pagrindinės neįgaliųjų organizacijos, dalyvavo Parolimpinio ir Kurčiųjų sporto komitetų vadovai. „Dėl vieno dalyko aiškiai sutarėme ir nuomonės nesiskyrė: nuolatinė veikla neįgaliųjų sporte – treniravimasis, dalyvavimas varžybose, finansavimas, sąlygų sudarymas ir sportinių bazių prieinamumas, negali skirtis ir turi būti vienodas. Be to, sutarta, kad neturėtų būti išskiriama neįgaliųjų sporto sąvoka, nes sportas apima visus socialinius sluoksnius ir išskirti vieną ar kitą tikrai nėra jokios prasmės“, – sako E.Urbanavičius.
 
Siūlo diferencijuoti pagal varžybas
Sveikieji sportininkai irgi turėjo pastabų dėl rentų mokėjimo. „Šiuo metu renta mokama visiems sportininkams, iškovojusiems apdovanojimus. O naujame įstatymo projekte jos yra diferencijuojamos pagal varžybų rangą. Sportininkai sunerimo, kad mažėjantis rentų dydis ir diferenciacija palies tuos, kurie iškovojo tokią teisę iki įstatymo įsigaliojimo. 
 
Visuose politiniuose lygmenyse buvo sutarta, kad įstatyme aiškiau reglamentuosime, jog situacija neblogėja tiems, kas iškovojo tokią teisę iki įstatymo įsigaliojimo. Jie gauna rentas pagal senąją tvarką. O tie, kas jau iškovos po įstatymo įsigaliojimo, gaus pagal naująją ir šiek tiek mažesnes. Kodėl mažesnes? Todėl, kad valstybės resursai yra riboti. Rengiant įstatymą išklausytos nevyriausybinės organizacijos, kurios akcentavo, kad svarbu yra sportuojančiam jaunimui mokėti stipendijas. Tam, savaime suprantama, reikia papildomų resursų. Jų galima gauti diferencijuojant rentas“, – sako E.Urbanavičius. Be kita ko, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje taip pat buvo sutarta, kad bendrojo ugdymo įstaigose fizinio lavinimo pamokų skaičius mažėti negali. Anot E.Urbanavičiaus, nuspręsta laikytis pozicijos, kad turėtų būti trys kūno kultūros pamokos per savaitę bei viena laisvai pasirenkama kaip neformalaus ugdymo ar pan. 
 
Panašu, kad tolesnis įstatymo likimas paaiškės Seimo Švietimo ir mokslo komitete. „Prognozuoju, kad įstatymo projekto svarstymas bus atidėtas, nes ten labai daug pastabų, pastabėlių. Todėl iniciatoriai dar sykį turėtų pasižiūrėti. Deja, suformuota nuomonė, kad įstatymas yra negeras ir pakenks sportui. Nors taip nėra. Tai yra tik tam tikrų interesų paraiška išlaikyti dabartines pozicijas, kurios kai kam yra patogios“, – posėdžio išvakarėse sakė Seimo narys Sergejus Jovaiša.

Komentaras
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas Virgilijus Alekna: 

- Jau daugiau nei dešimtmetį sporto įstatymas „vaikšto“ tarp Vidaus reikalų ministerijos, Vyriausybės ir Seimo. Jis neseniai pristatytas Seime, bet viskas linksta to, kad vis dėlto jis bus grąžintas tobulinti, link. Tai iš principo inicijuoja visuomeninės organizacijos, kurios galbūt nenori keistis, palikti seniai galiojančią tvarką. Bet sportui iš to naudos nėra. Nuo devyniasdešimt septintųjų veikiantis įstatymas jau yra pasenęs. Mano nuomone, naujoji įstatymo redakcija būtų pažangesnė, leistų į sportą prisikvieti daugiau jaunimo. Tai tikrai būtų geresnis įstatymas, negu kad yra dabar.
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris