Specialiai „Lietuvos sveikatai“: augančios gydymo išlaidos privers investuoti į prevenciją

Evelina Machova
2016-09-19
Singapūro nacionalinio akių centro vadovas profesorius Tien Yin Wong įsitikinęs, kad augant sveikatos apsaugos išlaidoms, būsime tiesiog priversti investuoti į prevencines programas. Europos tinklainės specialistų „Euretina“ kongrese Danijoje kalbėjęs profesorius teigė, jog šlapiąją amžinės geltonosios dėmės degeneraciją galima pristabdyti ir net išvengti aklumo, jei kiekvienas pacientas gydymo sulauktų laiku. 
Specialiai „Lietuvos sveikatai“: augančios gydymo išlaidos privers investuoti į prevenciją
„Pasirinkus mediko profesiją reikia ne tik gydyti, bet ir ieškoti naujų gydymo būdų. Netikiu, kad dirbant tik dėl pinigų, to įmanoma pasiekti“, - Singapūro nacionalinio akių centro vadovas profesorius Tien Yin Wong.

Faktas 
Rugsėjo 8-11 d. Kopenhagoje (Danija) vyko 16-asis Europos tinklainės specialistų kongresas (Euretina). Specialistų teigimu, senstant visuomenei, sergančiųjų amžinės geltonosios dėmės degeneracija šiuo metu yra maždaug 25- 30 mln. žmonių. Ši liga - antra pagal dažnumą aklumo priežastis. Netaikant gydymo žmonės regėjimą praranda per trejus metus. Danijoje per dešimt metų taikant ankstyvą ligos diagnostiką ir gydymą 50 proc. pacientų pavyko pristabdyti ligos progresavimą.

 
- Šlapioji amžinės geltonosios dėmės degeneracija - kol kas neišgydoma liga. Kaip manote ar pasitelkus šiuolaikinės medicinos laimėjimus, naujas technologijas, vaistus yra vilties kad netolimoje ateityje ją pavyks įveikti?
- Nepaisant net ir didelio medicinos progreso, lėtines ligas, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, vėžį ar diabetą galime kontroliuoti, bet ne išgydyti. Mano nuomone, amžinės geltonosios dėmės degeneraciją taip pat galima priskirti šiai ligų grupei. Galime ją valdyti, bet ne išgydyti. Ji susijusi su senėjimu, kurio nė vienas mūsų neišvengsime.


- Ar ši liga dažna Singapūre ir Pietryčių Azijoje ir ar taikomi gydymo metodai skiriasi nuo kitų šalių?
- Sergamumas amžinės geltonosios dėmės degeneracija yra toks pat kaip ir Jungtinėse Amerikos Valstijose ar Europoje. Kitaip ir būti negali, nes, kaip ir minėjau, liga yra susijusi su amžiumi. Kiekvienas šešiasdešimtmetis patenka į rizikos grupę. O gydymo metodai – vienodi: taikome tas pačias technologijas, vaistus. Tiesa, Kinija į rinką neįsileidžia naujų vaistų, kol klinikiniai tyrimai neatliekami būtent jų šalyje, su jų pacientais. Nors kituose regionuose vaistai jau yra patvirtinti, registruoti ir plačiai naudojami. Singapūre taikomos visos dabar atrastos technologijos ir vaistai.

- Konferencijoje ne kartą akcentavote, jog norint sėkmingai pristabdyti ligos progresavimą labai svarbu ne tik kreiptis kiek įmanoma anksčiau, bet ir vaistai į stiklakūnį turi būti suleidžiami kuo skubiau, o tarp injekcijų negali būti ilgesnių tarpų nei mėnuo. Kodėl?
- Tyrimais įrodyta, kad taip pasiekiama kur kas geresnių rezultatų. Suprantu, kad kartais tai neįmanoma padaryti dėl pačių pacientų, o kartais ir tokios paslaugos prieinamumo gydymo įstaigose. Reikia kalbėtis su pacientu ir išaiškinti jam, kad po pirmos injekcijos jis privalo ateiti po mėnesio. Dažnai žmonės tiesiog pamiršta - ateina po trijų ar dviejų mėnesių. Dabartiniai tyrimai rodo, kad kuo anksčiau ir kuo reguliariau, nedarant didelių tarpų tarp injekcijų, pasiekiami kur kas geresni gydymo rezultatai.
 
- Esate ir praktikuojantis gydytojas, ir mokslininkas, prieš kelerius metus paskelbęs tyrimą, kuriame teigėte, jog tiriant tinklainę galima užbėgti už akių tokioms ligoms kaip infarktas ar išeminė širdies liga? Ką bendro turi akies ir širdies kraujagyslės?  
- Na, visų pirma tai yra kraujagyslės, kuriomis teka kraujas. Tik vienur jos storesnės, kitur – plonesnės. Akyje, savaime suprantama, kraujagyslės smulkesnės ir bent pastarųjų metų tyrimai leidžia daryti prielaidas, jog atliekant nuolatinę akių stebėseną galima imtis prevencinių veiksmų. Mat tyrimai rodo, kad akyse atsiradus smulkiems kraujagyslių pakitimams, tikimybė susirgti anksčiau minėtomis ligomis gerokai padidėja.

- Galima sakyti toks tyrimas galėtų veikti kaip prevencinė programa - vienu tyrimu pacientai būtų patikrinami dėl kelių ligų?
- Aš tikrai tikiu, kad po kelerių metų atvykę pasitikrinti akis galėsime sužinoti kur kas daugiau apie savo sveikatos būklę. Bet iki to dar reikia daug nuveikti.

- Kiek suprantu, kol kas tai - gana brangi technologija. Kaip manote ar tokia nedidelė šalis kaip Lietuva, kurios metinis sveikatos apsaugos biudžetas nesiekia pusantro milijardo eurų, galėtų sau ją leisti?
- Kol kas tai išties gana brangu, bet tikiu, kad Lietuvos ekonomika augs, o kartu su ja ir sveikatos apsaugai skirtas biudžetas. Kita vertus, matydami, kaip auga sveikatos apsaugos kaštai, kurie yra rimta finansinė problema net ir labai turtingoms šalims, būsime priversti daugiau investuoti į prevencines programas.

Apmaudu, kad šiandien vis dar sunku politikus įkalbėti skirti finansavimą prevencijai. Iš vienos pusės tai suprantama, jie nemato rezultato. Tarkim, žmogus suserga, jam skiriami vaistai ir jis pasveiksta. Rezultatas - akivaizdus. Su prevencija viskas kitaip. Investuoji pinigus ir greito rezultato nėra. Atrodo, kad pinigus išleidi neaišku kur. Tiesa, Singapūre požiūris po truputį keičiasi, nes sveikatos apsaugos kaštai vis auga ir auga.

- Sužinojau, jog planavote būti chirurgas, bet pasukote į oftalmologiją. Kas paskatino keisti pasirinkimą ir ką patartumėte būsimiems medikams prieš renkantis profesiją?
- Oftalmologija iš tikrųjų nebuvo pirmas pasirinkimas, tačiau dabar ji - mano gyvenimas. O renkantis profesiją jauniems žmonėms patarčiau eiti ten, kur linksta širdis, ne protas. Tik mylėdamas profesiją būsi geras gydytojas. O jei profesiją rinksiesi tik dėl išskaičiavimo, stulbinamos karjeros nepadarysi.
Jei nori uždirbti daug pinigų, rinkis ne mediciną, o verslą. Kodėl? Pas mane dažnai ateina pacientai, kuriems niekuo negaliu padėti, nes vienai ar kitai ligai dar nėra atrasta veiksmingo gydymo. Turbūt tai sunkiausia frazė, kurią tenka pasakyti sergančiam žmogui. Vadinasi, pasirinkus mediko profesiją reikia ne tik gydyti, bet ir ieškoti naujų gydymo būdų. Netikiu, kad dirbant tik dėl pinigų, to įmanoma pasiekti.

 
Dosjė
Prof. Tien Yin Wong yra vyresnysis oftalmologas Nacionaliniame Singapūro akių ligų centre, taip pat ir jo vadovas. Taip pat yra nacionalinio Singapūro universiteto Oftalmologijos medicinos mokyklos prorektorius ir Klinikinio mokslo katedros laikinasis dekanas. Prof. T.Y.Wong kartu su užsienio kolegomis atlieka klinikinius tyrimus, susijusius su akių tinklainės ligomis. Profesorius dalyvavo prie daugiau nei tūkstančio mokslinių tyrimų. Taip pat jis yra vienas Tarptautinio oftalmologijos komiteto, susijusio su diabetine retinopatija, vadovų.
Kopenhaga-Vilnius


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris