Ar pagrįstos neįgaliųjų baimės, jog supurčius socialines įmones, daugelis jose dirbančiųjų gali likti be darbo? Šis klausimas su visomis suinteresuotomis pusėmis jau šią savaitę bus lukštenamas Trišalėje taryboje.
Neįgalieji piktinasi, jog Seimo nariai ėmėsi skubotai keisti Socialinių įmonių įstatymą. Jie tvirtina, kad parlamentarai visai nesivargina atvykti į socialines įmones ir pabendrauti su ten dirbančiais neįgaliaisiais.
Siūlo atsisakyti tokių įmonių
„Iš tikrųjų patys dirbantieji neturėtų nuogąstauti ir bijoti dėl darbo netekimo. Darbdaviai, socialinių įmonių vadovai, savininkai, ko gero, manipuliuodami neįgaliųjų padėtimi ir viešai grasindami juos atleisti, tiesiog nenori pokyčių socialinių įmonių įstatyme. Nei Seimas, nei Vyriausybė nenori padaryti neįgaliesiems blogiau, o atvirkščiai, įsidarbinimo sąlygos jiems turėtų pagerėti“, - sako Seimo narys Justas Džiugelis.
Seime buvo sudaryta parlamentaro vadovaujama grupė, siekianti pakeisti socialinių įmonių veiklos įstatymus. Atsirado pasiūlymas nuo liepos 1-osios uždrausti priimti į darbą socialinėse įmonėse naujus neįgaliuosius.
Anot J.Džiugelio, reikia skatinti verslą per motyvacines sistemas darbinti žmones į atvirą darbo rinką, o ne į socialines įmones.
„Vienas pagrindinių dalykų – turi nelikti tokių agreguotų darinių kaip socialinės įmonės. Didžioji dalis – iki devyniasdešimt procentų – jose dirbančių neįgaliųjų dažniausiai turi nedidelį nedarbingumo lygį. Mes einame tuo keliu, kad būtų peržiūrėtas užimtumo įstatymas (esame beveik pabaigę), kuris leistų įmonei, verslui ar organizacijai, neturinčiai socialinės įmonės statuso, įdarbinti vienokią ar kitokią negalią turintį žmogų iš socialiniai pažeidžiamos grupės ir už tai taip pat gauti valstybės paramą“, - siūlo J.Džiugelis.
Manau, jeigu valdžia pakalbėtų su tais verslininkais, tikrai atrastų tinkamą išeitį visiems, kad neįgalieji neprarastų darbo. Kaip sakiau, jiems tai yra daugiau nei darbas. Tu išeini iš namų, negalia tavęs neįkalina ir neatriboja nuo pasaulio“, - sako Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.
Įkūrė profesinę asociaciją
Savo ruožtu Lietuvos socialinėse įmonėse dirbantys neįgalūs asmenys susibūrė į Dirbančių neįgaliųjų asociaciją, kuri siekia apginti septynių tūkstančių dirbančių neįgaliųjų teises likti darbo rinkoje.
„Seimas ėmėsi iš esmės keisti socialinių įmonių veiklą, tačiau kol kas norima viską griauti ir stabdyti. Mums nesvarbu, ar dirbti socialinėse įmonėse ar įprastose, tačiau Seimo nariai nepateikia jokių konkrečių pasiūlymų. Mes atsidursime gatvėje, ką mums daryti? Kaip išlaikyti šeimas?“, - sako Dirbančių neįgaliųjų asociacijos pirmininkas Vladas Mikolaitis.
Asociacijos nariai piktinasi, jog Seimo nariai ėmėsi skubotai keisti Socialinių įmonių įstatymą. Jie tvirtina, kad parlamentarai visai nesivargina atvykti į socialines įmones ir pabendrauti su ten dirbančiais neįgaliaisiais.
Iškėlė Trišalėje taryboje
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė šį klausimą iškėlė Trišalėje taryboje ir šį antradienį numatytas posėdis.
„Reikalausime, kad klausimas būtų išsamiai svarstomas, dalyvaujant visoms suinteresuotoms pusėms. O ne šiaip sau sugalvojus trims Seimo nariams daryti didžiulius pokyčius ir kad paskui žmonės netektų darbo. Mūsų profsąjungos nuomone, neįgalieji turi būti kuo daugiau integruoti į bendruomenę ir į darbo rinką. Tokiam žmogui tai yra ne tik darbas ir ne tik pajamos.
Neįgaliajam svarbus santykis su visuomene, kad jis nesijaustų už jos ribų. Nepritariame, kad neįgalieji būtų laisvos rinkos dalyviais. Tai yra, jis turi tam tikrą kvotą pinigų, bet darbo ieškosi pats. Kalbėjau ir su užsienio partneriais. Vis dėlto reikia labai atsargiai žiūrėti į tokią praktiką. Sveikam surasti darbą yra sunku, nes yra didžiulė konkurencija, dideli darbdavių reikalavimai. O neįgaliam žmogui dar sudėtingiau. Aišku, jis turi tam tikrą dotaciją – atsineša su savimi vadinamąjį krepšelį, bet jam reikia darbo vietą pritaikyti, žiūrėti, kaip kolektyvas jį priims. Tai nėra taip parasta“, - sako K.Krupavičienė.
Siekiant labiau įtraukti neįgaliuosius į darbinę veiklą Lietuvoje 2004 metais ne tik neįgaliųjų organizacijoms, bet ir privačioms įmonėms, samdančioms nustatytą kiekį neįgaliųjų, buvo suteiktas socialinių įmonių statusas, leidžiantis nemokėti pelno mokesčio, turėti pirmumą dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, gauti panaudai valstybines patalpas, o už dirbančius neįgaliuosius atlyginimą sumoka valstybė.
Teigiama, kad radę įstatymo spragas verslininkai pradėjo masiškai piktnaudžiauti socialinės įmonės statusu. Esą neįgalieji buvo įdarbinami fiktyviai arba dirbdavo vos vieną valandą per dieną. Kaip pažaboti tokius piktnaudžiavimo atvejus?
„Vadinasi, yra nepakankama tokių įmonių kontrolė. Valstybė skiria pinigus kaip tikslinę paramą, kurią paskui reikia kontroliuoti. Jeigu tos įmonės turi dar visokių papildomų lengvatų ir paskui pasidaro didelius pelnus, tegul neduoda lengvatų. Arba kitas kelias – reikia su tomis įmonėmis kalbėtis, kad jie investuotų į dirbančių neįgaliųjų reabilitaciją, iš uždirbtų pelnų galėtų apmokėti sanatorijas. Tai yra geranoriškumo klausimas. Manau, jeigu valdžia pakalbėtų su tais verslininkais, tikrai atrastų tinkamą išeitį visiems, kad neįgalieji neprarastų darbo. Kaip sakiau, jiems tai yra daugiau nei darbas. Tu išeini iš namų, negalia tavęs neįkalina ir neatriboja nuo pasaulio“, - sako Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė.
Komentaras
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas:
- Negaliu teigti apie visus, bet žinau, kad dažnai darbuotoją, turintį sunkią negalią, priima tik tam, kad jis figūruotų sąrašuose arba dirbtų dvi valandas per mėnesį, netgi valandą per savaitę. Todėl ir kyla nepasitenkinimas. Tendencija tokia, kad socialinių įmonių kūrimosi greitis yra ženkliai didesnis už įdarbintų neįgaliųjų tose įmonėse skaičių. Vadinasi, surasta verslui niša. Be didelių pastangų jie gali gauti pelną. Šiais metais reikia net dvidešimt trijų milijonų eurų, kada mes „išsisukdavome“ su milijonu, ir tokių pinigų nenumatyta. Yra numatyti tik septyni milijonai. Užtat ir kyla būtinybė stabdyti bent jau naujų įmonių kūrimą, nes visos jos reikalauja, kaip numatyta įstatyme, tam tikrų išlygų ir lengvatų.
Tarp kitko
Neįgaliųjų teises ginančių organizacijų duomenimis, Lietuvoje apie 7 tūkst. neįgaliųjų dirba specialių statusą turinčiose socialinėse įmonėse. Apie 40 tūkst. neįgaliųjų, slėpdami savo neįgalumą nuo darbdavių, dirba įprastose įmonėse. 9 tūkst. neįgaliųjų ieško darbo, o apie 160 tūkst. nedirba ir gyvena iš socialinių pašalpų.
Preliminariais duomenimis, vidutiniai neįgaliųjų atlyginimai yra apie 470 eurų per mėnesį ir beveik dvigubai mažesni nei sveikųjų, o pensijos sudaro tik 100-150 eurų.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: