Pensininkai turėtų suklusti

„Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklos laukas - labai platus ir didžiulis. Pirmiausiai, ką žadėjome, – jautriausias ir labiausiai laukiamas pensijų klausimas. Nuo sausio 1-osios, kaip ir buvo planuota buvusios Vyriausybės, pensijos didėja penkiolika eurų.

Bendroje sumoje jos turėtų pakilti keturiasdešimčia eurų. Nuo to negali būti atsitraukiama. Reikia ieškoti galimybių“, - sakė Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė.
Socialinės atskirties mažinimą parlamentarė, atstovaujanti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, įvardija kaip prioritetinį uždavinį, kurį ne kartą yra akcentavusi ir šalies prezidentė.
 
Socialiniai darbuotojai nebus pamiršti
Ateinančiais metais turėtų kilti atlyginimai ir socialinės srities darbuotojams, kurių algos yra vienos mažiausių, o krūviai – milžiniški. Ko gali tikėtis šios profesijos atstovai?

„Dabar sunku pasakyti, kadangi biudžeto projektas nukeliavo atgal į Vyriausybę. Socialinių darbuotojų ir visų kitų atlyginimai iš tikrųjų turi būti peržiūrimi. Dirbančiųjų ir valstybės tarnyboje, ir pagal darbo sutartis atlyginimai tapo beveik tolygūs minimaliai algai. Jeigu mums pavyks dirbti ta kryptimi, kuriai nusiteikęs premjeras – kovai su nesąžiningumu, šešėline ekonomika, korupcija, - atsiras ir šaltinių problemoms spręsti“, - sakė R.Baškienė.
 
Socialinio modelio atidėjimas – papildomas rūpestis
„Biudžetas jau yra paruoštas, tiesa, gali būti šiek tiek koreguojamas dėl to, kad norima atidėti socialinio modelio kai kurių įstatymų įgyvendinimą. Iš karto iškyla papildomos problemos. O tai, kad spręstinų klausimų socialinėje sferoje yra be galo daug - ne naujiena. Pradedant darbo užmokesčiu ir socialinės atskirties mažinimu. Būtent tai pirmiausiai atsiremia į pinigus. Jeigu žiūrime, kiek Lietuva skiria socialiniai apsaugai nuo BVP, ženkliai atsiliekame nuo europinių rodiklių“, - sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas.
 
Anot R.Baškienės, darbo laukia tiek, kad reikės dirbti atsiraitojus rankoves. „Tai, kad socialinis modelis atidėtas pusmečiui, biudžetui bus šiek tiek lengviau. Kiek kalbėjo ekonomistai, susitaupo apie aštuoniasdešimt milijonų eurų. Socialinio modelio sustabdymui galbūt prireiks mažiau laiko. Svarbiausia, kad į viską būtų racionaliai atsižvelgta ir kad nebūtų skriaudžiamas silpniausias žmogus”, - sakė R. Baškienė.

---

 
Komentaras
Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka:

- Kalbant apie biudžetą, yra senos ligos, kurias man jau atsibodo ir kartoti. Viena pagrindinių Lietuvos problemų – negebėjimas surinkti mokesčių. Pagal naujausius Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenis, Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal blogiausią mokesčių surinkimą.
 
Nesurenkama apie trečdalis potencialo, tai yra PVM mokesčio, kuris valstybės biudžetui duoda didžiausias pajamas. Tuomet visose srityse trūksta lėšų ir pasiūlyti biudžetuose kur nors padidinti išlaidas – labai sudėtinga. Arba didieji valdžios kritikai pasako, kad reikia mažinti valdymo išlaidas, mažinti viešąjį sektorių ir biurokratus. Bet į viešąjį sektorių įeina ir socialiniai darbuotojai, ir policininkai, ir mokytojai.
 
Puikiai žinome, kad jie uždirba mažai. Galbūt galima kiek sumažinti biurokratų, bet valstybės tarnyboje jų skaičius tikrai nėra didelis, todėl didesnio poveikio visiems viešiesiems finansams nebūtų. Visa socialinė sritis yra labai apleista būtent dėl to, kad surenkama labai mažai mokesčių. Tai turėtų būti valstybės prioritetas.

---

 
Kur keliaus SADM pinigai?
Didžiąją dalį numatytų papildomų asignavimų, t. y. 142,5 mln. eurų, sudaro asignavimai Socialinio modelio įstatymų nuostatoms įgyvendinti: valstybinės socialinio draudimo pensijos bendrajai daliai finansuoti iš valstybės biudžeto (118,4 mln. eurų); tėvų (globėjų), auginančių vaikus iki 3 metų, ir neįgalių asmenų, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, slaugytojų socialiniam draudimui valstybės biudžeto lėšomis primokant trūkstamą iki minimaliosios mėnesinės algos dydžio socialinio draudimo įmokų sumą, t. y. kai jų pajamos mažesnės už MMA (iki 2017 m. draudžiami valstybės biudžeto lėšomis, jei neturi draudžiamųjų pajamų).
 
Taip pat dvasininkų socialiniam draudimui valstybės biudžeto lėšomis visai pensijai skaičiuojant nuo MMA (iki 2017 m. draudžiami tik bazinei pensijai) (16,5 mln. eurų); naujoms išmokoms (išmokai besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai iki vaikui sueis 1 m. ir išmokai gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui iki vaikui sueis 2 m.) pagal Išmokų vaikams įstatymą (7,6 mln. eurų).
 
Papildomai numatyta 18,2 mln. eurų – vaiko išmokai šeimoms, auginančioms 1 ar 2 vaikus, pratęsus jų mokėjimą nuo 7 iki 18 metų, kai šeimos pajamos neviršija nustatyto dydžio, ir išmokai vaikui visiems vaikams iki 18 metų šeimoms, auginančioms 3 ir daugiau vaikų, nebevertinant šeimos pajamų (šiuo metu išmoka vaikui mokama, kai šeimos pajamos neviršija nustatyto dydžio). 3 mln. eurų – globos (rūpybos) išmokos tiksliniam priedui nuo 1 iki 4 bazinių socialinių išmokų padidinti; 9,9 mln. eurų – skatinamosioms įmokoms į pensijų kaupimo fondus mokėti įvertinus šalies vidutinio darbo užmokesčio augimą. 4,5 mln. eurų – nuo 2016 m. liepos 1 d. padidintai MMA (iki 380 eurų); 2 mln. eurų – socialinėms įmonėms remti ir 0,3 mln. eurų – dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio daliai grąžinti.