Slėptuvės paliktos likimo valiai

Deimantė Gruodė
2018-04-18
Pasaulį sukrėtus cheminio ginklo atakoms prieš civilius asmenis Sirijoje ir Jungtinėje Karalystėje, mūsų šalies politikai susizgribo: kur tokiu atveju reikėtų „padėti“ civilius gyventojus? Dar pernai priimti sprendimai dėl slėptuvių įrengimo, atrodo, nepajudėjo iš vietos. Juolab savivaldybių merai skundžiasi, kad civilių gyventojų saugumui įrengtos slėptuvės itin apleistos, išardytos, dažnai naudojamos kitiems tikslams.
Slėptuvės paliktos likimo valiai
Didžioji dalis žinybinių slėptuvių Lietuvoje yra apleistos ir nenaudojamos arba pritaikytos kitai veiklai.

Patikrina tik sirenas
 

„Šiuo metu vyksta tikrai daug karinių apmokymų, bet civilinės gynybos labui kažkodėl tik vienąkart per metus yra patikrinamos sirenos. Jei šios įsijungs, kur žmonėms „pasidėti“, taip ir lieka neaišku. Netgi juokaujama: išgirdus sireną belieka apsigaubti balta antklode ir judėt arčiau kapinių“, - sako Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys.

 
Anot jo, nacionalinis saugumas turi būti nukreiptas ne vien į karo veiksmus, bet ir civilių gyventojų apsaugą.
„Juk gali būti panaudojamas ne tik branduolinis ginklas. Galime susidurti su priešiškos aviacijos antskrydžiais, bombardavimais. Kur tokiais atvejais civiliai gyventojai galėtų pasislėpti ir jaustis saugūs“, - klausia P.Urbšys.
 

L.S. skaičius


85 
- tiek pernai Lietuvoje buvo žinybinių slėptuvių, kurios priklauso savivaldybėms, tiesiogiai valstybei, kitoms institucijoms.

 
Slėptuvės apleistos
Atlikome mini eksperimentą ir apskambinome bent dešimties savivaldybių merus. Mūsų nuostabai, didžiuma nežinojo, ar jie išvis turi civiliams gyventojams pritaikytų slėptuvių. Kiti skundėsi, kad slėptuvės kad ir yra, bet itin apleistos.
„Reikia, kad slėptuvės būtų tinkamos naudoti. Jos yra apleistos, dažnai kitiems dalykams panaudojamos, išardytos. Tokia situacija yra visoje Lietuvoje“, - nuogąstavo Panevėžio savivaldybės meras Rytis Mykolas Račkauskas.
 
„Konstatuojame, kad mes jau grįžtame į šaltojo karo periodą, kuris buvo sovietmečiu. Tuomet viena pagrindinių grėsmių buvo ta, kad jis gali peraugti į branduolinį karą. Todėl visa gyvenamųjų vietų infrastruktūra buvo ruošiama kariniam konfliktui: šalia gyvenamųjų vietų atsirado slėptuvės, buvo kaupiamos maisto atsargos. Dabar per tą laiką, po nepriklausomybės atgavimo, visose savivaldybėse slėptuvės tapo apleistos. Bet kai kuriais atvejais, man atrodo, buvo privatizuojamos. Dabar yra būtina įvertinti jų būklę. Vienaip ar kitaip mes esame viena priešakinių NATO valstybių, kuri yra šalia keliančiosios potencialų pavojų ne tik Baltijos regionui, bet ir visam Europos žemynui. Nors skiriama iš biudžeto nemažai papildomų lėšų krašto gynybai stipriniti, bet turi būti įvertinta situacija, jeigu bus panaudotas cheminis ar branduolinis ginklas, kiek yra saugu civiliniams gyventojams“, - sako P.Urbšys.
 
Domėjosi, ar esame pasiruošę
Dar praėjusiais metais Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija nusprendė įrengti slėptuves, kurios ekstremalių situacijų atveju būtų skirtos operacijų centrams įkurti, užtikrintų pajėgų valdymą ir situacijos kontrolę.

Tačiau viešojoje erdvėje skelbiama, kad pernai Lietuvoje buvo 85 žinybinės slėptuvės - jos priklauso savivaldybėms, tiesiogiai valstybei, kitoms institucijoms. Didžioji dalis jų yra apleistos ir nenaudojamos arba pritaikytos kitai veiklai.
 
„Pasaulį sukrėtus cheminio ginklo atakoms prieš civilius asmenis Sirijoje ir Jungtinėje Karalystėje matome, kad tokio ginklo panaudojimo tikimybė egzistuoja, todėl įvairioms valstybės institucijoms ir Lietuvos visuomenei būtina būti bent minimaliai apmokytais, kaip elgtis tokiose ekstremaliose situacijose. Deja, informacijos, kaip reikėtų elgtis tokiais atvejais, trūksta, o dar pernai priimti sprendimai dėl slėptuvių įrengimo, atrodo, nepajudėjo“, - teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė.
 
Parlamentarė kreipėsi į vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną ir sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą dėl pasirengimo cheminio ginklo panaudojimo atvejams. Anot jos, ministrų prašoma pateikti informaciją, kaip ir ar apskritai valstybinės institucijos ruošiasi tokioms situacijoms. Klausiama, ar vyksta specialūs mokymai pareigūnams ir ar yra įrengtos slėptuvės gyventojams. Taip pat domimasi, kokiomis kitomis priemonėmis būtų užtikrintas gyventojų saugumas ir kaip būtų informuojami gyventojai apie ekstremalias situacijas. Galų gale klausiama, ar savivaldybėse vyksta civilinės saugos pratybos, kiek šiam tikslui skiriama lėšų ir kaip jos panaudojamos siekiant šviesti visuomenę apie ekstremalias situacijas.


 
Komentaras
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas:

- Net abejoju, kad jas (slėptuves-red.) reikėtų ruošti ir investuoti, nors tokios informacijos nerinkome savivaldybėse, kad būtų nagrinėta ir netgi diskutuota apie tai. Pavyzdžiui, bent jau Druskininkų savivaldybėje, kad priklausytų nuosavybės teise tokios slėptuvės ir joms būtų skiriamos lėšos, nepamenu, kada yra buvę. Oficialių, kurios priklausytų ir tarnautų pagal paskirtį, neturime.
 
Mes turime tiek visokių rūpesčių ir dar nesulaukėme tokių gerų laikų, kad patiems merams iškiltų klausimas prisikasti slėptuvių. Ir jeigu įsivaizduojama, kad galėtume pastatyti už savivaldybės pinigus dvidešimčiai tūkstančių gyventojų slėptuvių... Čia turime kalbėti valstybės, o ne savivaldybės lygmeniu. Jei pastatysime slėptuvę šimtui žmonių, tai atsiprašau, ką darys likę Druskininkų beveik dvidešimt tūkstančių kitų gyventojų? Jeigu kalbame apie slėptuves, kuriose būtų galima pasislėpti visiems žmonėms, turbūt mažiausioje savivaldybėje tai yra dešimtys ir šimtai milijonų.


 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris