Slėptuvės apleistos Atlikome mini eksperimentą ir apskambinome bent dešimties savivaldybių merus. Mūsų nuostabai, didžiuma nežinojo, ar jie išvis turi civiliams gyventojams pritaikytų slėptuvių. Kiti skundėsi, kad slėptuvės kad ir yra, bet itin apleistos. „Reikia, kad slėptuvės būtų tinkamos naudoti. Jos yra apleistos, dažnai kitiems dalykams panaudojamos, išardytos. Tokia situacija yra visoje Lietuvoje“, - nuogąstavo Panevėžio savivaldybės meras Rytis Mykolas Račkauskas. „Konstatuojame, kad mes jau grįžtame į šaltojo karo periodą, kuris buvo sovietmečiu. Tuomet viena pagrindinių grėsmių buvo ta, kad jis gali peraugti į branduolinį karą. Todėl visa gyvenamųjų vietų infrastruktūra buvo ruošiama kariniam konfliktui: šalia gyvenamųjų vietų atsirado slėptuvės, buvo kaupiamos maisto atsargos. Dabar per tą laiką, po nepriklausomybės atgavimo, visose savivaldybėse slėptuvės tapo apleistos. Bet kai kuriais atvejais, man atrodo, buvo privatizuojamos. Dabar yra būtina įvertinti jų būklę. Vienaip ar kitaip mes esame viena priešakinių NATO valstybių, kuri yra šalia keliančiosios potencialų pavojų ne tik Baltijos regionui, bet ir visam Europos žemynui. Nors skiriama iš biudžeto nemažai papildomų lėšų krašto gynybai stipriniti, bet turi būti įvertinta situacija, jeigu bus panaudotas cheminis ar branduolinis ginklas, kiek yra saugu civiliniams gyventojams“, - sako P.Urbšys. Domėjosi, ar esame pasiruošę Dar praėjusiais metais Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija nusprendė įrengti slėptuves, kurios ekstremalių situacijų atveju būtų skirtos operacijų centrams įkurti, užtikrintų pajėgų valdymą ir situacijos kontrolę. Tačiau viešojoje erdvėje skelbiama, kad pernai Lietuvoje buvo 85 žinybinės slėptuvės - jos priklauso savivaldybėms, tiesiogiai valstybei, kitoms institucijoms. Didžioji dalis jų yra apleistos ir nenaudojamos arba pritaikytos kitai veiklai. „Pasaulį sukrėtus cheminio ginklo atakoms prieš civilius asmenis Sirijoje ir Jungtinėje Karalystėje matome, kad tokio ginklo panaudojimo tikimybė egzistuoja, todėl įvairioms valstybės institucijoms ir Lietuvos visuomenei būtina būti bent minimaliai apmokytais, kaip elgtis tokiose ekstremaliose situacijose. Deja, informacijos, kaip reikėtų elgtis tokiais atvejais, trūksta, o dar pernai priimti sprendimai dėl slėptuvių įrengimo, atrodo, nepajudėjo“, - teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė. Parlamentarė kreipėsi į vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną ir sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą dėl pasirengimo cheminio ginklo panaudojimo atvejams. Anot jos, ministrų prašoma pateikti informaciją, kaip ir ar apskritai valstybinės institucijos ruošiasi tokioms situacijoms. Klausiama, ar vyksta specialūs mokymai pareigūnams ir ar yra įrengtos slėptuvės gyventojams. Taip pat domimasi, kokiomis kitomis priemonėmis būtų užtikrintas gyventojų saugumas ir kaip būtų informuojami gyventojai apie ekstremalias situacijas. Galų gale klausiama, ar savivaldybėse vyksta civilinės saugos pratybos, kiek šiam tikslui skiriama lėšų ir kaip jos panaudojamos siekiant šviesti visuomenę apie ekstremalias situacijas.L.S. skaičius 85 - tiek pernai Lietuvoje buvo žinybinių slėptuvių, kurios priklauso savivaldybėms, tiesiogiai valstybei, kitoms institucijoms.
Komentuoti: