Lietuvos slaugos specialistų organizacijos duomenimis, slaugytojų darbo užmokestis Lietuvoje - vienas žemiausių visoje Europos Sąjungoje ir kai kuriose asmens sveikatos priežiūros įstaigose vos keliais eurais didesnis už minimalų darbo užmokestį. Dėl menkų atlyginimų ir blogų darbo sąlygų slaugytojai emigruoja – per 20 metų Lietuvoje šios specialybės atstovų skaičius sumažėjo nuo 36 tūkstančių iki 16 tūkstančių, t. y. daugiau nei perpus.

Problemos, susijusios su slaugytojų darbo krūviais, jų trūkumu, apmokėjimu už darbą, svarstytos ne kartą, tačiau realių sprendimų – nėra. Sveikatos apsaugos ministerija asmens sveikatos priežiūros įstaigoms rekomenduoja pačioms iš savo lėšų didinti algas slaugytojams, o gydymo įstaigų vadovų teigimu, dėl nepakankamo finansavimo tai padaryti – sudėtinga. L.S. politikų paklausė, kokių lėšų šaltinių šie mato slaugytojų atlyginimams didinti.
 
Seimo narė, socialdemokratė Alma Monkauskaitė:

Reikia ieškoti vidinių rezervų
- Kodėl vienose ligoninėse slaugytojams atlyginimai pakelti po septyniasdešimt ar net šimtu eurų, o kitose nepakilo visai? Tai, kad lėšos slaugytojų atlyginimams yra nevienodos skirtingose įstaigose ir tai, kad atlyginimai ženkliai skiriasi, rodo, jog yra skirtinga vadyba. Be to, reikia nepamiršti, kad sveikatos priežiūros įstaigose reikėtų sutvarkyti viešuosius pirkimus – galbūt galima pirkti atidžiau? Galima atsisakyti nebūtinų paslaugų.
 
Pavyzdžiui, kai kurios ligoninės samdo valymo įmones arba yra perdavusios maitinimą kitoms įstaigoms. Galimybių sutaupyti yra, tačiau tai – visiškai vadybos klausimas. Pinigų yra tiek, kiek yra ir ligoninės gali išsisukti, jei tik nori. Galbūt kai kuriems vadovams galima atsisakyti prabangių automobilių? Reikia galvoti apie darbuotojus bei jų algas ir ieškoti vidinių rezervų, o ne kaltinti kitus.
 
Seimo narys, konservatorius Antanas Matulas:

Situacija – beviltiška

- Finansavimas apie dešimt procentų didėjo tik didžiosioms ligoninėms, o rajonų nesiekia ikikrizinio lygio. Nors balas atkurtas, finansavimas neauga arba tai vyksta per mažai. Akivaizdu, kad kalbant apie slaugytojų atlyginimų situaciją, vyksta priešrinkiminis šou, kuris neapsieina be melo. Valstybė, ypač prieš rinkimus, dalija pažadus visuomenei, o finansinių galimybių, deja, neturi.
 
Sveikatos sektoriuje lėšų pritraukimu niekas neužsiima. Valstybė jam skiria tik 3,9 procento nuo bendrojo vidaus produkto. Tai – praktiškai mažiausias rodiklis Europoje. Prieš trejus metus skirta 4,1 procento ir kalbėta, jog šiemet bus pasiektas 4,2 procento. Ne tik, kad ambicingas pažadas nebuvo įvykdytas, bet dar ir finansavimas sumažintas. Todėl nieko keista, kad pasigirsta net įstaigų vadovų kalbų trauktis iš postų, nes situacija – beviltiška.
 
Finansinių galimybių kelti atlyginimus regionų ligoninėse ir poliklinikose nėra. Kaip sutaupyti? Nelabai yra iš ko. Vienas namų ūkis sveikatos apsaugai šalyje ir taip išleidžia apie trisdešimt procentų, nors Europos Sąjunga rekomenduoja, kad ši suma būtų ne didesnė nei dvidešimt penki procentai. Todėl mums būtinos sisteminės permainos.
 
Reikia keisti mokesčių surinkimo tvarką, įvesti papildomų draudimų, pritraukti privačių lėšų. Būtina įvairiais būdais skatinti darbdavius investuoti į savo darbuotojus. Jie ir patys tai nori daryti. Reikia pritaikyti mokestines lengvatas. Deja, šių permainų daug metų niekas nedrįsta inicijuoti. Paradoksas tas, kad didinant minimalų mėnesinį atlyginimą išlaikyti proporcijas sudėtinga. O kelti vienai kategorijai atlyginimą yra visiškai nelogiškai, nes didėjant minimaliam atlyginimui netrukus susidarys situacija, kai slaugytojų atlyginimai susilygins su gydytojų.
 
Seimo narys, „tvarkietis“ Remigijus Ačas:

Valdančioji dauguma turi prisiimti atsakomybę
- Su teiginiais, kad pačios įstaigos yra kaltos dėl situacijos, nenoriu sutikti. Paprastai kalbant, jei šiandien man reikia apsirengti, apsiauti ir pavalgyti, aš galiu rinktis: valgyti varškę ar delikatesus. Vadinasi, galiu sutaupyti valgydamas pigesnį maistą. Bet jeigu neturiu ir batų, ir kelnių, tada turiu nevalgyti. Arba eiti basas. Arba - be kelnių. Lygiai tas pats ir su slaugytojų atlyginimais. Ko galime atsisakyti tam, kad juos padidintume? Gydytojų etatų ar pagalbinio personalo?
 
Šiandien, kai visur visko trūksta, sutaupyti, deja, neišeis. Biudžetas jau sudėliotas. Todėl, mano nuomone, kaltė tenka buvusiai Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybei, kartu ir Seimui, kadangi nepadidinome finansavimo sveikatos sektoriui. Sveikatos priežiūros įstaigos yra priverstos verstis kaip vertėsi. Klausimas jau turėjo būti išspręstas, deja, to niekas nesiėmė. Susirūpinimas kilo tik Seimo kadencijos pabaigoje, nes kitą biudžetą jau tvirtins naujas Seimas. Užtat visi dabar labai protingi ir susirūpinę šneka. Dabartinė valdančioji dauguma turi prisiimti atsakomybę ir pasakyti, kad per šiuos valdymo metus nieko šiuo klausimu nepadarė.