Slaugos lovų mažinimas – nesusipratimas ar laikinas nepatogumas?

Deimantė Zailskaitė
2015-04-17
Kokia paliatyvios slaugos ateitis Lietuvoje, kuomet politikai viena šneka, o visai ką kita daro? Jau seniai kalbama, jog visuomenei senstant slaugos paslaugos yra prioritetinės. Tad mažų mažiausiai kelia nuostabą, kai Vilniaus Vilkpėdės ligoninei staiga „nurėžiama“ dalis lovų skaičiaus. Kas prie to prikišo nagus – neaišku, nes sveikatos apsaugai diriguojantys politikai vienas į kitą beda pirštu.
Slaugos lovų mažinimas – nesusipratimas ar laikinas nepatogumas?
Sostinės Vilkpėdės slaugos ligoninėje sumažinus valstybės finansuojamų lovų skaičius, slaugytojų algų pakėlimas, apie kurį taip daug kalba sveikatos politikai, pakibo ant plauko. Gydymo įstaigos administracija baiminasi, kad jų nereiktų mažinti, jei situacija nepasikeis.

Gyvena nežinioje

Vilkpėdės ligoninė, kaip tik šiomis dienomis iniciavusi paliatyvios pagalbos konferenciją, dėl sumažintų lovų skaičiaus jaučiasi nuskriausta.
„Šiais metais mums nefinansavo 29 lovų. Jau pernai vienuolika lovų buvo „nurėžta“, dar aštuoniolika buvo prašyta finansuoti šiais metais. Kadangi Globos skyrius pas mus buvo panaikintas, lovos liko tuščios, - sako Vilkpėdės ligoninės direktorė Zina Ramanauskienė (nuotr.). - Labai blogai vertinu esamą situaciją. Kadangi, senyvo amžiaus neįgalių žmonių ir sunkių ligonių, kuriems reikalinga stacionari ir paliatyvi pagalba, slaugymas yra prioritetinis klausimas.
Ne visos ligoninės yra nuskriaustos taip kaip mes. Pavyzdžiui, kalbėjau su Panevėžio ligoninės direktore – pas juos kiek priima, tiek ir patvirtino apmokamų lovų skaičių. Na, o Vilniuje tokia situacija... Sujungtoji Šv.Roko ligoninė, kuri netrukus atidaroma, irgi gaus mažiau lovų negu turėjo per dvi ligonines.“

Anot vadovės, didžiausias slaugos paslaugų poreikis juntamas žiemos metu, kuomet eilėje stovi penkiasdešimt – septyniasdešimt žmonių.
„Šiuo metu didelės eilės nėra – gal dešimt žmonių, kurie per savaitę patenka į ligoninę. Onkologiniams ligoniams visada žalia šviesa, nes jiems nėra kada laukti.
Didžiausios eilės visada būna Alzheimerio bei kitomis demencijos ligomis sergantiesiems, nes jiems reikalinga speciali priežiūra ir sąlygos (užrakinamos durys, fiksuoti langai) , mat tokie pacientai gali, pavyzdžiui, išeiti ir pasiklysti. Šiomis ligomis sergantiesiems turime trisdešimt aštuonias vietas“, - pasakoja Z.Ramanauskienė.
Kaip šis politinis sprendimas paveiks slaugos ligoninės veiklą?
„Tokia jau mūsų duona: reikia kovoti, įrodinėti ne asmenines, o Vilniaus miesto gyventojų tiesas. Bet svarbiausia, kad buvo pripažinta, jog esame nuskriausti. Iš tikrųjų tai pripažino visos tarnybos.
Dar litais skaičiuojant, netenkame netoli keturių šimtų tūkstančių – beveik pusės milijono. Jeigu mums neapmokėtų už suteiktas paslaugas, kurias dabar teikiame virš kvotos – būtų labai negerai.
Nors įkainis dabar ir padidėjo, tačiau mums sumažinus finansuojamų lovų skaičių, atlyginimų slaugytojoms, kad ir buvo numatyta, pakelti negalėsime. Turėtume netgi apie jų mažinimą pagalvoti. Nėra lovų, nėra ir darbuotojų. Tokia nežinia yra labai blogai.
Kodėl taip nutiko? Atsakymo nėra. Buvome ir Seime, kur dalyvavo sveikatos apsaugos ministrė. Ji sakė, peržiūrės šitą dalyką – čia esą nesusipratimas. Taigi išvadų lauksime balandžio gale“, - kalbėjo Z.Ramanauskienė.
 
Ne ministrės sprendimas
„Kaip dėl Vilkpėdės ligoninės?“ – užklausiau sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės? „Mes aiškinsimės. Tai yra ne mūsų ministerijos sprendimas. Mano žiniomis, tai yra Ligonių kasų sprendimas. Būtent jie nuėmė vienuolika lovų, tiksliau, paslaugų teikimą ir apmokėjimą, nuo Vilkpėdės ligoninės.

Vienuolika lovų daugiau turėti suteikta teisė  slaugos ligoninei „Gemma“. Iš tikrųjų mes dar turime tai išsiaiškinti. Oficialių dokumentų ir paaiškinimų iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos vado pono Mockaus dar neturiu...“ – sakė ministrė.
Apie tai užklaustas Valstybinės ligonių kasos direktoriaus funkcijas vykdantis Gintaras Kacevičius, į šį klausimą nebuvo pasiruošęs atsakyti. Patarė kreiptis į tarnybos komunikacijos skyrių.
„Nei Valstybinė ligonių kasa, nei teritorinės ligonių kasos neturi teisės, net teorinės galimybės, nurodyti, koks turi būti lovų skaičius gydymo įstaigose ar kitaip jas reguliuoti. Taigi tokių nurodymų nebuvo duota. Tai padaryti gali tik gydymo įstaigos steigėjas, šiuo atveju – Vilniaus miesto savivaldybė. Ligonių kasos gydymo įstaigoms, tarp jų ir šiai slaugos ligoninei, apmoka už pacientams suteiktas paslaugas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, o gavusios šias lėšas gydymo įstaigos, jei sutaupo, gali naudoti savo reikmėms, pavyzdžiui, lovų skaičiui didinti“, - atsakė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Lina Bušinskaitė. 

Vilniaus miesto savivaldybės raštiškas atsakymas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014 ir 2015 metais ne kartą kreipėsi į Vilniaus teritorinę ligonių kasą (toliau – TLK), prašydamas nuo šių metų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų papildomai finansuoti dvidešimt tris slaugos ir palaikomojo gydymo lovas VšĮ Vilkpėdės ligoninėje.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa informavo, kad derybų metu bus atsižvelgta į šį prašymą.

Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės stacionarines slaugos paslaugas teikiančioms įstaigoms pateiktuose Vilniaus TLK asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo Sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarčių projektuose, lyginant 2014 ir 2015 metų sutartines sumas, visoms Vilniaus miesto savivaldybės stacionarines slaugos paslaugas teikiančioms įstaigoms lėšos mažinamos.
Sutarčių projektų derinimo eigoje Vilniaus miesto administracija vėl kreipėsi į Vilniaus TLK, kad pasirašant sutartis su Vilniaus miesto savivaldybės stacionarines slaugos paslaugas teikiančiomis įstaigomis, būtų atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2008 metų balandžio 29 d. įsakymo Nr. V-342 „Dėl slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičiaus“ 1 punkte nurodytą siektiną rodiklį – tūkstančiui gyventojų esant poreikiui, turėtų tekti dvi lovos, tačiau tūkstančiui Vilniaus miesto gyventojų 2014 metais teko 1,5 lovos (Vilniaus miesto savivaldybės ir kitų steigėjų pavaldume esančiose sveikatos priežiūros įstaigų slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuose).
Į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą, ne tik nemažinti, o padidinti finansavimo sumą Vilniaus miesto savivaldybės stacionarines slaugos paslaugas teikiančioms įstaigoms, buvo atsižvelgta, tačiau ne visiškai.
 
Komentaras
Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Paluckas:

- Pirmas dalykas dėl Vilkpėdės ligoninės situacijos: iš tiesų dabar, atidarius Šv. Roko atnaujintą korpusą, taip jau atsitiko, kad dalis slaugos vietų yra ten perkelta, o 29 vietomis sumažėjo Vilkpėdės ligoninė. Šiai paslaugai tikrai dėmesio bus skiriama, aš tikrai galiu garantuoti ir pažadėti, gerokai daugiau negu iki šiol.
Iš esmės tai yra laikinas sumažėjimas ir jis tikrai bus kompensuotas kitu plėtros etapu. Čia laikinas nepatogumas. Aišku, sumažėjęs skaičius, turint galvoje, kad ir taip trūksta šių paslaugų, yra jautrus.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    „Šiuo metu tikrai yra didžiulis gydytojų reabilitologų poreikis. Todėl įstaigų vadovai, siekiantys aukšto lygi...
    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    „Kuo daugiau veiklos, tada nėra kada dejuoti! Išmokau suprasti organizmo signalus ir rasti laiko poilsiui, supratau, ...

    Budinti vaistinė


    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

    razinka


    Sveika šeima


    Velykiniai troškimai: ir pavalgyti, ir sulieknėti

    Šv. Velykų pusryčiai – laukiamiausia šventės akimirka ar stresas, vien pamąsčius apie valgiais nukrautą stalą? Mitybos specialistų teigimu, giliai įsišaknijusios „dėkis dar“ ir naujosios „dietų“ kultūros sandūra turi skaudžių pasekmių: abiem atvejais formuojasi blogi mitybos įpročiai...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    „Titaniko“ II ateitis: fiasko ar bravo?

    „Titanikas“ II gali sukurti taiką. Šis gali tapti taikos laivu visoms pasaulio valstybėms“, – sako ekscentriškasis australų verslininkas Clive Palmeris. Pastarasis savųjų planų sukurti istorinio tragiško likimo laivo repliką nepamiršo. Jis prisimena ne tik romantinę Džeko ir Rouzės ...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Ar gudresnis valgo skaniau?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

    Naujas numeris