Skyrybos dėl atliekų deginimo jėgainių?
Margarita Meškaitė
2018-07-12
Vakar, trečiadienį, pranešta, kad iš pareigų traukiasi aplinkos viceministras Dalius Krinickas, kuris buvo atsakingas už atliekų tvarkymo, vandens bei taršos prevencijos sektorius. Institucijų koridoriuose pasigirdo, kad tam įtakos galimai turėjo prieštaravimai premjero pozicijai dėl atliekų deginimo ir kogeneracinių jėgainių.
Tiesa, D.Krinickas, anksčiau vadovavęs Atliekų departamentui, tai žurnalistams neigia, sakydamas, jog sprendimą lėmė asmeninės priežastys.
Aplinkos viceministras Dalius Krinickas, kuris buvo atsakingas už atliekų tvarkymo, vandens bei taršos prevencijos sektorius, pasitraukia iš pareigų.
Ateityje nebus ko deginti?
„Šiandieną investuojame į tikrai pačias primityviausias atliekų tvarkymo technologijas ir užkertame kelią diegti pažangesnes, kad ugdytume ekologinį visuomenės sąmoningumą rūšiuoti ir skatinti atliekų perdirbimą, ko ir reikalauja žiedinės ekonomikos aspektai. Pirmiausias žiedinės ekonomikos aspektas - kad mažintume atliekų kiekį.
Galbūt ateityje technologijos taip išsivystys, kad sąvartynuose šalinsime nulį atliekų ir galbūt nebebus ko deginti“, - sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė.
Kaip kalbama institucijų koridoriuose, Seime svarstant klausimus dėl atliekų deginimo jėgainių D.Krinickas parlamentarus patikindavo, kad degintinų atliekų Lietuvoje užteks.
Savo ruožtu V.Vingrienė tvirtina, kad ankstesnės Vyriausybės sprendimas dėl investicijų į perteklinius atliekų deginimo pajėgumus privalo būti panaikintas. Kartu panaikinant ir galimybę atliekas įsivežti iš užsienio.
„Jungtinė Karalystė šiandien tikrai neturi atliekų tvarkymo infrastruktūros ir nuėjo lengvesniu keliu atliekas išveždama deginti į Kiniją.
Dabar Kinija laikosi Paryžiaus susitarimo įsipareigojimų ir jau uždarė sienas įsivežti atliekas iš Jungtinės Karalystės deginti.
Dabar britai įvaryti į kampą ir, be abejo, yra kaip ir labai tikėtina, kiek teko girdėti, kad primokama dar šimtą eurų už toną, jog išsivežtum atliekas deginimui. O kas gali paneigti, kad kogeneracinių jėgainių plane nėra numatyta ir tokios galimybės? Tai būtų labai geras biznis. Tuomet terštume savo aplinką, dar nežinoma, ar atliekas degins tikrai tokioje aukštoje temperatūroje, ar tikrai gyventojai negyvens taršoje?“ – nuogąstauja pataisas pateikusi Aplinkos apsaugos komiteto narė.
Nerimas dėl gyventojų sveikatos
Premjeras Saulius Skvernelis yra išreiškęs poziciją, kad gyventojų nerimas dėl Vilniuje ir Kaune planuojamų atliekų deginimo jėgainių - pagrįstas.
„Čia yra ne kvapas, kurį gali pernešti. Čia yra tokios išmetamosios medžiagos, kurios šimtmečiais išlieka, kurios daro poveikį aplinkai, daro poveikį sveikatai, kyla apsigimimų grėsmės. Todėl norisi atsakymų, ar tai saugu Lietuvai ir pirmiausiai Vilniaus gyventojams, ar ne“, – praėjusį mėnesį Seime yra kalbėjęs premjeras.
Planuojama, kad 345 mln. Eur vertės Vilniaus jėgainė pradės veikti 2019-ųjų pabaigoje, o 150 mln. Eur vertės Kauno jėgainė, statoma kartu su Suomijos kapitalo „Fortum Lietuva“, – 2020 metais.
Kogeneracinių jėgainių nesibaimina Seimo narys Algirdas Sysas. „Manau, dabartinės technologijos pasiekia labai aukštą lygį. Geriausias pavyzdys - Austrija. Įvažiuoji į Vieną, stovi didžiausia šiukšlių deginimo gamykla, gražus vamzdis, išpaišytos sienos. Austrai turbūt irgi protestavo, bet panaudojus naujausias technologijas, kaštai iš karto atpinga, nes kas daugiausiai šiukšlina – miesto gyventojai. Tai viskas vietoje rūšiuojama, dalis – sudeginama, dalis kompostuojama ir dalis perdirbama. Ir mes ten nematome didelių šiukšlių kalnų. Nesu nusistatęs prieš kogeneracines jėgaines ir atliekų deginimą“, - sako A.Sysas.
Komentaras
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas:
- Rudenį reikia šaukti komiteto posėdį ir išklausyti informaciją bei rekomenduoti, ar tas poveikis, kuris atliktas visuomenės sveikatai, reikšmingas, ar ne. Be abejo, atliekų deginimo įmonės yra naudingos. Bet reikia įvertinti jų galimą poveikį sveikatai. Ir turi būti tinkamas atstumas nuo gyvenamųjų vietovių. Kaip yra suplanuota Vilniuje, iš esmės gyvenamaqjame rajone, man atrodo, tarša išties ženkliai padidės. Bet mažinat galingumą vežti
Vilniaus šiukšles į Kauną irgi, manau, yra amoralus veiksmas.
Atsimenu, kai mes sprendėme klausimą dėl Kariotiškių sąvartyno, tada rengėme išvažiuojamą posėdį, užsakėme tyrimą dėl poveikio aplinkai. Vienareikšmiškai komiteto sprendimas buvo, kad negalima pritarti jo įrengimui šalia gyvenviečių ir poveikis sveikatai gali būti didžiulis, bet nepaklausė tuometinė vyriausybė ir dabar matome, kad sąvartynas užsipildė ir padarė didelę žalą regionui.
Tarp kitko
Lietuva siekia ES plastiko ir žiedinės ekonomikos strategijoje numatytų ambicingų tikslų: 2020 metais perdirbti ne mažiau 50 proc., iki 2030-ųjų – ne mažiau 60 proc. komunalinių ir 70 proc. pakuočių atliekų, nuo 2035–ųjų – atitinkamai 65 proc. ir 75 proc.
Komentuoti: