Skundžiasi vis dažniau
Ministerija užversta pacientų skundais: valdininkų stalčiuose jau guli 161 skundas. Galima tik spėti, kiek jų dar bus pateikta iki šių metų galo. „Matyt, informacija tampa labiau prieinama, žmonės geriau žino savo teises“, - svarsto SAM atstovė Alina Žilinaitė, bandydama paaiškinti, kodėl pastaruoju metu taip smarkiai padaugėjo medikus skundžiančių asmenų.
Bene didžiausio atgarsio sulaukė istorija, kuomet į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (RVUL) buvo pristatyta 80 proc. kūno apdegusi moteris. Sutuoktinis, norėdamas padėti žmonai, iš užsienio parsisiuntė pažangų ir brangiai kainuojantį medicinos aparatą. Tačiau RVUL vadovas, kaip buvo rašoma viešai pateiktame pranešime, dėl nesuprantamų priežasčių delsė jį priimti. Sunkios būklės pacientė, deja, mirė. Apie tai sužinojusi Sveikatos apsaugos ministerija pavedė atlikti išsamų tyrimą.
 
„SAM kreipėsi į viešąją įstaigą Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę ir gavo informaciją apie pacientės, patyrusios viso kūno nudegimą, gydymą. Siekiant įvertinti teiktų paslaugų kokybę bei jų atitikimą teisės aktams Akreditavimo tarnybai bei Bioetikos komitetui suformuoti pavedimai atlikti neeilinį auditą“, - rašoma ministerijos pateiktame atsakyme.
Savo ruožtu Akreditavo tarnybos direktorės pavaduotoja Ramunė Vaitkevičienė patikino, kad tyrimo išvadas planuojama parengti iki rugsėjo 26 d.
 
Ne visi skundai pagrįsti
„Šiais metais pas mus irgi buvo keletas skundų. Ginčų komisijos sprendimu buvome teisūs, bet pacientė nesutiko su komisijos išvadomis ir kreipėsi į teismą.
Moteris skundėsi, kad artimam žmogui netinkamai suteiktos paslaugos ir ne viskas atlikta. Pacientas mirė. Ji nori prisiteisti didelę pinigų sumą. Kaip aš sakau, šiuo atveju ne tiek siekiama išsiaiškinti situaciją, kiek norima prisiteisti kompensaciją. Nors komisijos išvada, kaip minėjau, buvo mums palanki: paslaugos, jų vertinimu, suteiktos laiku ir kokybiškai“, - sako Kėdainių ligoninės vadovas Stasys Skauminas.
 
Pasak įstaigos direktoriaus, skundų daugės, nes žmonės teisiškai labiau išprusę, jie žino savo teises, kreipiasi į advokatus, tam tikras teisėsaugos struktūras.
Kuo daugiausiai skundžiamasi? „Būna, kad dėl etikos pažeidimų, jų nuomone, medikai netinkamai bendrauja. Kitą kartą skundžiasi netinkamai suteikta paslauga.
Įstaigoje veikia Audito komisija ir kiekvieną tokį skundą ne tik raštišką, bet ir žodinį, stengiamės išnagrinėti“, - pasakoja įstaigos vadovas.
Neretai nepatenkintas pacientas veržiasi tiesai pas direktorių į kabinetą.

---

 
Per dešimtmetį iš viso buvo nagrinėta atvejų ir priimta sprendimų, tiek teigiamų, tiek neigiamų:

2008 m. - 62 sprendimai
2009 m. – 70 sprendimai
2010 m. – 87 sprendimai
2011 m . – 95 sprendimai
2012 m. – 70 sprendimai
2013 m. – 102 sprendimai
2014 m. – 92 sprendimai
2015 m. – 124 sprendimai
2016 m. – 132 sprendimai
2017 m. – 118 sprendimai

---

 
Kreipėsi anonimiškai 
„Ministerijai teko aiškintis tik dėl anoniminio skundo. Įstaigoje buvo atlikti auditai. Žinoma, nieko nerado. Keista, kad užsimota anoniminį skundą nagrinėti aukščiausiu lygiu. Su žmonėmis, kurie prisistato, bandome rasti bendrą kalbą ir išsiaiškinti, kuri pusė yra teisi, - sako Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas ir priduria, kad pastaruoju skundų daugėja. - Vieniems eilės per didelės, kitiems nepatinka suteiktos paslaugos, tretiems - maistas, patalynė. Būna, kad nepatinka gydytojas: ne taip pažiūrėjo, ne taip pasakė, negerai išaiškino, grubiai elgėsi. Tačiau patys pacientai nemato, kaip jie elgiasi, kad per daug reikalauja iš įstaigos. Gydytojai juk nebėgioja ir neskundžia pacientų, kad šie negražiai elgiasi. Deja, pacientai gerai žino savo teises, bet primiršta pareigas.“
 
Išmuša iš vėžių
Pasak įstaigos vadovų, tokie balansavimai tarp konfliktinių situacijų itin apsunkina gydytojų darbą.
„Jei skundų padaugėja, tai medikus išmuša iš vėžių. Šiuo atveju gali atsirasti baimė teikti tam tikras paslaugas. Ne veltui kalbama apie žalos atlyginimą be kaltės, kad gydytojas teikdamas pagalbą nebijotų suklysti. Manau, kad reikėtų labiau apsaugoti medikus nuo tokių dalykų. Pacientai iš tikrųjų tampa gudresni, reiklesni ir teisiškai pasikaustę, todėl ir nori kompensacijų ar žalos atlyginimų“, - sako Kėdainių įstaigos vadovas S.Skauminas.
Jam antrina ir V.Grigas: „Įsivaizduokite, dirbate visą dieną, turite pilną užrašymą ir prasidedant dienai gydytojas apšaukiamas nepatenkinto paciento... Natūralu, kad nuotaika sugenda ir darbingumas mąžta. Juolab kad daug yra ir nepagrįstų skundų.
Labai svarbu priimti žalos be kaltės atlyginimo modelį, kuris užsienio praktikoje jau seniai taikomas. Kitaip neprogresuosime“, - sako V.Grigas.

---

 
Komentaras
Lietuvos pacientų forumo valdybos pirmininkė Ieva Drėgvienė:
 
- Pirmiausia reikėtų kalbėti, kiek skundų yra pagrįstų. O tokių tikrai yra labai nedidelė dalis. Kadangi esu Žalos komisijoje, galiu pasakyti, kad labai padaugėjo skundų iš įkalinimo įstaigų, kurie dažniausiai ir būna nepagrįsti. O šiaip jaučiasi, kad yra komunikacijos bėdos tarp gydytojo ir paciento. Pacientas turi teisę ne tik į kokybišką gydymą, bet turi ir tam tikras pareigas. Pavyzdžiui, laikytis gydymo režimo, vartoti vaistus taip, kaip paskyrė gydytojas. Itin dažnu atveju mūsų komisijoje matome, kad pacientui yra paskirti vaistai – du kartus per dieną, po dvi tabletes, ryte ir vakare. Kas nors nutinka ir gydytojas kaltas, o, pasirodo, pacientas vaistų vartojimą pakoregavo pats. Tokiu atveju kas yra kaltas? Ar ne paciento pareiga gerti vaistus, kaip paskyrė gydytojas? Ar ne paciento pareiga išsakyti visą epikrizę, nes dažnai vieną dalyką pacientas pasako, o kitus nutyli. Pavyzdžiui, apie žalingus įpročius.

---

 
Tarp kitko
Pacientams padarytos žalos komisija nagrinėja tokius atvejus, kai dėl medikų kaltės pacientų sveikatai gali būti padaryta žala. Pavyzdžiui, jei gydytojai nenustatė paciento diagnozės ir dėl to jis turėjo ligos komplikacijų, liga užsitęsė. Arba jeigu pacientas tapo neįgalus dėl medikų kaltės ir pan.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!