Šiukšlių išvežimo krizė sostinėje apnuogino daugiau atliekų tvarkymo skylių. Keisdama mišrių atliekų surinkimo tvarką miesto valdžia siekė paskatinti atsakingą rūšiavimą, tačiau gyventojai skundžiasi, kad antrinėms žaliavoms surinkti skirti konteineriais ir taip nuolat perpildyti.
Vilniečiai vis dar skundžiasi dėl šiukšlėmis perpildytų konteinerių, smarvės, graužikų šalia konteinerių, tarakonų bei musių atakų laiptinėse ir butuose.
Užvertė šiukšlėmis
Stringantis šiukšlių išvežimas Vilniuje ne pirmą savaitę kelia emocijų audras. Įžvelgęs pavojų žmonių sveikatai Nacionalinis visuomenės sveikatos centras net kreipėsi į sostinės savivaldybę dėl ekstremaliųjų situacijų komisijos sušaukimo. Tiesa, tai padaryta nebuvo. Administracija dievagojosi, kad situacija kontroliuojama ir artimiausiu metu miestas bus iškuoptas.
Kas iš to? Gyventojai toliau skundžiasi dėl šiukšlėmis perpildytų konteinerių, smarvės, graužikų šalia konteinerių, tarakonų bei musių atakų laiptinėse ir butuose.
Ne geresnė situacija ir prie antrinės žaliavos – plastiko, stiklo, popieriaus – surinkimo konteinerių. „Laukiame jau beveik mėnesį. Jei komunalines atliekas dar išveža, tai rūšiavimo konteineriai seniai perpildyti, šalia sudėti kalnai išrūšiuotų šiukšlių, dar krūva pas gyventojus namuose. Ir čia vadinasi – skatina rūšiuoti...“ – internetinėje erdvėje skundėsi viena vilnietė.
Jai antrino ir kitas pilietis: „Tikrai ne visi rūšiuoja, ypatingai kai rūšiavimo konteineriai visą laiką visur pripildyti“. Tokie gyventojų skundai krypsta ne vien į sostinės savivaldybės langus.
Ieškos naujų vežėjų
Kaip aiškinama, išrūšiuotos atliekos surenkamos, išvežamos ir tvarkomos ne pagal sutartis su savivaldybe, o sudarytas tarp jų ir gamintojų bei importuotojų įsteigtų organizacijų. Jų yra net trys – viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“, „Žaliasis taškas“ ir „Gamtos ateitis“. Ši sistema finansuojama organizacijų lėšomis, gyventojams papildomai nekainuoja tinkamai išrūšiuotų atliekų surinkimas ir sutvarkymas.
Tačiau realybė tokia, kad atėjus laikui atliekas sutvarkyti, už viską atsakingi neretai lieka regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir pačios savivaldybės. Dabartinės sistemos spragas patvirtino ir Vilniaus savivaldybės Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjas Valdas Juodis: „Esama sistema netenkina. Šiuo metu savivaldybė kartu su minėtomis organizacijomis rengia rūšiuotų atliekų surinkimo-vežimo paslaugų konkursą, tikimės jau šiais metais turėti šių atliekų vežėjus, iš kurių bus reikalaujama ir tinkamų sąlygų rūšiuoti sudarymo, ir atsakomybės, ir paslaugų kokybės.“
Jo pastebėjimu, savivaldybė savo ruožtu investuoja į rūšiavimo sąlygų gerinimą: mieste per 2018–2019 m. numatyta įrengti virš 700 požeminių ir pusiau požeminių konteinerių aikštelių, jose įrengiant ne tik konteinerius komunalinėms atliekoms, bet ir konteinerius plastikui, popieriui, stiklo atliekoms, biologiškai skaidžioms (maisto) atliekoms. Visos aikštelės atitiks naujus švaros ir tvarkos standartus.
Savivaldybių situacija netenkina
Kol sostinė dar tik ruošiasi permainoms, pusiau požeminiai atliekų surinkimo konteineriai Druskininkuose įrengti jau daugiau nei prieš dešimt metų. Jų dėka per 9 metus komunalinių atliekų kiekis sumažėjo perpus – nuo dešimties iki penkių tūkstančių tonų per metus. Tuo tarpu antrinių atliekų kiekiai auga – praėjusiais metais jų surinkta tūkstančiu tonų daugiau nei 2016 m.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas tikino, kad pažanga yra didžiulė, tačiau sutiko: situacija dėl rūšiavimo dar nėra tokia, kokios pageidautų savivaldybių specialistai.
„Ar dabar konteinerių pakanka? Viskas priklauso nuo savivaldybės – jei dirbama normaliai, problemų nėra. Tereikia kryptingai siekti tikslų, kad žmonės priprastų, įsisąmonintų, kad rūšiavimas duoda naudą, netikėtų gandais, neva komunalininkai išrūšiuotas šiukšles vis tiek suverčia į vieną mašiną, – kalbėjo pavyzdine atliekų tvarkymo sistema pasigirti galinčios savivaldybės meras. – Nesinori apie kolegas sakyti blogo žodžio, tačiau jei sostinės valdžia tik dabar ruošiasi įrengti požeminius konteinerius, klausimas, ką jie tiek metų veikė? Mažiau reikia sėdėti
facebook‘uose ir daugiau užsiimti ūkiniais darbais...“
Pašnekovo pastebėjimu, svarbu, kad centrinė valdžia nesugalvotų įvedinėti bendros tvarkos. „Negalima visų savivaldybių sumauti ant vieno kurpaliaus. Jos yra labai skirtingos ir turi savarankiškai spręsti, kaip tvarkyti šiukšles. Pavyzdžiui, daug kalbėta, kad neteisinga yra apmokestinti nuo turimo ploto. Jei Druskininkuose būtume verčiami skaičiuoti nuo gyventojų, vietiniams žmonėms kaina išaugtų 2,5 karto, nes kitų miestų žmonės, čia turintys namus, butus, nemokėtų nieko“, – dėstė R.Malinauskas.
Komentaras
VšĮ „Gamtos ateitis“ direktorius Karolis Šiaudkulis:
- Visi nauji dalykai, kuriais siekiama skatinti rūšiavimą, yra sveikintini. Dabar buvo pakeista mišrių komunalinių atliekų išvežimo tvarka, sistema kol kas neįsivažiavo, bet tai daugiau techniniai nesklandumai. Dėl rūšiuotų atliekų išvežimo dar tik bus skelbiamas konkursas ir tuomet gyventojai pajus visus privalumus. Negalima sakyti, kad rūšiavimo konteinerių yra pakankamai. Vilnius plečiasi, daug kitų šalies savivaldybių organizuoja konteinerių pirkimus, tad tinklas plečiamas kiekvienais metais. Turi būti maksimaliai sudaromos sąlygos gyventojams rūšiuoti, kad kuo mažiau būtų metama mišrių komunalinių atliekų. Aišku, neretai pasitaiko, kad šiukšlės išrūšiuojamos netinkamai, sugadinama dalis pakuotės, tad tenka perrūšiuoti antrąkart.
Šiais klausimai šviečiame žmones, paruošta visuomenės švietimo informavimo programa, ji derinama su savivaldybėmis. Žmonės šiaip stengiasi rūšiuoti, nori konteinerių, ypač iš mažesnių miestų, gyvenantys nuosavuose namuose.
Tarp kitko
Vakar, trečiadienį, sušaukto specialaus Seimo aplinkos apsaugos ir Sveikatos reikalų komitetų posėdžio metu pasigirdo kai kurių Seimo narių raginimas Vilniaus valdžią išmokėti kompensacijas gyventojams, kurie dėl šiukšlių krizės patyrė nepatogumų. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko K.Mažeikos teigimu, dėl kompensacijų į savivaldybę bus kreiptasi raštu. Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Julius Morkūnas sakė, jog savivaldybė nagrinės šį klausimą.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: