Vienų šeimos gydytojų kišenes suteiktos skatinamosios paslaugos per mėnesį papildo beveik keturiais tūkstančiais eurų, kitų – vos trimis šimtais. Kodėl tarp priedų tokia didžiulė praraja? Specialistai tikina, jog šeimos gydytojai kartais tiesiog nespėja surašyti, kokias paslaugas suteikė pacientui.
Šeimos gydytojai skatinami piniginėmis priemokomis už gerus darbo rezultatus. Tokiu būdu siekiama geresnės šeimos medicinos paslaugų kokybės bei intensyvesnio ir efektyvesnio paslaugų teikimo.
Nuo šimtų iki tūkstančių
Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Edvinas Ašoklis teigia, kad papildomas mokėjimas gydytojus motyvuoja suteikti kur kas daugiau paslaugų. Už skatinamąsias paslaugas gydymo įstaigai mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Gydytojui atitenkantis priedas sudaro penktadalį visos gaunamos sumos. Pavyzdžiui, už šešias profilaktines programas ir skatinamąsias paslaugas vienam gydytojui per mėnesį buvo sumokėtas 2778 eurų priedas, kitam – 3699 eurų. Tačiau ne visi gauna tokio dydžio atlygius, kadangi vieni dirba daugiau, o kiti – mažiau.
Direktoriaus įsakymu likusi gautų lėšų dalis skiriama ir kitiems darbuotojams. Nes, pasak E.Ašoklio, pavyzdžiui, chirurgas neturi galimybių suteikti skatinamųjų finansuojamų paslaugų.
Visai kitokia situacija yra Kretingos rajono pirminės sveikatos priežiūrios centre. Balandžio mėnesį čia didžiausia suma už suteiktas paslaugas buvo 378 eurai, sausį didžiausias priedas, skirtas gydytojui, siekė 486 eurus.
Pamiršta surašyti atliktus darbus
„Labai svarbu, kad skatinamosios paslaugos būtų lengvai apskaičiuojamos. Šeimos gydytojai kartais pavargsta nuo jų surašymo. Kartais mes suteikiame skatinamąsias paslaugas, bet jų nepažymime ir, savaime suprantama, apmokėjimo negauname.
Atliekame darbą, tik nesurašome, nes per penkiolika minučių, vidutiniškai tenkančių vieno paciento vizitui, nespėjame to padaryti. Todėl šeimos gydytojams reikia asistentų“, – sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Šeimos medicinos centro direktorius dr. prof. Vytautas Kasiulevičius.
Rytų Europos šalių, pavyzdžiui, Vengrijos ar Čekijos šeimos gydytojai taip pat skundžiasi dideliu krūviu. O štai Švedijoje šios specialybės atstovai per dieną priima 17 pacientų. Lietuvoje - 30 pacientų per dieną.
Pacientai nenori prevencinių paslaugų
„Nelabai žmonės rūpinasi sveikata, todėl trūksta susidomėjimo papildomomis paslaugomis. Juk pacientų taip paprastai neprisiviliosi. Pinigai gaunami iš skatinamųjų paslaugų yra tikrai uždirbami krauju. Darbo labai daug, o pinigai menki“, – pasakojo privačios įstaigos „Telšių šeimos klinika“ gydytoja Elvyra Sipavičienė.
Be to, ne viskas priklauso nuo gydytojo. Jeigu pacientas nenori ateiti profilaktiškai tikrintis, labai sudėtinga jį įtikinti tai padaryti.
Yra ir dar viena šios problemos pusė. Norint pacientui pasiūlyti prevenciją, jis turi užsirašyti vizito pas gydytoją, turi būti supažindintas su paslaugomis, jam reikia atlikti tyrimus, juos siųsti į laboratoriją, užpildyti dokumentus. Tačiau tokio žmogaus vizitas gali atimti laiką iš sergančio paciento.
„Valdžia reikalauja, kad mes gerintume patekimą pas šeimos gydytoją, o jeigu mes labai daug mėginsime kviestis žmonių prevenciniais tikslais, tai žmogui, kuris iš tikrųjų susirgo, užkirsime kelią. Ieškome aukso vidurkio, kad ir tiems, ir tiems būtų gerai“, – aiškino Šeškinės poliklinikos direktorius Jonas Kairys.
Komentarai
Centro poliklinikos direktorius Kęstutis Štaras:
- Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros, taip pat psichikos ir
odontologinės sveikatos, gerų darbo rezultatų rodikliai ir skatinamosios paslaugos nustatytos siekiant aktyvesnės veiklos pirminėje sveikatos grandyje. Tai skatina efektyvesnę profilaktinę ir prevencinę veiklą bei budrumą.
Mūsų įstaigoje atsižvelgiama į kiekvieno darbuotojo indėlį – gydytojo, slaugytojo, akušerio, klinikos laboranto. Vadovaujantis poliklinikos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašu, šeimos gydytojo ir kitų pirminės sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokestį sudaro ir pajamos už suteiktas skatinamąsias paslaugas, įvertinus visas sąnaudas.
Didžioji dalis lėšų už šias paslaugas skiriama medicinos personalo darbo užmokesčiui, o likusi dalis panaudojama atliktų laboratorinių tyrimų sąnaudoms padengti, teikiamų paslaugų viešinimui, gyventojų kvietimui atvykti. Visi atlikti darbai yra registruojami poliklinikos medicininėje informacinėje sistemoje, o duomenys perduodami Valstybinei ligonių kasai.
Šeškinės poliklinikos direktorius Jonas Kairys:
- Už skatinamąsias paslaugas, atliktas per visus metus, gydymo įstaiga gali gauti 500 tūkst. eurų. Dar yra ir prevencinės paslaugos: gimdos kaklelio piktybiniai navikai, širdies kraujagyslių ligų prevencija, priešinės liaukos ir storosios žarnos vėžio ankstyvoji diagnostika. Tai irgi turi savo kainas.
Žinoma, turime ir išlaidų laboratoriniams regentams, aparatūros sterilizavimui, guminėms pirštinėms. Visa tai išskaičiuojama iš gydytojo atlygio, tačiau likę pinigai skiriami darbo užmokesčiui. Mūsų informacinėje sistemoje pildomi statistiniai dokumentai. Kiekvieną mėnesį matome, kuris gydytojas atliko paslaugas, ar Valstybinė ligonių kasa jau patvirtino finansavimą.
Vidutiniškai per mėnesį už atliktas skatinamąsias ir prevencines paslaugas apylinkei gali tekti apie 1300 eurų. Dar atskaičiuojamas penkiolikos procentų gyventojų pajamų mokestis, tad visai apylinkės komandai, kurią sudaro gydytojai ir slaugytojai, gali būti skiriama beveik tūkstantis eurų.
Komentuoti: