Lietuvos studentų sąjunga: sprendimas skubotas ir galutinai nesuderintas

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas jau ankščiau „Lietuvos sveikatai“ pasakojo, kad jokie išsakyti argumentai dėl Mokslo ir studijų įstatymo pataisų, kuriose ketinama gerą mokymąsi susieti su septyniais balais, neįtikino politikų. Todėl nuspręsta suburti studentų bendruomenę ir „užversti“ parlamentarų pašto dėžutes tokių pataisų nepalaikyti raginančiais laiškais. „Be abejonės, tikimės palankaus Seimo sprendimo. Arba įstatymas turi būti nugludintas ir nepalikta aštrių kampų, arba atidėtas ir suteikta galimybė su akademinėmis bendruomenėmis diskutuoti iki rudens vidurio, rasti tinkamus sprendimus. Tuomet studentų visuomenėje nekiltų tokia neigiama reakcija. Iš tiesų, kuo toliau, tuo labiau įsitikiname, kad ir Seime yra matančių, jog sprendimas yra skubotas. Tad tikimės, kad į situaciją bus pasižiūrėta racionaliai. Nėra čia kur su tuo buldozeriu važiuoti ir skubėti. Vis tiek dabar turėsime ieškoti būdų, kaip šiuos metus pabaigusius studentus reikės rotuoti.“
 
Ministrė: įstatymas – ne šventa karvė

Tačiau švietimo ir mokslo ministrei Audronei Pitrėnienei sprendimas neatrodo skubotas. „Tai nėra mano pataisos. Tai - darbo grupės, kuri ruošė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, bendras paketas. Jis kuriamas apie dvejus metus. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad dabar veikiančios pataisos, yra neskaidrios ir prieštarauja Konstitucijai. Seimais į tai privalo reaguoti. Jei dveji metai diskusijų yra skubota... Galbūt buvo nepakankamai kalbėtasi ir akcentuoti tam tikri dalykai? Su tuo sutikčiau. O gal, kaip kartais Lietuvoje esama, – pradedama reaguoti tada, kai pasiūlymai jau yra priimami? Dar pamenu, kad tikrai pasiteiravau, ar šis klausimas yra gerai išdiskutuotas. Man buvo pasakyta, kad „taip, darbo grupė darbus baigė ir visi socialiniai partneriai pritarė“. O štai kokia košė dabar pradėjo virti. Dabar lyg ir rektoriai nebepritaria, ir studentai. Tačiau delsti nebegalime. Komitete iš Mokslo ir studijų įstatymo pataisų buvo išimtos skolos, nes Konstitucinis teismas apie jas nekalbėjo. Tai buvo kompromisas su studentais. Kalbame tik apie septynetą. Negali būti „gerai“ viename universitete – aštuoni, kitame – devyni, o tračiame – šeši. Privalo būti aiškumas ir tai turi būti įstatyme. Nematau, kad čia būtų prieštara. O jeigu kas sugalvos geresnį variantą, kuris atitiktų Konstitucinio Teismo išaiškinimą, įstatymas nėra „šventa karvė“, jį galima keisti.“
 
Buvęs ministras: siauras politikų požiūris perspektyvų neturi

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys, buvęs švietimo ministras Gintaras Steponavičius skandale „dėl septyneto“ linkęs palaikyti studentus ir kaltina kolegas noru sprendimus „nuleisti iš viršaus“. „Pataisos iš esmės stumiamos buldozeriu, o tema - pernelyg rimta, kad pokyčiams būtų pritarta per kelias paskutines pavasario sesijos dienas. Juolab kad yra pagrįstų nuogąstavimų, jog tokia skuba taip pat gali neatitikti Konstitucijos. Su keliais Seimo nariais esame įregistravę kitokius pasiūlymus. Manome, kad netikslinga gerą mokymąsi „pririšti“ prie septynių balų. Todėl siūlau abstraktesnę formuluotę, kuri leistų spręsti kilusią problemą. Tai, kas dabar vyksta, rodo, jog nėra normalios sprendimų priėmimo kultūros.“
 
Buvęs viceministras: reikia kardinaliai spręsti mokamų - nemokamų studijų klausimą

Buvęs švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus, vadovavęs Mokslo ir studijų įstatymo pataisas rengusiai darbo grupei, mano, kad studentų pasipriešinimas kyla dėl informacijos stokos. „Ir studentų, ir rektorių atstovai buvo mūsų darbo grupėje, kurios posėdžių metu diskutavome, kaip reikėtų vertinti Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl rotacijos. Žinote, kad prieš šešerius metus priimta rotacijos tvarka yra antikonstitucinė ir šeši kablelis keturi negali būti laikomas „geru“ įvertinimu. Mes sutarėme, kad tas aukštesnis pažymys galėtų būti septyni. Diskusija, kurią dabar studentai kelia, yra dėl tam tikros informacijos stokos. Šiuo metu rotacija iš esmės nevyksta. Mūsų siūlomas variantas sudaro didesnę galimybę pereiti į nemokamas studijų vietas didesniam studentų skaičiui. Tačiau net ir su šita rotacijos tvarka gali atsirasti tokių studentų, kurie mokysis geriau negu septynetas, bet, kadangi nebus daugiau valstybės finansuojamų vietų toje studijų programoje, jis neturės ką užimti. Todėl daliai jų bus skiriamos kompensacijos. Vyriausybė jau dabar dešimčiai procentų gerai besimokančių ir mokančių už studijas studentų jas skyrė.“
 
Vilniaus universiteto studentų atstovybė: pritarta buvo tik iš dalies

Vilniaus universiteto studentų atstovybės prezidentas Andrius Uždanavičius tikina, kad galutinai sutarta dėl septynių balų nebuvo ir sprendimas priimtas nesusikalbėjus, informaciją praktiškai „ištraukus iš konteksto“. „Dėl septynių balų buvo kalbėta po Konstitucinio Teisimo išaiškinimo trumpame posėdyje, kuriame buvo išsakytos dabar egzistuojančios problemos ir buvo rastas bendras variantas, kaip galbūt būtų galima situaciją keisti. Tačiau jam buvo pritarta tik iš dalies. Ir kaip dažniausiai nutinka, iš posėdžio konteksto buvo išimtas siūlymas ir pasakyta, kad „studentai pritarė“. Tuomet jis įdėtas į bendrą Mokslo ir studijų įstatymo paketą. Tad natūralu, kad tam priešinamės.“
 


Komentarai
Vilniaus universiteto rektorius prof. habil. dr. Artūras Žukauskas:

- Problemos esmė ta, kad skirtingose studijų kryptyse, ar net tose pačiose tik skirtinguose universitetuose, vertinimo sistema yra nevienoda. Dėl to studentai priešinasi ir aš tam pritariu. Jeigu kalbėtume apie kokį nors pažymį skaitine išraiška, reikėtų pradėti nuo to, kad reikia suvienodinti pažymių vidurkį visose studijų kryptyse ir visuose universitetuose. Tuomet bus galima sakyti, kurie studentai geri, kurie mažiau. O dabartinė situacija tik sukelia konfliktą. Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo aš nematau kitos išeities tik panaikinti ar pakeisti Konstitucijos straipsnį, mat jis pasidarė tam tikru kliuviniu. Kai įvardyta „gerai besimokantis“, bet neaišku, kur, ką ir kaip, kyla daugybė problemų.
 
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų atstovybės prezidentė Izabelė Girčytė:

- Kadangi esame Lietuvos studentų sąjungos tikrieji nariai, sutinkame su jų išsakyta pozicija ir veiksmais. Liūdniausia, kad žmonės, kurie turėtų dirbti numatomoje sistemoje skundžiasi, tačiau jų vis tiek niekas neklauso. Kol kas studentų organizuota protesto akcija neatrodo tokia efektyvi, kokia galėtų būti, tačiau tikėkimės geriausio.