„Vilniaus užmačioms turėti nacionalinį stadioną pritariu. Manau, kad gerai organizuojant jo erdves būtų galima išnaudoti ne tik sportui, ir investicija būtų ne tokia nuostolinga“, - sako Seimo Jaunimo ir sporto komisijos narys, buvęs krepšininkas Sergejus Jovaiša (63 m.).
„Suprantama, negali Lietuva apsieiti bent be vieno padoresnio stadiono, nes šalies rinktinė, kaip bebūtų, sėkmingiau ar ne visai sėkmingai, rungtyniauja tarptautinėse varžybose. Kartais į Lietuvą atvažiuoja komandos, kurios yra pasaulio reitingo viršūnėse. Todėl mano požiūris dėl Vilniaus užmačių turėti nacionalinį stadioną – teigiamas“, - sako Seimo Jaunimo ir sporto komisijos narys, buvęs krepšininkas Sergejus Jovaiša.
- Į krepšininkų daržą metamas akmuo, kad šie sugriebia kone visą finansavimą, o kitos sporto šakos tenkinasi likučiais, tad sunku tikėtis ir medalių. Sutinkate?
- Tos sporto šakos, kurių atstovai pasiekia apčiuopiamų rezultatų, jos daugiau ir finansuojamos. Į kiekvieną sporto pasiekimą reaguojama teigiamai ir laimėtojai bei jų sporto šaka visada pajunta išaugusį susidomėjimą. Jei krepšininkų rezultatai puikūs, yra daug įvairaus amžiaus grupių komandų, ir bendros išlaidos šiai sporto šakai yra didesnės. Bet jos, manau, pasiteisina. Krepšininkų laimėjimai tarptautinėse arenose kelia šalies prestižą.
Krepšinis tikrai materialine, teisine baze lyderiauja. Betgi, kai plaukikė Rūta Meilutytė pradėjo skinti pergales tarptautinėse arenose, tuoj pat buvo atkreiptas dėmesys į baseinų bazės išplėtimą.
- Kaip vertinate premjero užmojus naujam gyvenimui prikelti futbolą, kuris, kaip bebūtų gaila, negali pasigirti svariomis pergalėmis. Tikite, kad šis šalyje kada nors pralenks krepšinį?
- Tai - pakankamai rizikinga idėja. Kol nesame pasiekę jokių rezultatų, visuomenės nuomonė nebus itin teigiama: kodėl čia dabar reikia finansuoti būtent futbolą? Suprantama, negali Lietuva apsieiti bent be vieno padoresnio stadiono, nes šalies rinktinė, kaip bebūtų, sėkmingiau ar ne visai sėkmingai, rungtyniauja tarptautinėse varžybose. Kartais į Lietuvą atvažiuoja komandos, kurios yra pasaulio reitingo viršūnėse. Todėl mano požiūris dėl Vilniaus užmačių turėti nacionalinį stadioną – teigiamas. Manau, kad gerai organizuojant būtų galima jo erdves išnaudoti ne tik sportui, ir investicija būtų ne tokia nuostolinga. Bet kad masiškai didžiulę paramą iš karto investuosi į futbolą, nežinant, kas bus po penkerių ar dešimties metų, kažin, ar Lietuvai tai būtų lengvai pakeliama.
Dabar skirsi milžiniškas lėšas ten, iš kur nežinai, ar gausi moralinę grąžą, - reikia labai gerai apskaičiuoti. Galėčiau palyginti su Islandija, tiesa, nesu įsigilinęs, kokiu būdu ir kaip jie sugebėjo investuodami į futbolą pasiekti tokių aukštų rezultatų. Tokia maža šalis, netgi mažesnė už Lietuvą, o jau spinti pasaulio ar Europos čempionatuose. Mums iki to dar labai toli. Bet, kaip sakoma, nerizikuosi, šampano negersi, nors mūsų pajėgumai neleidžia visiems vienodai būti dosniems.
Dar yra pakankamai rimta priežastis koncentruoti finansavimą į tas šakas, kurios yra ir populiarios, ir sėkmingos. Nes yra tokių, kurių net nematome nei stadionuose, nei per televiziją arba matome epizodiškai. Žinoma, nutinka, kad mažai žinomoje sporto šakoje, kuri Lietuvoje neturi net tradicijų, staiga kas nors „iššauna“. Tačiau investuoti spėliojant, kur mes dabar ką nors laimėsime, būtų tikrai neatsargu.
- Kaip sustabdyti saujomis draudžiamas medžiagas ryjančius sportininkus: buvo kilęs ne vienas dopingo skandalas?
- Tai - labai bloga naujoji praktika. Mano laikais tokių dalykų praktiškai nebūdavo. Kas dabar vykta pasaulyje, ypač smarkiai nuskambėjęs Rusijos sportininkų atvejis, matėme, kaip griežtas sankcijas pritaikius kenčia ne tik tie, kurie vartojo, bet ir tie, kurie galbūt buvo nekalti.
Griežtos priemonės, manau, vis tiek teikia vilčių, kad sportas išliks daugmaž „švarus“.
- Kaip galvojate, ar šis reiškinys labai paplitęs Lietuvoje: juokaujama, dopingas nebent šachmatininkams neaktualus?
- Jei šachmatininkai išgers trigubą kavos, jiems irgi gali pasireikšti tam tikri reiškiniai. (Juokiasi.)
Tokių atvejų yra pasitaikę ir Lietuvoje. Be abejo, tai mūsų nepuošia, bet bendra tendencija yra tikrai griežta ir pasmerkimas iš visos sporto visuomenės jaučiamas. Tai tikriausiai įvertins patys sportininkai, bus protingi, atsargūs ir „švarūs“.
Sankcijos neleisti dalyvauti varžybose yra pati didžiausia bausmė.
- Iškilo rūpesčių su maistpinigiais: kodėl kultūros atstovo lėkštė pilnesnė nei sportininko?
- Dabar pagal naują sporto įstatymą didelės galios suteikiamos sporto federacijoms. Šios galės tvarkytis biudžetą, kaip pajėgs. Nėra nustatyta, kad būtent maistpinigiai turi būti tik tokie įvairiems sportininkams: sakykime, sunkiaatlečiams ir, kaip jūs paminėjote, šachmatininkams, be abejo, gali būti ir skirtingi maistpinigiai. Vieniems reikia daugiau maisto medžiagų kaupiant energiją, kitiems galbūt mažiau. Tikrai federacijos viduje, priėmus naują sporto įstatymą, galės tvarkytis ir tokius nesklandumus išlyginti.
- Kokie darbai laukia Seimo rudens sesijoje?
- Pirmiausia priimti minėtą sporto įstatymą, kuris jau laukia keliolika metų su įvairiausiais pataisymais ir visokiais pageidavimais. Palengva jis skinasi kelią, tikiuosi, kad rudens sesijoje bus priimtas ir jau iš naujo biudžeto du tūkstančiai devynioliktais metais startuos taip, kaip valstybė gali sau leisti finansuoti sportą.
Dosjė
Gimė 1954 m. gruodžio 17 d. Anykščiuose.
1977 m. baigė Kauno politechnikos institutą, inžinierius ekonomistas.
1979–1986 m. studijavo Lietuvos kūno kultūros institute, dėstytojas, krepšinio treneris.
1998–2004 m. UAB aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ prezidento padėjėjas ir 1998–2001 m. Lietuvos radijo ir televizijos Kauno skyriaus sporto apžvalgininkas.
2001 m. išrinktas pirmuoju Lietuvos lošimų organizatorių asociacijos prezidentu.
2002–2003 m. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos narys.
2004–2005 m. Anykščių „Puntuko“ krepšinio komandos treneris.
2005–2006 m. Joniškio „Delikateso“ krepšinio klubo treneris.
2006–2007 m. Anykščių kūno kultūros ir sporto centro treneris.
Nuo 2007 m. Anykščių rajono savivaldybės mero patarėjas sportui ir turizmui.
Nuo 2007 m. Anykščių rajono savivaldybės tarybos narys Naujosios sąjungos (socialliberalų) sąraše.
Laimėjo 2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: