Baigiantis kadencijai, šalies vadovė Dalia Grybauskaitė užsimojo grandioziniam projektui, kuris suteiktų pagreitį kuo skubiau reformuoti senyvo amžiaus žmonėms teikiamų sveikatos ir socialinės pagalbos paslaugų sistemą, kad jos būtų lengviau prieinamos, kokybiškos, stabiliai finansuojamos.
Statistikos departamento duomenys rodo, kad Lietuva sparčiai sensta ir jau šiuo metu turi septintą seniausią populiaciją visoje ES
Poreikis beveik 20 kartų viršija pasiūlą
Tiesa, šioje srityje jau kurį laiką dirba Sveikatos apsaugos ir Socialinių reikalų ir darbo ministerijos.
„Lietuvos sveikatai“ sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, jog senų žmonių priežiūrai skiriamos lėšos nebūtų išblaškytos po įvairias žinybas, bus siekiama, kad tie pinigai atsidurtų vienose rankose.
„Dabar yra taip, kad vienu atveju senų žmonių priežiūros poreikiai finansuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, kitu atveju – iš kitų institucijų. Todėl būtų labai gerai, kad tie pinigai atsidurtų arba kokiame nors į PSDF panašiame fonde“, – kalbėjo ministras.
Tačiau jis abejojo, ar šiemet pavyks įvykdyti tokią reformą. Greičiausiai ji prasidės tik kitais metais.
Tai, kokia šiuo metu sudėtinga situacija, teikiant paslaugas seniems žmonėms, liudija liūdna statistika: eilėse į slaugos ligonines, ypač didžiuosiuose miestuose, užtrunka mėnesiais, integralios pagalbos namuose reikia 40 tūkst., o ją šiuo metu gauna tik 2,2 tūkst. žmonių.
„Veikiančios dvi sistemos tarpusavyje konkuruoja ir nebepajėgia žmonėms suteikti laukiamų paslaugų nei tiek, kiek reikia, nei kokybiškai. Žmonės dažnai stumdomi iš vienos socialinės globos įstaigos į kitą. Artimieji priversti blaškytis po ligonines, ieškodami lovų arba dažnai patys imasi slaugos bei globos, mesdami net darbus“, – problemas vardijo Prezidentės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė.
Pasak jos, šalies vadovės pasiūlytu įstatymu turėtų būti sukurta nacionalinė sistema, kuri aiškiai reglamentuotų, ką reiškia mišri ar integrali paslaugos, kam ir kokiais atvejais jos teikiamos.
„Pas seną žmogų turėtų atvažiuoti ne keturių institucijų atstovai ir suteikti keturias skirtingas paslaugas, o turėtų atvykti vienos institucijos atstovai, galintys suteikti visas paslaugas, kokių reikia. Be to, dabar yra žmonių, kurie net nežino, kad turi teisę gauti jiems būtinas paslaugas“, – pabrėžė L.Antanavičienė.
L.S. skaičius
2,2
- tiek tūkst. žmonių šiuo metu gauna integralios pagalbos namuose paslaugas, o reikia jos 40 tūkst. gyventojų.
ES pinigų užteks tik iki kitų metų
Nuo 2013 m. iš Europos Sąjungos (ES) Socialinio fondo lėšų Lietuvoje buvo finansuojama integralių paslaugų senyvo amžiaus žmonėms namuose programa.
Tačiau jai skirti europiniai pinigai kitais metais baigsis. Prezidentės patarėja L.Antanavičienė teigė, kad D.Grybauskaitė primygtinai prašė A.Verygos bei socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio suspėti pertvarką parengti laiku, kad nesusidarytų tarpas tarp pasibaigusių ES lėšų ir skiriamų iš valstybės.
Savivaldybių asociacijos administracijos vadovė Roma Žakaitienė priminė, kad diskusija dėl galimybės seniems žmonėms teikti integralias paslaugas vyksta nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m.
„Tačiau iki šiol atsimušam į dvi problemas – slaugos ir gydymo paslaugos finansuojamos iš PSDF, o socialinės paslaugos – iš savivaldybių biudžetų. Todėl, nesant vieningo finansavimo, iki šiol žmonės blaškosi tarp įvairių įstaigų“, – teigė R.Žakaitienė.
„Iki šiol atsimušam į dvi problemas – slaugos ir gydymo paslaugos finansuojamos iš PSDF, o socialinės paslaugos – iš savivaldybių biudžetų. Todėl, nesant vieningo finansavimo, iki šiol žmonės blaškosi tarp įvairių įstaigų“, – teigė Savivaldybių asociacijos administracijos vadovė Roma Žakaitienė.
Projektas atvėrė sudėtingą situaciją
Kai Lietuva prieš šešerius metus sugebėjo parengti pilotinį projektą integralioms paslaugoms seniems žmonėms jų namuose teikti, niekas tikslios situacijos nežinojo. Projektui pradėjus veikti, paaiškėjo, kiek daug žmonių tokios paslaugos palengvintų gyvenimą, o svarbiausia – jų nereikėtų išvežti į slaugos ligonines arba specialius pensionatus.
Vilniuje iš 197 žmonių net 189 pasirinko integralias paslaugas, kad tik nereikėtų palikti namų.
Be to, kaip pastebėjo ministro L.Kukuraičio vyriausioji patarėja socialinės paramos klausimais Violeta Toleikienė, tie žmonės, kurie gauna integralias paslaugas namie, rečiau guldomi į ligonines.
Tokios paslaugos šiuo metu teikiamos visose Lietuvos savivaldybėse, išskyrus Neringos.
Prezidentės patarėja L.Antanavičienė vylėsi, kad Sveikatos apsaugos bei Socialinių reikalų ir darbo ministerijos sugebės pasiekti, kad integralių paslaugų žmonių namuose projektas taps nacionaline programa.
Laiko diskusijoms nebėra
Kalbėdama, kad Prezidentės parengtas įstatymas turėtų būti kuo greičiau svarstomas ir priimamas, L.Antanavičienė pabrėžė: „Nors iššūkių nemažai, nėra daug laiko ilgoms diskusijoms dėl strategijų. Visuomenės senėjimo pagreitis rodo, kad mes jau vėluojame“.
Iš viso socialinėms paslaugoms senoliams ir slaugai šiuo metu skiriama apie 198 mln. eurų. Iš jų paslaugoms į namus skiriama 33,4 mln. eurų, institucijose – beveik 165 mln. eurų.
Senėjantis Lietuvos veidas
Statistikos departamento duomenys rodo, kad Lietuva sparčiai sensta ir jau šiuo metu turi septintą seniausią populiaciją visoje ES. Lietuvos medianinio amžiaus reikšmė šiuo metu siekia 43 m. – tai reiškia, kad pusė Lietuvos gyventojų šiuo metu yra vyresni nei 43 m.
Medianinis amžius Lietuvoje sparčiai auga, kas aiškiai rodo visuomenės senėjimą. Pavyzdžiui, 1990 m. medianinis amžius Lietuvoje siekė 32 m., 2005 m. – 38 m., o šiuo metu – jau 43 m.
Tačiau Lietuvos populiacija ne tik sensta, bet jos senėjimas vyksta tiek „iš viršaus“, tiek ir „iš apačios“.
Pagyvenusių gyventojų dalis visoje Lietuvos populiacijoje didėja, o darbingo amžiaus gyventojų dalis – traukiasi.
1990 m. pagyvenę gyventojai (65+ m. amžiaus) sudarė tik 11 proc. nuo visų Lietuvos gyventojų, o šiuo metu – jau 23 proc. Darbingo amžiaus gyventojų (15-64 m.) dalis nuo visų gyventojų susitraukė nuo 67 proc. iki 62 proc.
Jeigu 1990 m. šimtas darbingo amžiaus gyventojų išlaikė 16 pagyvenusių žmonių, tai šiuo metu šimtas darbingo amžiaus gyventojų jau turi išlaikyti 29 pagyvenusius asmenis. Tai neišvengiamai priveda prie valstybės socialinių išlaidų augimo.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: